All language subtitles for Poetas 2022

af Afrikaans
ak Akan
sq Albanian
am Amharic
ar Arabic Download
hy Armenian
az Azerbaijani
eu Basque
be Belarusian
bem Bemba
bn Bengali
bh Bihari
bs Bosnian
br Breton
bg Bulgarian
km Cambodian
ca Catalan Download
ceb Cebuano
chr Cherokee
ny Chichewa
zh-CN Chinese (Simplified)
zh-TW Chinese (Traditional)
co Corsican
hr Croatian
cs Czech
da Danish
nl Dutch
en English Download
eo Esperanto
et Estonian
ee Ewe
fo Faroese
tl Filipino
fi Finnish
fr French
fy Frisian
gaa Ga
gl Galician
ka Georgian
de German Download
gn Guarani
gu Gujarati
ht Haitian Creole
ha Hausa
haw Hawaiian
iw Hebrew Download
hi Hindi
hmn Hmong
hu Hungarian
is Icelandic
ig Igbo
id Indonesian Download
ia Interlingua
ga Irish
it Italian
ja Japanese
jw Javanese
kn Kannada
kk Kazakh
rw Kinyarwanda
rn Kirundi
kg Kongo
ko Korean
kri Krio (Sierra Leone)
ku Kurdish
ckb Kurdish (Soranî)
ky Kyrgyz
lo Laothian
la Latin
lv Latvian
ln Lingala
lt Lithuanian
loz Lozi
lg Luganda
ach Luo
lb Luxembourgish
mk Macedonian
mg Malagasy
ms Malay
ml Malayalam
mt Maltese
mi Maori
mr Marathi
mfe Mauritian Creole
mo Moldavian
mn Mongolian
my Myanmar (Burmese)
sr-ME Montenegrin
ne Nepali
pcm Nigerian Pidgin
nso Northern Sotho
no Norwegian Download
nn Norwegian (Nynorsk)
oc Occitan
or Oriya
om Oromo
ps Pashto
fa Persian
pl Polish Download
pt-BR Portuguese (Brazil)
pt Portuguese (Portugal) Download
pa Punjabi
qu Quechua
ro Romanian Download
rm Romansh
nyn Runyakitara
ru Russian
sm Samoan
gd Scots Gaelic
sr Serbian
sh Serbo-Croatian
st Sesotho
tn Setswana
crs Seychellois Creole
sn Shona
sd Sindhi
si Sinhalese
sk Slovak
sl Slovenian
so Somali
es Spanish Download
es-419 Spanish (Latin American)
su Sundanese
sw Swahili
sv Swedish
tg Tajik
ta Tamil
tt Tatar
te Telugu
th Thai
ti Tigrinya
to Tonga
lua Tshiluba
tum Tumbuka
tr Turkish
tk Turkmen
tw Twi
ug Uighur
uk Ukrainian
ur Urdu
uz Uzbek
vi Vietnamese
cy Welsh
wo Wolof
xh Xhosa
yi Yiddish
yo Yoruba
zu Zulu

Original subtitles

1940-ieji. Sovietų Sąjunga okupuoja Lietuvą, pradedami masiniai gyventojų trėmimai į Sibirą. 1941-ieji. Stalino okupantus pakeičia Hitlerio okupantai. 1944-ieji. Sovietinė okupacija grįžta antrą kartą. Tęsiasi represijos, sovietizacija ir masiniai gyventojų trėmimai. Prasideda ginkluotas partizanų pasipriešinimas.

Vieni, rizikuodami gyvybe, kovoja su okupantais. Kiti prisitaiko arba kolaboruoja su sovietais. Atėjo laikai, kai negalėjai pasitikėti niekuo.

Kolegos dėmesio!

Visi jau žinot, bet vis tik noriu dar jums pristatyti mūsų naują mokytoją

Vilniaus pedagoginio instituto auklėtinis

Tada, Vilniaus Universitetas... neapsirikau?

Mums nepaprastai pasisekė!

Mes gaunam ne vien tik pedagogą, bet ir įžymų poetą!

Žurnalistą iš sostinės Vilniaus.

Mylėkit ir gerbkit - Kostas Kinkys!

Čia Jums!

Su obuolių džemu.

