Original subtitles

Krzysztofo Zanussio filmas

ETERIS

Podolė. Rusijos imperija

Atsiprašau, nenorėjau…

Ko panelė nenorėjo?

Nebegyvas.

Gali palaidoti.

Atsiprašau.

Daktaras nužudė panelę!

Daktaras nužudė panelę!

Teismas pripažįsta teisiamąjį kaltu

įvykdžius tyčinę žmogžudystę,

piktnaudžiaujant gydytojo padėtimi,

ir skiria aukščiausiąją bausmę.

Jei čia kunigas - man jo nereikia... Aš netikiu.

Jo Didenybė suteikė jums malonę

ir pakeitė mirties bausmę

katorga iki gyvos galvos.

Vaidina

Scenarijaus autorius ir režisierius

AKIVAIZDŽIOJI ISTORIJA

GALICIJA, AUSTRIJOS-VENGRIJOS IMPERIJA 1912

Visus dokumentus man išdavė teismas.

Nes po visko, kas man nutiko, negalėjau kreiptis į jokias carines įstaigas.

Jei gerai suprantu, buvote ištremtas į Sibirą

ir pabėgote per Mandžiūriją?

Taip.

- Dėl ko jus ištrėmė? - Dėl Hipokrato priesaikos.

Padėjau visiems, nepaisydamas politinių įsitikinimų.

Tai buvo sąžinės reikalas.

Dirbant pas mus tvirtovėje karo gydytoju,

jums nereikės šauktis sąžinės.

Palikime ją idealistams.

Čia jums tereikės besąlygiškai vykdyti įsakymus.

Daugelis jūsų būsimų pareigų nepatiktų idealistams.

Dalyvausite tardymuose ir bausmės vykdymuose.

Turėsite dar vieną pareigą ‒

prižiūrėti

mūsų viešnamį.

Ašaroms nubraukti.

Aš jau neturiu ašarų.

Ir nesibodėsiu jokių pareigų.

Prašau tik trupučio laisvės

savo moksliniams tyrimams.

Ką gi jūs tiriate, leiskite pasiteirauti?

Eterį.

Tai medžiaga, užpildanti visą visatą.

Ji atima žmogui sąmonę, taigi ir laisvą valią.

Be to, išvaduoja iš skausmo.

Man tai galios kvintesencija.

O mes tiek mažai apie ją žinome.

Quinta essentia.

Labai įdomu.

Jūsų pirmtakas tikrindavo merginas kartą per mėnesį.

Dabar bus kartą per savaitę.

Jei norėtumėte pasinaudoti mūsų paslauga, jums, žinoma, veltui.

Nes kitiems karininkams mokama.

Dėkoju.

Ar ne per daug jums vargo - kartą per savaitę.

Ne per daug. Kad paskui nebūtų kaip su ponu leitenantu.

Kaip jūs drįstate!

Jis užsikrėtė ne pas mus.

Daktare, nežinau, kaip tai atsitiko…

Neaimanuok. Atsitiko tai atsitiko.

Nuleisk kelnes, pažiūrėsime.

Jau ruošiausi namo, į Podolę, ketinau ten susižadėti…

Ir štai toks bjaurus dalykas.

Bjaurus, išties.

Bet ne beviltiškas.

Klausau!

Sveikinu, dabar jūs ‒ Jo Šviesybės Austrijos imperatoriaus valdinys.

Bet primenu, kad esat kariškis ir jūsų pareigos ypatingos,

juolab kad atvykote čia kaip caro valdinys.

Turite įrodyti, kad esate vertas mūsų vyriausybės pasitikėjimo.

Įrodysiu savo ištikima tarnyba

ir mokslo tyrimais, kurie gali būti naudingi kariuomenei.

Jei, žinoma, skirsite tam lėšų.

Suprantu, kad lėšos ribotos.

Juolab kad santykiai tarp imperijų įtempti.

Be to, turiu ir savų lėšų.

Prašau nepamiršti,

kad pirmiausia jūsų pareiga yra gydyti.

O tik paskui ‒ daryti tyrimus.

