Original subtitles

1915. Pirmasis Pasaulinis Karas.

Vokiečių kaizerio kariuomenė žygiuoja į Rusų Imperiją.

Tiksli fronto linija nenumatyta.

Vokiečiai nedavė jokių įsakymų.

- Laikyk rankenas! - Laikau!

- Nebijok. - Nebijau.

- Paleisk mane. - Mink!

Čia tas pats, kas joti žirgu.

O kaip sustoti?

Spausk stabdžius.

Atsargiai, panele.

Ačiū, pareigūne.

Linksminkitės, kol neatėjo vokiečiai.

Pareigūne...

Kvailys.

Tėve, susipažinkite su Artursu. Jis mano klasiokas.

Daktaras Kaulinšas.

Arturs Vanags.

Kiek tau metų?

17.

Bus po kelių mėnesių.

Daktare?

Miegok, miegok.

Čia didelės bombos darbas.

Žirgas žuvo vietoje. trūko plaučiai.

Ko tu juokiesi?

Gana. Einam.

Kas čia dabar?

- Radau! - Kodėl tu taip padarei?

Jis jau didelis. Kiauras naktis leidžia su merginomis.

Barone?

Pitagoro teoremos nepadės kviečiams augti greičiau.

Dar viena mokykla?

Ji karinė. Ten nemoko Pitagoro teoremų.

Koks dar karas?

O ką pasakysi tu?

Išsimokslinusių niekas nesiųs.

Grįšime vakare.

Užkąsk kelionėje.

Aš irgi noriu važiuoti.

Niekur tu nevažiuosi. Eik nusiplauti kojas.

Persirenkite uniformas!

Jei pasirodys vokiečiai,

iškeps jus kaip mėsgalius.

Slėpkis po lova.

Alkūnė.

Patylėk, Barone!

Ar galėčiau užeiti?

Pieno?

Gerai.

Ačiū.

Kas ten vyksta?

Tylos, Barone!

Nešaukite!

Dirbau čia prieš karą.

Šnipai!

Nešaukite!

Tylos!

Traukis, ruse!

Ant žemės, berniuk!

Jie slėpėsi daržinėje!

Mes ne kariai.

Nežinau.

Užčiaupk tą šunį!

Barone, tylos!

Valdyk savo šunį!

Tylėk, Barone!

Ką tu darai? Suimkite juos!

Suimkite juos!

Tai ne tavo kaltė.

Paskubėkite!

Vokiečiai jau netoli Jelgavos.

Sudeginkite viską!

Nepalikite vokiečiams gyvulių.

- Ar galiu pasiimti motinos žiedą? - Taip.

- Ar mes sudeginsime namą? - Tegu dega, jeigu jie nori.

Gyvuliai neištvers kelionės iki Rygos.

Prisijunkite.

Paskaityk, senuk.

Vyrai! Metas kovoti!

Užsirašykite į Latvijos režimą!

Paraiškų centras yra Terbatos gatvėje 3.

- Užteks bėgti! - Aš nebėgu.

- Kuo tu vardu? - Konrads.

Užsirašyk!

Latvijos batalionas kviečia visus latvius vyrus,

prisijungti prie naujai įkurto šaulių bataliono.

Ypač kviečiami tie, kurie turi dviračius.

- Aš neturiu dviračio. - Tiks ir triratukas.

Klausyk, mažiau. Kas tu toks?

Milkesonas. Iš Fenikso fabriko.

Kitas!

Kitas.

- Kitas! - Judinkitės!

Kitas!

Per jaunas. Kitas!

Jis turi mano leidimą.

- Ar tu jo tėvas? - Taip.

Po 2 mėnesių, man bus 17.

Motinos leidimas?

Ją nušovė vokiečiai.

Kitas!

Per senas.

Duokite mano dokumentus viršininkui.

- Keksholmo režimo seržantas majoras. - Būtent.

17 sertifikatų už išskirtinius šaudymo gabumus.

Teisingai.