Mūsų mokiniai Jūsų eilėraščius atmintinai žino.

Tu mums šviesi kaip saulė, Kaip motina gera.

Visam plačiam pasauly Kitos tokios nėra.

Čia gimė ir gyveno Seneliai ir tėvai. Maža širdelė mano čia plaka tau laisvai.

Ar žaidžiu aš po lanką, daržely, ar namuos, Visur jaučiu aš ranką Tėvynės mylimos.

Čia Lenino gimtinė, čia augu aš ramus, Nes motina Tėvynė, nuo priešų saugo mus.

Nesuklydau? Gerai, ačiū Ale.

Prašau visų mylėt ir gerbti, bendradarbiauti ir padėti apsiprasti mūsų kukliame kolektyve.

Širdingai dėkui visiems.

Gavom raštą iš ministerijos,

kaip nors meniškai įprasminti keturių komunarų sušaudymą

Svečių bus, iš Vykdomo iš Alytaus...

Gal galėtumėt suorganizuot pasiruošimą mūsų šventei su vaikais?

Tas labai būtų svarbu

Gal ir savo eilių įdėkit - visiems būtų gražu!

Vaikus... kareiviai... išvežė... sunkvežimyje...

-Išvežė... -Prieš pamokas...

Matot,

mums visiems...

Nu ir Dievas viską padarė, kad išvežtų, tai ir išvežė

Kur tas mokytojas, kur mano namas?

-Taip... -Jis pats išsikraustė?

Žinot, Kostai,

tokių namų dabar yra labai daug... Ir iš visų jų išsikraustė

Tai ką dabar mums juos nugriaut? Ar kaip tamstai atrodo?

-Laba diena -Laba diena

Knygelių galima?

O Jūs kortelės, turbūt, dar nesat užpildęs?

Ne, aš čia ką tik - pirmąkart.

Tai ten ant stalo viskas padėta, po kairei, prie laikraščių

Tai man Salomėjos Neries apie keturis komunarus.

Ir Venclovos „Obelis kur augalota“.

Venclovos dar negavom, o Salomėja - va.

Paieškoti dar ko nors?

Julia?

-Kaip tu čia?? Labas -Iš Vilniaus?

-Tu kaip? -Knygelę atnešėt?

-Senai čia? -Tik šitų kol kas neimkit - neregistruotos dar

-Julia -Viskas gerai, Ačiū. Dar ką nors imsit?

Naujų laikraščių atvežė.

-Taigi čia aš -Ir...

Tu ką, negirdėjai, ko klausiau?

Imsit laikraštį, ar ne? Geros poezijos yra.

Ir apie tolimesnius žemės ūkio atkūrimo uždavinius, kuriuos

nužymėjo TSR aukščiausios tarybos sesija numatydama tolimesnius pramonės, kultūros žemės ūkio atkūrimo uždavinius penkmečio planui...

Užteks

Gerą dieną, kaimyne!

Gera diena.

-Gal pieno turėtumėt? -Karvė veršiuojasi.

Neturim.

Karvė veršiuojasi. Supranti?

Eik pelių gaudyti.

Karvė yra - pieno nėra.

Tūkstantis devyni šimtai dvidešimt šeštų metų žiemą.

paryčiais prie Kauno šeštojo forto buvo negailestingai sušaudyti keturi didvyriai

pogrindinės komunistų partijos vadovai

Karolis Požėla, Juozas Greifenbergeris, Kazys Giedrys ir Rapolas Čarnas

paskyrę savo gyvenimą kovai už darbo žmonių Lietuvą,

už socializmą ir komunizmą

ir tapo tikraisiais to meto revoliucinių masių lyderiais,

kurių kovos dvasia mus lydi ir įkvepia iki šiol!

Jie keturi kalėjimo duris nakčia pravirkdė

Jie keturi pajuto beturį po gyvą širdį

Žinojo - nebegrįš daugiau pro šias duris, pagavo tyrų vėją

Ir žengę keturi padangėj vyturiais pavasarį čiulbėjo

Ir mąstė keturi: kad būčiau vyturys - skrajot galėčiau

Jei būčiau vyturys - nors vėjas, nors šiaurys padangėn lėkčiau

Partizanai!