Be abejo.

Na…

Šį kartą baigėsi laimingai.

Bet kitą kartą…

Kokį kitą kartą?

Nebūsiu daugiau toks kvailas.

Gal atvažiuotumėte pas mus į Podolę, daktare?

Į mano vestuves.

Dabar, kai turite austrišką pasą, kirstumėte sieną be problemų.

Podolė, sakot…

Labai viliojantis kvietimas.

O išrinktoji - lenkė?

Pusiau.

Senelė lenkė. O tėvai – rusai.

Anot filosofų, mokslas gali tai, ko jokiai religijai nepavyko.

Net krikščionybei.

Mokslas

padarys pasaulį laimingą.

Argi nesikeičia mūsų gyvenimas?

Auga gerovė, švietimo lygis.

Išnyksta karo, bado ir epidemijų šmėklos.

Bet juk karas kybo ant plauko.

Šiemet buvo nederlingi metai.

O religijos nelieskite, ji mums šventa.

Esu jau girdėjęs tokių minčių.

Mes turbūt buvome susitikę.

Jūs ne iš Voluinės?

Aš?

Ne.

Jūs mane su kažkuo painiojate.

Turiu atsiprašyti, ponai. Reikia skubios daktaro pagalbos.

Kumetyne ligonis sublogavo.

Padėkite, daktare!

Pamėginsiu. Atsiprašau.

Turite čia giminių?

Jūs vietiniai?

Ne.

Tėvukas mirs?

Mes čia samdiniai...

Jie mus išmes.

Jei sugebėsi pereiti sieną,

ieškok manęs šioje tvirtovėje.

Pasakysi, kad atėjai pas mane, ir tave įleis.

Daktare!

Neturime pinigų laidotuvėms.

Jei atveši pas mus tėvo kūną,

gausi pinigus.

Atsimerk.

Atsimerk!

Gyvybei pavojus negresia. Galima kvosti.

O tos dujos veikia nuskausminamai.

To neprireiks.

Jau turime įrodymų, kad jis šnipas.

SIENA TARP RUSIJOS IR AUSTRIJOS-VENGRIJOS IMPERIJŲ

Kvietėte čia svečių?

Nepamenu, kad būčiau kvietęs.

Kaip sakiau, neturiu čia nei giminių, nei pažįstamų.

Ir nelaukiate nieko iš anapus sienos?

Ne.

Parodžiau berneliui kelią. Atkako iš Podolės.

Regis, bandėte gelbėti jo tėvą. Deja, jis mirė. O motina nusižudė.

Bernelis sako, kad daktaras žadėjęs jam padėti.

Galiu jį palikti?

Manęs laukia skubios priedermės.

Pagal statutą, privalote pranešti apie visus lankytojus.

Situacija įtempta, turime būti budrūs.

Ryt turėsite dalyvauti mirties bausmės vykdyme.

Žmogus prisipažino.

Buvo siųstas fotografuoti mūsų įtvirtinimų.

Gerai, jūs laisvas.

Jei bernelis pasiliks čia, būsite asmeniškai už jį atsakingas.

Klausau.

Jei aš jums nereikalingas,

tuomet eisiu sau.

Galiu dirbti,

daryti viską, ką liepsite.

Nesigailėsite.

Ką norėtum veikti gyvenime?

Jei galėčiau rinktis...

norėčiau mokytis.

Kam?

Kad... būčiau toks kaip jūs.

Žmogus mokosi tam, kad žinotų.

- Būtent. Aš noriu žinoti. - Žinoti ką?

- Na... viską. - Viską?

Koks yra pasaulis. Kas yra gyvenimas…

Galėsi pradėti mokytis – jau nuo rytojaus.

Sakėte, armija sumokės man, jei atvešiu tėvo kūną.

Ir ką? Atvežei?

Tavo ašaros nepadės tėvui.

O pinigus gausi iškart,

kai tik jie atkeliaus iš Vienos.

O laidotuvės bus?

Ko rūpinies?

Paskutiniame teisme tavo tėvas prisikels.

Kaip ir visi.