Vaikai, greitai slėptis. Bėgam, bėgam

Mirtis komunistams ir Lietuvos išdavikams!

[Mirtis komunistams]

Pieno

Pieno atnešiau

Va, šviežias

Šiltas dar

Turėsit kur persipilt?

Tu žinojai, kad nesprogs.

Taigi viską žinojai - pro langą žiūrėjai.

Granatą numetė - tu žiūrėjai.

Ko tu iš manęs nori?

Ar tu supranti, kad aš esu ne toks?

Tugi mane pažįsti, žinai kad aš,

aš irgi noriu gyvent, kaip ir tu, kaip ir visi

Tai gyvenk.

Julia, tu mane pažįsti, žinai.

Tu ką, neprisimeni, ką aš mokykloje rašydavau apie ruskius?

Paskaityk.

Paskaityk, jeigu netiki...

Mane už tuos antitarybinius ir išmetė eilėraščius...

iš visur: iš darbo ir iš jaunųjų rašytojų.

Aš dabar rašau nebetokius.

Ir visiškai kitokius. Kitaip: sau, skaitytojams

Julia

Pastatau čia. Ar pati nusineši?

Katinėlis su gaidžiu statė namą po medžiu.

Pasistatė ir gyveno, Dun dun dun kažkas dundeno.

Iš lovelės atsikėlęs klausė rainas katinėlis

Kas ten beldžias į duris? Gyvulėlis ar žvėris?

Aš laputė dun dun dun, įsileiskite vidun.

Aš prie ežero pakrančių visą dieną laukiau ančių

Šniukštinėjau, lekavau, nei vienos nepagavau

Ir atsako katinėlis rainą uodegą iškėlęs.

Eik lapute, eik begėde, ko prie mūsų durų sėdi?

Tu rainiuko neapgausi, tu gaidžiuko nepagausi

Spruk į šalį, spruk į šalį - neįleisiu į namelį.

Labą rytą.

Sveiki.

Neperpyliau dar.

Tuoj.

Bibliotekininkė.

prašė, kad knygą grąžintumėt.

Ką?

Knygą.

Surašymas.

Reikia grąžint.

Šiandien prašė.

Kaip tik pasikinkęs aš...

Pavežt galiu, sakau...

Ko tai nerimstat, tamsta, mokytojau?

Aš...

tikrai nesu komunistas.

Nesu aš raudonas rašytojas,

visaip rašiau - toks pareikalavimas, bet aš

turiu kitokių eilėraščių...

Julia žino - daviau, gi

Nauji vainikai virš namų, o iš kolūkio

lygumų taikos laivai - kombainai plaukia

Skaisciau žėrėjo saulė ir skliautas mėlynas Tą dieną in pasaulį atėjo dėdė Leninas

Jis... Jūs suprantat dėl ko...

Mano... Tėvai, kai... vežimai prasidėjo, tai...

Tai mano mama ligota...

Patėvis blogos sveikatos, serga...

Vežt norėjo visus ten... vežė... va ir...

Tai man pasakė, kad jeigu aš tiktais ką nors...

ką nors parašyčiau - paliktų ramybėj.

Gerk!

Lig dugno!

Tai tavo šeima brangesnė už mūsų taip išeina?

Tu tėvais rūpinaisi, o mes jais nepasirūpinome?

Nesupraskit... Aš gi, tiesiog... nieko blogo nepadariau...

Ne aš, na tai kažkas kitas būtų parašęs...

Čiagi, tą patį rašai, tik žodžius pakeiti, ko jiems ten reikia

Komunizmas, Stalinas, Leninas, mėlynas ir viskas - ir jiems ten jau gerai

Ir jiems gerai, ir tau gerai, ir visiems gerai?

Tik mums va kaip tik nelabai...

Negalėjau rinktis kažką... Aš turėjau galimybę šeimą gelbėti

Pasinaudojau... Jūs ką, negelbėtumėt?

Jūs

Jūs gal ir neturėjot... pasirinkimo

-Gal galima vandens? -Negalima

O tu žinai, kas būna išdavikam ir parsidavėliam?