Dabar praverstų tos jūsų dujos.

Nebūtų skausmo, nebūtų ir baimės.

Jei leistumėte tęsti eksperimentus, ką nors tikrai pasiūlyčiau.

Galėsime šiandien aptarti tai smulkiau.

Toje kitoje jūsų darbovietėje.

Retai ten lankausi, bet po tokios dienos kaip šiandien…

Paliksime jį šitaip?

Tegul sustingsta. Tada pasiimsime eksperimentams.

- Anokia iš jo nauda? - Nustebsi, kokia didelė.

- O kaip su mano tėvo kūnu? - Juk pardavei.

Bet jūs sakėte…

Nesikrimsk. Gerai padarei.

Tiki, kad siela yra nemirtinga?

Kūnas irgi nemirtingas. Pamatysi.

Pažiūrėk, kaip jie šaudė.

Tik vienas pataikė į širdį.

Jie specialiai prašauna. Kad mažiau graužtų sąžinė.

Būna, kad nė vienas nepataiko.

Ir kas tuomet?

Karininkas pribaigia, o kuopa gauna bausmę.

Į jį žiūrėk, ne į mane.

Matai, ką gali mokslas?

Vienas žingsnis iki prisikėlimo.

Tai nuostabu, ką jūs sakote.

Bet ir baisu.

Taip, baisu. Gyvenimas irgi baisus.

Kaip ir mokslas.

Ateik čionai.

Man reikia tavo kūno.

Noriu atlikti eksperimentą.

Turėsi pasakyti, kokio stiprumo skausmą gali ištverti.

Tai buvo „vienas“.

„Penki“.

- Kam to reikia? - Mokslui.

Su diazoto oksidu nebejausi skausmo.

Laikyk.

Tai buvo „dešimt“. Jautei skausmą?

Ne.

Matai?

Su eteriu nueisime žymiai toliau.

Kur toliau?

Nugalėsime skausmą.

Kunigas per pamokslą sakė, kad skausmas gali būti reikalingas.

Kam?

Kad galima jį paaukoti už ką nors.

Graži mintis.

Bet abejotina.

Prisipažink. Tu dar skaistus?

Nežinau, ką tai reiškia.

Reikalinga kalbos konsultacija. Kaip „skaistus“ ukrainietiškai?

Jūs? Ką čia veikiate?

Turime dar kitą kambarį.

Naudokis, kol yra proga.

Jei bijai nuodėmės, gretimam kambary smaginasi kunigėlis.

Kai baigsi, duos tau išrišimą.

Prie daktaro gimstama ir mirštama.

O meilė yra per vidurį.

Nekreipk dėmesio, daryk savo darbą.

Jus kviečia komendantas.

- Kokie tai bus tyrimai? - Moksliniai.

Tokių tyrimų, kaip mūsų tvirtovėje, universitetams neleidžia skrupulai.

O mokslas nepakenčia suvaržymų ir draudimų.

Kokius draudimus turite galvoje?

Religinius, socialinius, politinius. Prietarų netrūksta.

Kokią naudą tie jūsų tyrimai gali duoti tėvynei ir armijai?

Jie gali...

suteikti galią valdyti žmones.

Eteris turi tokią galią.

Įsitikinsite, jei leisite man tai, ko jūsų prašau.

Leisite…

Galiu tik pažiūrėti pro pirštus į tai, ką darote.

Dėtis, kad nieko nematau.

Ateik truputį.

Eikš.

Kas tai?

- Vaistinėje to negausi. - O kur gausiu?

Fronte. Prieš ataką.

- Tada būsi labai narsus. - Koks?

Narsus.

Atsargiai.

Matote, ką jis man vakar padarė?

Jis žvėris.

Žvėris?

Kiekviename mūsų tūno žvėris.

Palaikykite jį iki rytojaus.

Ir neduokite jam nieko kieto.

Nes gali praryti arba susižeisti.

Matai, kaip stipriai veikia kai kuriuos?

Įlašink jam į vandenį bromo.

Ką reiškia jūsų žodžiai, kad kiekviename mūsų tūno žvėris?

Tūno, giliai viduje.

O mokslas gali padėtį jį išlaisvinti. Nes žvėris surakintas.

Išlaisvinti žmogų galbūt reiškia - išlaisvinti jame snaudžiantį žvėrį.

Apie tai nepagalvojau.

Kitaip tariant - gydyti?

Gydyti – tai gąžinti, kas buvo. O aš noriu sukurti kai ką nauja.

Gerai, kad domiesi gamta, nusiųsiu tave į felčerių mokyklą.

- Tikrai? - Norėtum?

Bėkit, nesustokit!

Malonumas kainuoja!

Visos turite suprakaituoti.

Viens, du! Viens, du!

- Gerai. Užteks. - Rikiuot!

Nieko čia juokingo.

Tai mokslas!

Ša! Antras numeris?

Pauostyk.

Nepatinka.

Penktas.

Patinka!

Ne.

Ne-a.

Patinka.

Pirmam patinka ketvirtas!

Išsiskirstyt!

Daktare! Kuri yra ta mergina, kurią aš išsirinkau?

- Koks jos numeris? - Septintas.

O kam tau žinoti?

Norėčiau ją susirasti.

- Taip spirgi? Juk nematei jos. - Na, žinote…

- Pagalvosime apie tai. - Ačiū!

Pirmyn!

Dabar gali į ją pažiūrėti.

Tai bent pasisekė!

- Kur aš? - Danguje, kur daugiau?

Gana, gana! Tokie malonumai ne tavo kišenei...

Marš atgal į tvirtovę.

Daktare!

Pasilikite su mumis.

Pailsėsite, atsipalaiduosite.

Šiandien jūs toks liūdnas…

Palūkėkit, palūkėkit.

Turiu čia kai ko…

Ir jums duosiu. Bus gera.

Meilė nemėgsta skubos.

Ar galėčiau gauti leidimą apsilankyti beprotnamyje?

- Turiu jiems kai ką įdomaus. - Ką šįsyk sugalvojote?

Hipnozė plius eteris.

Kiekvienas atskirai ‒ išbandytas, bet kartu – dar niekas nemėgino.

Gerai, pažiūrėsiu, ką galima padaryti.

Sėskimės.

Aš jums tik trukdysiu. Atleiskit, bet dvasiomis netikiu.

Manote, žmogus miršta ir nieko nebelieka?

O šventųjų bendravimas?

Sėskitės ir nekalbėkite kvailysčių.

Siela iš skaistyklos, ateik!

Porceliane buvo oro burbuliukas - nuo vidinės įtampos lėkštelė trūko.

Nesu kaltas! Nesu kaltas!

Nėra kaltės!

Nėra Dievo!

Dievo nėra!

Nėra!

Velniop Dievą!

Štai Viešpaties kryžius, bėkite priešo šalininkai…

Eik šalin, šėtone…

Velniop Dievą!

Aš pasirūpinsiu juo.

Nėra Dievo! Nėra!

Jis ką, girtas?

Ne. Dalyvavo sušaudyme ir nebeišlaikė įtampos.

Savaitė karcerio.

Galiu pabandyti?

Eterio lengva perdozuoti.

Ko gi bijai? Aš myliu tave.

- Kas ji? - Margarita. Iš anapus kordono.

Ji jau senokai pas mus.

Deja, beviltiškas atvejis.

Ar kas nors mėgino hipnozę?

Gulkis.

Daug gydytojų darydavo eksperimentus su savimi,

mokslo labui rizikuodavo sveikata ir gyvybe,

užsikrėsdavo ligomis,

norėdami išbandyti naujus gydymo būdus.

Pats su savimi tokio eksperimento atlikti negaliu.

Skaičiuok iki dešimties.

Vienas…

du…

trys…

keturi…

Kava.

- Ką nors pameni? - Ne.

Palauk!

Dabar be eterio.

Kitaip eksperimentas bus veltui.

Čia kad nenusikąstum liežuvio.

- Ar tai tikrai būtina? - Taip.