Negali, gi, su ginklais visi į mišką išeit

Kžkas turi gyvent

Vaikus mokyt, aš mokytojas dar

Kai mes geriausius vyrus laidojam kasdien

Artimus, kasdien

Bloga man, bloga man

Tau ne bloga - mums bloga

Toliau ruskiui rašysi

Va tada tai bus bloga...

Kostas Kinkys - tarybinei Tėvynei

Tu mums šviesi kaip saulė, kaip motina gera

Visam plačiam pasauly kitos tokios nėra.

Čia gimė ir užaugo seneliai ir tėvai,

Maža širdelė mano čia plaka tau laisvai

Ir žaidžiame po lanką, daržely ar namuos

Visur mes jaučiam ranką Tėvynės mylimos

čia Lenino gimtinė, čia augu aš ramus

Čia motina Tėvynė, nuo priešų gina mus

Sėskis

Juozas

Kostas Kinkys „Tarybinei Tėvynei“

Tu mums šviesi kaip saulė, kaip motina gera

Visam plačiam pasauly kitos tokios nėra.

Čia gimė ir gyveno seneliai ir tėvai,

Maža širdelė mano čia plaka tau laisvai Sėsk, Juozai

Agota

Kostas Kinkys „Tarybinei Tėvynei“

Vyrai

Palėksite iki Subartonių.

Stalų mums išskyrė.

Nu, reikia imt, kol duoda...

Pagal situaciją

Kiek duos, tiek.

Šiandien iki vakaro

-Pas Malinauskienę? -Nu jo

Malūną kur turi

O kaip dėl kėdžių?

Tai aš nežinau, aš ir sakau - pagal situaciją

[šunų lojimas]

Trrr

Susitvarkysit vieni?

Aš neisiu.

Tai kodėl tada važiavai?

Čia sūnaus krikštynas šventėm

Ką?

Mano sūnaus kūmai

čia buvo

Tų stalų a taip a taip vis tiek neišsaugosi - čia vaikams ir bus

Pasakiau neisiu - tai neisiu

Mums sakė čia galima stalų į mokyklą, mes nuo draugo Vaičekausko

Vaičekauskas?

Nu va, kas likę tai: šitie du, kitas laužytas

Ir... Tą komodą galit imt, jei reikia. Su fašistų knygom.

Laikrodį paliekat?

Vai ko balandėli, vai ko tu pilkasis virš to kaimo skraidei

Ramioj sodyboj lempelės užgesę, suplėšyti jūsų lizdai

Vai kur artojėli, per čerškantį lietų

Kai teška palivade klanai

Ir vienkiemy tavo medinių skeletų testaugia šunelis liūdnai

Virš galvos automatai, šaltai prasišiepia mirtis

Tik aklas pasaulis pamato, ko niekad galbūt nematys

-Mato aklas pasaulis... Ten kitaip turėjo būti -Kaip?

Tik aklas pasaulis nemato, ir niekad galbūt nematys, o ne „pamatys“ ten

Taisiau, gal nelabai aiškiai - perrašysiu

Tai čia... ar taip ar taip... čia nesvarbu

Ką aš tau galiu pasakyt...

Aš... Aš ne prieš tavo poeziją

Bet žiūrėk

Sėdim dabar... su tamsta bunkeryje

Vabalai ropinėja, jiems čia patinka tiems vabalams

Jie laukia

Gal jie kažką žino, gal ne šiaip sau laukia

Čia nuo mūsų priklauso, kas mes esam po žemėm

Žinai, kuo ši duobė nuo kapo skiriasi

Vat kaip tau atrodo

Tie vabaliukai ir po grabą ropinėja

tik, aišku, niekas ten nebesipriešina

Vis tiek nesuprantu, kas blogai su eilėraščiu...

Nusirišk akis

Na va

Va, tie vabalai

O dabar pažiūrėk čia

Pro langus matai koks grožis?

Vis tik neužkalti - čia ne vagonas

Matai va ten toliau

vaikai obuolius renka

Renka ir juokiasi garsiai. Niekas jų netildo.

Nieko jie nebijo

Supranti apie ką aš? Poete

Nelabai

Žmonėms ir taip gyvent nelengva, jokios vilties...

O iš kur jos paimt, jeigu poetai taip kalba?

Vilties...

Žiūrėk į viską kitaip.