Jau žinome, kad eteris veikia stipriau už elektros srovę,

bet nežinome, kokio stiprumo skausmą gali sukelti elektros srovė.

Tarkim, tai buvo „vienas“ skalėje iki dešimties.

Su eteriu pasiekėme maksimumą.

- Dabar pamėginkime „penkis“. - Ne! „Vienas“ jau buvo daug.

Tada „tris“.

Tik „tris“, gerai?

Ne! Taip negalima!

Mokslui viskas galima!

Atsigerk, pasijusi geriau.

Ne!

Atleisk.

Nenumačiau, kad taip skaudės.

Dėkui už viską... ką dėl manęs padarėte.

Kur eini? Palauk!

Gali tą patį padaryti su manimi.

Pasilik, sužlugdysi mano darbą.

Palauk!

Žinau, kas pavogė tavo tėvo mumiją!

Sėsi į kalėjimą už tai!

Paėmei pinigus už kūną.

- Grąžinsiu! - Kūną? Ar pinigus, kuriuos išleidai?

Kunige,

gal galite man padėti?

Padėti? Kaip?

Neturiu kur prisiglausti.

Aš mokausi.

Padarysiu viską.

Sakai, viską?

Gal norėtum būti mano…

- Nesuprantu. - Eik į vienuolyną, jei nesupranti.

- Ten tau padės. - Ačiū.

Padarysiu viską…

Baigėsi pinigai, kuriuos turėjau.

Eksperimentai stovi vietoje.

Negana to, pabėgo mano vienintelis savanoris.

Suprantu sunkumus, bet rezultatai gali būti stulbinantys.

Įspėjau jus, kad armija neturi lėšų mokslui.

Taip, bet tam, ką siūlau, privalo atsiverti kokios nors perspektyvos.

Neprivalo.

Bet gali.

Suprantu, kad kaip lenkas nejaučiate simpatijų imperijai,

kuri yra tokia pat okupantė, nuo kokios pabėgote.

Ar tiesą sakau?

Rusus labai domina įvairios mūsų paslaptys.

Čia tai, ką paliko tas nevykėlis jų siųstas šnipas.

Tereikia padaryti kelias nuotraukas, nunešti vienam balandininkui,

o jis jas nusiųs, kur reikia.

Su pinigais galėsite elgtis kaip tinkamas.

Jei viskas taip paprasta,

kodėl pats to nedarote?

Nes man neberūpi pinigai.

Esu turtingas. Be to, nemėgstu rizikuoti.

Bet savo dalį, žinoma, paimsiu.

Stebiuosi…

Man gyvenimas be rizikos - prėskas.

Dabar tikrai nebebus prėskas.

Turbūt žinote, kas jums grės, jei jus sučiups mūsų kontržvalgyba?

Regis, vėjas keičiasi ir dujos lėks į kitą pusę.

Uždarykite duris, greičiau!

Bėkite iš ten!

Bėkite!

Duosiu jam eterio.

Numalšins skausmą.

Nieko jam neduokite. Bus puiki proga stebėjimams.

Jums leidus, čia aš spręsiu.

Užgesink cigaretę!

Netrukdykite mokslo tyrimams.

Nebūkite sentimentalus.

Grimzti į miegą.

Esi sode,

tarp gėlių,

tarp drugelių.

Atsigręži,

įeini į namus.

Dabar palieki tą vietą...

- ir grįžti į… - Nenoriu grįžti!

Kartais grįžimas į praeitį padeda išsivaduoti iš prisiminimų.

Dabar gerai pagalvok.

Ar pameni dar ką nors?

Ten kas nors buvo?

Jei prisimeni ką nors, pasakyk man.

Nieko.

Nieko?

Nieko.

Įeikite!

Įsipjovėte.

Žinau.

Dėl mano kaltės?

Iš dalies.

Atsiprašau.

Nusprendžiau sugrįžti.

Ne dėl būsto, nes gyvenu dabar vienuolyne.

Noriu toliau jums padėti.

Ką čia atnešei?

Sargybinis liepė perduoti. Kažkas jums paliko.

Jei reikia, galite toliau daryti eksperimentus su manimi.

Patiko skausmas?

Ne.

Pamaniau, kad esu jums labai skolingas.

Nieko neskolingas.

Dėkingumas yra silpnybė.

Bet priimsiu tave asistentu.

Kol kas išsiverčiu su savanoriais.

Bet netrukus imsimės didelių dalykų.

Žinau, kad tai rizikinga,

bet rezultatai gali būti naudingi žmonijai.

Sifilio bacilos gali įveikti psichinę ligą.

O sifilį išgydysime vėliau.

Esate tikras?

Liga kovoti prieš ligą? Argi tai gerai?

Prieš blogį kartais tenka griebtis blogio.

Tai rizikinga ir paradoksalu, bet tai tiesa.

Tramdomuosius marškinius čionai!

Paguldykite ją į aną lovą.

Ei! Ką čia veikiate?

Mes?

Nieko.

Kas tai?

Tai?

- Naujas matavimo prietaisas. - Parodykit.

Kai nueisiu, pašauk sargybą.

Jei klaus, kodėl taip smirda,

sakyk, kad gėrė eterį, kurį pavogė iš mano laboratorijos.

Greičiau.

Atsiprašau, vienuolyną tuoj uždarys.

- Man reikia eiti. - Neverkšlenk.

Atiduok tam balandininkui, kurį tau rodžiau.

Ir vėl ateik po savaitės. Dabar dirbu kitą darbą.

Eik, eik.

Ar mano kančia kam nors padės?

Tavo dėka žinome, kokia dozė veiksmingiausia.

Koks čia paketas?

Nežinau.

Parodyk.

Atėjai pačiu laiku.

Pecunia non olet.

- Ką tai reiškia? - Pinigai nedvokia. Net išvietėj.

Puiku, vėl pajudės tyrimai.

- Net mokyklai tau užteks. - Aš nieko neimsiu.

Karas ant nosies. Nežinia, kas bus.

Imk ir paslėpk.

Rusiški pinigai. Kur juos dėsiu?

Iškeisi banke.

Še.

Gal pavyks įrengti tikrą laboratoriją.

Džiaukis, nejausi skausmo.

Nors Biblijoje pasakyta: „skausme gimdysi“.

Skaičiuok garsiai.

Vienas…

du…

trys…

Tau pasisekė, gimė negyvas.

Jei galėtum rinktis,

nė už ką negultum su tuo, kuris šitą vaiką tau įtaisė.

Iš kvapo pajustum, kad nepatinka.

Prašau, penkios kronos.

Iškeiskite ir šitą.

Prašom palaukti.

Klastotė.

Užteks. Vyno nereikia.

Ką darysite su tuo, ką įsidėjote į dėžutę?

Duosiu kai kam, kas išniekins.

Nieko nėra švento.

- Pokštaujate? - Ne.

Jūs pats esate liūdnas pokštas.

Aš labai silpnas žmogus.

Kodėl jūsų Dievas jums nepadeda?

Gal truputį padeda.

Kitaip gal būčiau daug blogesnis.

Ne, ne! Tik ne aš!

Liaukitės. Nenoriu čia lavono.

Kodėl? Mūsų yra aštuoni, su daktaru - devyni.

Ir vienas aštuonšūvis revolveris su viena kulka.

Turėčiau būti visiškas nevykėlis, kad iššautų.

Gal nuo jūsų pradėkim, daktare?

Kodėl ne?

- Esu gimęs po laiminga žvaigžde. - Jūs įsitikinęs?

Taip.

Puiku, bravo!

Eikš!

Eikš!

Nutrenk mane!

Eikš!

Eikš!

Atėjo įsakymas iš Vienos: jokių balandžių aplink tvirtovę.

Teks visus iššaudyti.

Aš nejuokauju.

Gana!

Daugiau turbūt nebeliko.

Ko spoksote? Laisvi!

Kepimui jis netinkamas.

- Turime įsakymą apieškoti kambarį. - Kieno įsakymą?

Komendanto.

Duokite raktą nuo seifo.

Neturiu.