Bet taip nėra...

Aš nesuprantu, kuom čia

skiriasi nuo linksmų spaliukų?

Jeigu tuos vaikus, kur obuolius renka, gi

juos į vagonus sodina ir jie jau nebesijuokia, ar kaip?

Ar apsimest, kad linksma?

Gi aš taip rašiau... Ten. Jiems linksmai. Patys sakėt

Tai tu gali rašyt.

Žmonėms patinka, kad tu rašai.

O mums kas svarbiausia - kad rimuotųsi

Kad rimuotųsi ir kad su jumoru

Žmonės tokius lengvai įsimena.

Kad linksma, kad prisimintų, kad juoktųsi

Įpilk svečiui

Mūsų gerbiamas svečias atlyginimo negauna?

Vyrai viršuj nevalgė tiek tos sriubos

Įpilk svečiui, sakau!

[toli]Jo eilėraščius, skaitei?

[toli]Apie kolhozus?

[toli]Ne, ne apie kolhozus

Ateik

Autorių atvedžiau

Na, kaip?

Gerai

Patikrinsi, ar klaidų nėra?

Aha

[toli]Stokit, vyrai, šaukia rusas Stribo darbas toks kilnus

[toli]Žmones krausime į rūsį O iš ten į vagonus

[toli]Padarysime kur kratą draugo Stalino vardu

[toli]Bus dešrelių ir čebatų Laikrodėlių ir žiedų

[toli]Stokit, vyrai, algos geros Kas įstos - nebus vargų

[toli]Susigundė trys stribokai Apsidirbę lig ausų

Kas čia vyksta? Stovit vietoj visi!

Ką, nieko nedarei? Kas vyriausias?

Labas

Vandens atsigėriau

Galima?

Ačiū

Perduosi tėvams, kad padėkojau?

[toli - Kūdikio verkimas]

Koks vardas?

Sesutė? Ar broliukas?

[Kūdikio verkimas]

Aš, pavyzdžiui, negaliu paaiškinti, kodėl tu atsidūrei tam prakeiktam name

su visais tais banditais, vaikais, lavonais

Ištroškai, mat

Tu galvoji, kad toks pasiaiškinimas tenkina?

Aš tavęs klausiu.

Tai ką, turėjau meluot?

Pats nežinai, kada meluoji, kada ne.

Užtat jie - žino.

Pasižiūri į akis ir žino.

Draugas direktorius.

Kaip Jums?

Čia turime pavadinimą

Mūsų gerojų

Iš abiejų pusių eina abzacai, kaip žudė

o čia, galvoju, iliustracijas dėsiu

Svarbiausia - kad vaikai našlaičiai

Galim pakeisti

Mūsų mokyklos gerojus išgelbėjo našlaičius vaikus nuo banditų kulkų

ir nešė juos ant rankų pro tėvų lavonus.

Nereikia pro tėvų lavonus...

Eduardai.

Kostai.

Sveikas.

Šimtas metų, klausyk Aha

Kaip tu?

Gerai, gerai, gerai

Einam kavos?

Matai, užsiregistruot turim

Aš tuoj

Gerai atrodai

Apžėlęs visas

Grįžti gal į Vilnių jau?

Ne, kur tu čia, kur tu čia grįši

Pribaigs tave tas kaimas tave, tamsta mokytojau

Esi miesto žmogus

Ne viskas nuo mano, tamstos mokytojo, priklauso

Kostai

Viskas nuo mūsų priklauso

Supranti?

Nuo mūsų

Nesusenk be laiko

Matai, nieko nekeičiau

net peleninė toj pačioj vietoj

šitos nebuvo Ne

-Gera? -Bloga

Tokia

Prieš tai, aišku, kuri buvo, minkštesnė buvo, maloniau rašyti

Bet pakeitė, nes porą raidžių nulaužiau

Sena kur?

Sandėly, turbūt

Žinok, kai įpranti rašyt - visai kitas rašymas

Eilėraščiai patys rašosi

Sandėly pas Romuką?

Romuko nebėra

Žinai, su jo gėrimu, kepenys...

Bet

Galvoju

pažiūrėsiu, ką galiu padaryt, bet, žinok

viską revizuoja, nieko šiaip nenurašo

Parūkysim?