- Kur jis? - Nežinau.

Aš nesinaudoju seifu.

Komendantas turi antrą raktą.

Teisme išklosiu viską.

Kai kas gailėsis...

Gaištame laiką, kolega.

Prisipažįstate dėl visko?

Nejau teks griebtis jūsų metodų, kad prisipažintumėte?

Taip ar ne?

Neturiu ką prisipažinti.

Aparatą naudojau eksperimentams.

Matyt, kažkas pavogė ir panaudojo blogiems tikslams.

Kas gi tai galėjo būti?

Gal tasai jūsų asistentas?

Galėjo?

Aišku kaip dieną ‒ tai jis.

Stok!

Turbūt ką nors užmušė, kad turi tiek pinigų.

Ir išprotėjo, kad tokį lobį degina.

- Kam šnipinėjai? Kas tave nusamdė? - Kažkoks nepažįstamas.

- Kodėl sutikai? - Nes užmokėjo.

- Vadinasi, nepažįsti jo? - Ne.

- Ar kartais ne daktaras? - Ne!

Ar žinai, kad tavęs laukia kilpa?

Bet jei pasakytum, kad tai daktaras, kilpos išvengtum.

Tai daktaras?

Ne.

- Ar tai buvo daktaras? - Ne. Aš veikiau vienas.

Daktaras nekaltas!

Esu jam už viską dėkingas.

Pasirašysi, kad šnipinėjai vienas?

Taip.

Tas snarglius prisipažino.

Jūs laisvas.

Ačiū tau.

Šį kartą išsisukote?

- O kas bus su juo? - Su kuo?

Su mano asistentu.

Teks jį pakarti.

Išlipote sausas, ar ne?

Su tam tikromis sąlygomis, bet apie tai pakalbėsime vėliau.

Dabar išgerkime už…

gerą išeitį.

O už ką konkrečiai geriame?

Geras klausimas.

Kartais keliu tostą už tai...

ko neįmanoma suvokti protu…

Už kvailumą.

Kieno?

Čia jau jūs pats atsakykite.

Manėte, kas esu mulkis.

Bet pasiūlymas buvo jūsų.

Kam jums viso to reikėjo?

Manote, kad privalau teisintis?

Paspendėte man spąstus.

Tarkim, norėjau jus išbandyti.

- Dėl ko? - Tarkim, dėl tiesos.

Neverta apie tai diskutuoti.

Teisme jums tai vis tiek nepadės.

Turiu jums pasiūlymą.

Teismo nuosprendį galima nesunkiai numatyti,

bet galite palengvinti savo dalią įvykdydamas jį pats.

Kaip?

Tai jau priklauso nuo jūsų.

Paprasčiausia būtų pistoletu. Bet jei pageidaujate savo eteriu...

Kada?

Tuojau pat.

Nežinai, kur eiti?

- Ne. - Tai pagalvok ir nuspręsk.

Man įsakyta tave paleisti.

Kaip paleisti? Aš juk prisipažinau.

Niekas tavimi nepatikėjo.

Nešdinkis!

Eik!

Su eteriu nepavyko.

Gal, kolega, pabandytumėt pistoletu?

Neleisite man pamatyti jo paskutinį sykį?

Ką darysi, kai jo nebebus?

Dirbsiu tą patį, ką jis.

Įstojau į felčerių mokyklą.

Jei taip, gal ir praversi mums.

Suprantu, kad nenori išpažinties.

Bet išklausyk mano išpažinties.

Aš nesu kunigas. Deduosi žmogumi, kuris yra miręs.

Apgavau tave.

Paėmiau pinigus,

o ta ostija nebuvo pašventinta.

- O kur dėjai pinigus? - Išdalinau vargšams.

Ir ką?

- Jaučiasi tau dėkingi? - Nežinau.

Jie nebeateina.

Nes sėdi daboklėj.

Pinigai buvo suklastoti.

Kaip ir tu.

Kaip ir viskas.

Nekalbėkite taip!

Reikia sakyti tiesą.

Tiesą…

Ar turite kokį paskutinį norą?