Palauk

Vienas išpūtimas - dvi eilutės

Aš į tave nesilygiuoju

Žinai, Kostai, kai šitą knygą išleidau

atsivėrė visos durys, visi langai

Žinok, dabar čia yra tokios galimybės

Gyvenime

nesu va tiek laiškų gavęs

eina tau senu adresu

Va, nuo tos didžpapės

Ta iš Žvėryno? Jo, Svetlana

Su savo papais eilėraščius rašo

Merginos, jūs net neįsivaizduojat su kokio kalibro rašytoju mes šį vakarą geriame

Iš tikrųjų, noriu išgerti už savo geriausią draugą

mano mokytoją

už mano kumyrą galima sakyti

už Kostą

Paklauskit myli, ar nemyli

Graži gėlė ne tik rūta

bet jeigu širdį tau apvylė

ne tavo daliai ji skirta

Aš taip gyvenime nesurimuočiau

Kostas gliaudo kaip siemkas

Išgerkim dar kartelį už Kostą, gerai!

Nevadovauk!

Išsimiegojai?

Aha

Gerai

Eik pasiruošk, apsirenk, nusiprausk

Eik!

Žibuoklėm pražydę šilelio šilelio šlaitai

Tau mano mamyte pirmieji pirmieji žiedai

Nuo saulės nušvito žiedai su rasa su rasa

Tau mano mamyte saulutės saulutės šviesa

Paukšteliai parskridę čiulbės kasdiena, kasdiena

Tau mano mamyte, gražiausia gražiausia daina.

Tu mažą mažytę, mane auginai, auginai.

Mama, aš mylėsiu Tave amžinai, amžinai.

Labas, Kostai

Labas

Einam pasivaikščiot

Dabar?

Nu, dabar.

Nu nepyk, kad prižadinom

Nieko, nemiegojau dar

Įdėmiai pažiūrėsi į tą su maišu ant galvos.

Pašviesim - pasakysi, ar pažįsti.

Ar tas kur Krasauskus iššaudė - tėvus tų vaikų.

Kazimieras Mikalauskas,

gimęs 1915 metų balandžio 14 dieną

partizanų karo lauko teismo teisiamas:

už Jokubauskų šeimos negailestingą nužudymą

Antanas Jokubauskas, Janė Jokubauskienė, vaikai Motiejus ir Salomėja.

Už Vaineikių šeimos apiplėšimą

ir jauniausios dukters Adelės Vaineikytės išniekinimą ir nužudymą.

Už Petro Krasausko ir Stanislavos Krasauskienės

nužudymą ir apiplėšimą mažamečių vaikų akivaizdoje.

Partizanų karo lauko teismo nutartimi

Kazimieras Mikalauskas, gimęs 1915 balandžio 14 dieną

Nuteisiamas mirties bausme.

Mirties bausmė

įvykdyta 1949 metų birželio 23 dieną

Dainavos apygardos vadovybė

apdovanoja juostele už narsumą partizaną „Plieną“

parodžius drąsą ir iš kovos lauko išnešus sužeistą kovotoją

Merkinės mūšio metu.

Ačiū už ryžtą!

Tėvynės labui!

Sveikinu

Ką gi, broliai, sesės.

Įsiamžinkime šventinei nuotraukai! Prašom.

Gerai. Susispaudžiam kažkiek!

Aha.

Ir...

-Ačiū. -Ačiū.

Na tai, jei jau visi apdovanoti

Galim švęst!

A jau „mozhno“?

Ką?

„Mozhno, mozhno“

Giminės! Apsikabinimai, bučiniai!

Pietūs!

Prašom čia!

Ką tu čia darai?

Imk.

Bet tau labai tinka.

Duok tą kepurę!

Jeigu cia tokie mandrumai...

Tu gali nors ir tris tokias užsidėt, vis tiek gražus nebūsi.

A, cik pamanyk - da grožio trūksta man...

Tai kaip ten pačiam, Vilniuje sekėsi?

Gerai

Kaip čia tau, pas mus, viskas atrodo?

Verbavo mane Vilniuj.

Suvažiavime susirado...

Norėjo sužinot, kaip čia kaime sekasi.

Apie tave norėjo sužinot.

Nieko nesakiau.

Mušė?

Gerai, kad pasakei.

Jie nori, kad mes patys vieni kitus...

Mane, irgi, verbavo, žinai...

Tada ir išėjau į mišką

Nebuvo kito pasirinkimo

Taip jie dirba.

Ne kartą savy pasiklysiu...

Ne kartą nerasiu draugų...

Juk žodis nepasakytas alsuoja mėnesienoje

Jauku...

Galbūt pro tave aš praeisiu,

Nors žemėj ieškosiu tavęs

Sudegs mėnesienos keistos

Ir meilės laiškai sudegs.

O kad,

Ne, žinau... kad gal nelabai rimuojasi

Aš, ištikrųjų, ten kitaip buvau

užsirašiusi...

Ar turi?

Jonai!

Laikyk!

Plėšyk!

Plėšyk, sakau!

Kostai!

Kas cia taip smirda?

Granata...

Granata...

Ko gero pas mūsų kaime tokius kaimynus

„šlubis“ tvarkys

Sutkus

Su lazdu

Baisiai vriednas diedas buvo

visi vaikai prisbijojom

bo rodės pagaus, tai ir užmuš su tuo lazdu

Vezėm gubus

su broluku

ir langų iškūlėm

paslaidom bėgt

brolis tai į mišką pabėgo, o aš tai...

te tokia liepa augo prie kelio tokia palinkus

Ir ton liepon insilipau

pacion viršūnėlėn

ale vis ciek stradavoju, kaip mane tas Sutkus pagaus

Jėzus, nulūžo ta viršūnė

Kritau,

guliu,

negaliu, nekrutu,

abi kojas suslaužau.

Mamyte, kad verkia, kad rauda...

Niekada nemaciau, kad taip raudotų...

Tai aš i klausiu:

mamyte, nejaugi, daba tiec mirsiu?

„Nemirsi, Jėzau, nemirsi.

Dar nemirsi, dar reikc tau kariuomenėn eit

dar reiks už laisvų Lietuvų, dar gintc reiks“

Ir tap verkia, tap rauda

O man tap baisu...

ne tiek to smerties, o to Sutkaus...

Gali būt, kad aš Julės pasą suplėšiau?

Gali

Seniai juos reikėjo visus suplėšyti.

Nebūtų jai gyvenimas sotus...

Kai tėvai Sibire - visiems viskas aišku.

Ir ją turėjo išvežt.

Bet neišvežė.

Išveši tu ją su jos charakteriu...

Iššoko pro langą.

Tokią... kruvinom... kojom...

Miške ir radau.

Per mūsų gimnazijos išleistuves

nu kaip,

jos tėvas labai gerą vyną darydavo.

nu kaip ir sau, bet jau

vis tiek visi žinojo, kad Ratkevičiaus vynas, tai čia, pats geriausias

Bei ji, iš tėvo, kelis butelius to vyno parūpino.

Tik mus visus anksčiau iš mokyklos paleido,

nes tankai jau pro bažnyčią važiavo

Tai mes,

su tuo jos vynu išleistuves ir pasidarėm.

Malūne.

Pirmas mano poezijos vakaras.

Tiek... Tiek aplodismentų nesu gavęs.

Paryčiui priesaiką davėm:

draugai amžinai,

kas bebūtų, tai čia amžinai.

Kraujo priesaika.

Vinim įsirėžėm.

Lašinom taip ant lentos.

Pasitepėm kaktas - ir jau šventa.

Tai va...

O paskui vieną, tą Julios, butelį šermukšnių vyno užkasėm

geresniem laikam, iki viskas baigsis.

Prie malūno.

Pienių - nieko.

Kas „pienių“?

Vynas. Pienių.

Ne šermukšnių, o pienių.

Labai skanus, tarp kitko.

Julia man per vardines padovanojo iškasus.

Ar ji nesakė, kad

jūs čia kartu,

po priesaikos...

Dar ir tokio stiprumo

Ilgai užsilaikęs.

Nepastebėjau, kaip pasigėriau...

Visi mes čia voliojomės.

Nuo vienos tos bonkos...

Kažkaip neatsakingai išėjo...