Gal kad atiduotumėte mano dienoraštį į biblioteką.

Gal kam nors pravers.

Deja, jis jau sudegintas. Gal dar kas nors?

Kad šaudytumėte taikliai.

Tie jūsų nevėkšlos arba nemoka, arba nenori pataikyti.

1914-ieji, DIDYSIS KARAS

Tvarstį…

Neštuvus!

Neštuvus!

Neštuvus!

Neštuvus!

Tarasai!

Parodyk akis!

Ne mane, jį imkit!

Tarasai!

Kam visa tai?

Kodėl Dievas taip elgiasi?

Matyt, kažkam to reikia.

PASLĖPTOJI ISTORIJA

Jei čia kunigas - man jo nereikia... Aš netikiu.

Kuo, gerbiamasis, netikite?

Netikite, kad rytoj jus pakars?

Jūs teisus.

Kartuvių galite išvengti.

Ir kas tada manęs laukia?

O ko pageidautumėte?

O jei caras atšauktų nuosprendį?

Katorga.

Niekingas gyvenimas.

Iš katorgos galima pabėgti, ypač jei kas nors padeda.

Ir tada gyvensite, kaip panorėsite.

Lyg ir nemažai…

Bet man to neužtenka.

Ko dar galima norėti, be gyvenimo?

Valdžios.

Aš noriu valdyti žmones.

Visus?

Bent vieną.

Ko prašote mainais?

Ko norite už tai?

To, kuo jūs netikite, kitaip tariant, visiško menkniekio…

Jūsų sielos.

Sakyčiau, neblogas sandoris.

Kas gi jūs esate?

Kai kas, ko egzistavimu jūs netikite.

Kaip ir milijonai žmonių šiandien, netikinčių mano egzistavimu.

Laikau tai savo sėkme.

Užteks rankos paspaudimo, daktare!

Jo Didenybė suteikė jums malonę,

ir pakeitė mirties bausmę katorga iki gyvos galvos.

Parodžiau berneliui kelią. Atkako iš Podolės.

Bernelis sako, kad daktaras žadėjęs jam padėti.

Nėra Dievo!

Velniop Dievą!

Štai Viešpaties kryžius, bėkite priešo šalininkai…

Eik šalin, šėtone…

Aš juo pasirūpinsiu.

Velniop Dievą!

Palauk!

Ką man dabar daryti?

Tai tavo bėda.

Užtektinai jau tau padėjau.

Be tavo pagalbos esu bejėgis.

Tuomet stenkis.

O aš pagalvosiu, ar tau padėti.

Ko gi bijai? Aš myliu tave.

Nesiartink prie jos.

- Kam rūpi kažkokia beprotė? - Tai ne tavo reikalas.

Kitaip mūsų sandoris nebegalios.

Ji atpažino, kad tai aš?

Norėtum, kad atpažintų?

Beprotės liudijimas turbūt man nepavojingas.

Ko tada rūpintis, atpažino ar neatpažino?

Bet tu klysti, tai kita mergina.

Anoji mirusi.

Ir gerai žinai, kad tavo sąžinė nešvari.

Meluoji.

O ko dar tikiesi iš manęs?

Sakiau tau, kad myliu tave

ir nieko neprašau už tai.

Kitus irgi myliu.

Noriu mylėti visus.

Bet tam aš dar per silpna.

Užteks.

Vyno nereikia.

Atnešiau tai, ko norėjai.

Manęs neapgausi.

Šito juk norėjai.

Ar bent patikrinai, ar tas kunigas tikras?

Nepamiršk, manęs neapgausi.

Aš irgi nesileisiu apgaunamas.

Dar pažiūrėsime.

Turime įsakymą apieškoti kambarį.

- Kieno įsakymą? - Komendanto.

Kas yra?

Manai, kad tu vienas man dirbi?

Jūsų yra daug.

Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas Tavo vardas,

teateinie Tavo karalystė,

teesie Tavo valia…

Ir neleisk mūsų gundyt, bet gelbėk mus nuo pikto.

Ir kas dabar?

Geriau neklausinėk...