Pirmą sykį taip.

Kada čia?

Taigi „shutka“, Kostai.

„Shutka“

Aš išviso negeriu.

Mano kraujo „obrazai“ - kitokie

Visų čia mūsų...

Mes nei lašo, supranti...

Bet, turbūt, būtų gal ir neblogai

išgert. Ane, Joniuk!

Kostai, mūsų greit ateis. Tik šitaip pasitrauksim.

Mes visi

„Briedžio“ bunkeris - čia pat.

Tuo pačiu ir kaimas.

Jono visos utėlės pas mane perėjo.

Supranti, pas ką.

O man nebesijaučia.

Turi vaiką?

Ką?

Vaiką turi?

Vilniuj tardytojas rodė nuotrauką.

Ten tu su nėščia moterimi juokėtės apsikabinę.

Tau tardytojas nerodė mano nunuodytos žmonos?

Alytaus ligoninėje. Nerodė?

Mano, nunuodyto ką tik gimusio sūnaus?

Ką, Kostai? Ko tyli?

Tu pasakyk. Rodė?

Rodė, ar nerodė?

Jiem rašai, ar mum?

Jam.

Jonui.

Paskaitysi?

Bent pavadinimą.

Suprantu, kad sunku

kad Jonas, kad slegia

Mes jį palaidosim.

Ryt.

Net jei neišlipsim - čia pat.

„Zylės“ kambary.

Tokia kasdienybė, kaip keistai tau beatrodytų.

Taip. O kaip

kitaip kovot dėl laisvės?

Kaip būti tuo kuo esam?

Jei nuleisime rankas, jei užsigulėsim šitoj

juodo pesimizmo...

Kam bus geriau?

Jie gi nieko negali - tik gyvybę atimt.

Tau dabar taip atrodo, dabar

neviltis tokia

Nepasiduok.

Tu vat rytą atsikelk prieš aušrą, jei bus giedra...

Pažiūrėk: vat pats pirmas saulės spindulys

Jei bus rasa ant

mėlynių krūmų - pamatysi, koks grožis.

Kokia viltis!

Supranti, vat apie tai poetas turi rašyt.

Bet tai reikia būtinai pamatyt.

Tu atsikelk.

Ir būtinai pamatyk!

Tu žinai...

Kaip gerai, kad tu čia.

Mums... Niekas nebegresia. Viskas

Julia, mes galim pradėt naują gyvenimą

Važiuojam į Vilnių!

Prašau. Butas yra, viskas yra.

Mum tik...

Aš net neturėjau pasirinkimo... Supranti?

Dabar taip geriausia: reikia tik daiktus

pasiimt būtiniausius. Girdi?

Tuoj.

Tu pasitikėk manim. Mes saugūs

Viskas bus gerai.

Patikėk, viskas bus gerai.

Ledo rūmuose nuo seno,

Senis Šaltis sau gyveno.

Ir turėjo jis anūką, šaltanosį ledinuką.

Geras buvo tas anūkas, šaltanosis ledinukas.

Nesurūgęs, nesustiręs,

Bet kur eina, ten ir girias.

Moku kalti ledo tiltus,

Moku malti sniego miltus.

Zuikį puikį užpustyti,

Ežį kežį užmigdyti.

Miega varlės pūstažandės,

Ir barsukas kietasprandis,

Ką barsuką, aš ir mešką,

Kai paspaudžiu - šonai braška.

Visą žemę jei norėčiau, aš sušaldyti galėčiau.

Vienąkart per sniego pūgą, šaltis vedasi anūką.

O anūkas ledinukas, rateliu su snaigėm sukas.

Žiūri: važios sėdi ponas, nuo arielkos net raudonas.

Ir į kailinius storiausius storas ponas įsirausęs.

Ir kelius ir ilgas kojas, zebrų kailiais apsiklojęs.

Šast anūkas ledinukas, ir po zebrų kailiais brukas.

Šaltanosis šaldo poną, Šąla, bąla pono nosis.

Ir nuo rankų ligi kojų, ponas kaulan suragojo.

Va, matai, anūkas girias, Ar seneli aš ne vyras?

Can't find what you're looking for?
Get subtitles in any language from opensubtitles.com, and translate them here.