Tarnavo 15 metų. Užrašyk jį.

Ko tu verki?

Neverkiu.

- Mes greitai grįšime. - Aš tavęs lauksiu.

Liaukitės. Tai uždrausta.

Atstok, juk mes tarp savų.

Ruoškite granatas!

Grandine į priekį.

Taip! Pergalė!

Arturs! Saugokis!

Arturs!

Vanags, Spilva, pusvalandis stovėjimo su ginklu.

- Už ką? - Valanda.

Žygiavimo pozoje!

Ginklai! Pulkite!

Karys turi negalvoti. Užsitaisykite, nusitaikykite ir šaukite. Ar aišku?

Ar tavo tėvas ir namie šitaip tave auklėjo?

Ne, namie jis buvo tėvas, o ne seržantas majoras.

Užsitaisyt! Nusitaikyt! Šaut! Į priekį!

Greičiau!

Ką tu darai? Karys turi negalvoti. Pirmyn!

Sekmadienį turėtų atvažiuoti žmona.

- O kur tavo paukštytė? - Kas tokia?

Tavo patelė Mirdza.

- Ji dar nieko nežadėjo. - Atvažiuos, kur ji dings.

Mes statome tas piramides kaip kalnų ožiai.

Kada jie duos mums tikrus ginklus?

Įspūdinga, Konradai.

Tikras akrobatas.

Nieko čia sunkaus.

Bėk, Mikelsonai!

Ateik čia, tu išpuikėli iš Rygos. Pažiūrėsime koks tu kietas.

Ar jis mūsų?

Iš garso girdisi.

Manau.

Slėpkitės!

Visi raskite užuovėją! Lėktuvas!

Greičiau!

Jie man per maži.

Tuomet pranešk, kad neisi į karą.

Kurgi ne. Tiks, jei apsiausi be kojinių.

Mikelsonas.

Spilva.

Vanags.

Vanags.

Kariai!

Šiandien jūs prisiekėte,

carui ir Tėvynei!

Būkite jiems ištikimi,

ir negailėkite savo gyvybių!

Klausykite viršilos!

- Tikras didvyris. - Šauliai.

Iki fronto linijos yra 40 km. Po 7 valandų jau būsime ten.

Su daina, greitu žingsniu!

Tiks be kojinių.

Na ir mulkis.

- Gal patylėsi? - O tu ką, atėjai čia miegoti?

- Ar mažyliui nutrynė kojas? - Patylėk.

Tu gal visai išprotėjai?

Panelė Frau.

Žiurkių lenktynės.

Tylos! Ar girdėjote?

Spilva! Paleisk dujas į vokiečius!

Daktarą!

Užsidėkite durtuvus!

Liepiau užsidėti durtuvus! Visi prie turėklų!

Jei neatsakysime, jie šaudys vis daugiau.

- Tu gal aklas? - Lyg pats kažką matytum.

Nešaukite.

Ruoškitės puolimui.

Stot į vieną liniją.

Atgal!

Laukiame.

Užsitaisykite ginklus.

Vanags, eikime ten.

Artursai! Ar išėjai namo?

Palikite jį. Mes jau nebepadėsime jam.

Rūkas sklaidosi. Jie nušluos mus.

Eikite pirmyn.

Granatos!

Bėgam!

- Gal Mirdza? - Parodyk ir man, Mikelsonai.

Imk ir džiaukis.

Truputis papukų.

- Tau reikėtų į ligoninę. - Liksiu čia.

- Užteks vogti. - Nevogiu, o vedinu kišenes.

Iš kur gavai batus?

Su šiais batais kovoti bus lengviau.

216?

Vanags.

Spilva, nužudytas Slokoje.

Mama!

Išvalykite tinkamai!

Kad atrodytų kaip nauji!

- Ar čia mano kraujas? - Vokiečių yra mėlynas. Jis tavo.

- O estų? - Ugningas.

Dėmesio!

- Šįvakar būrys liks čia. - Supratau!

Arturs Vanags kviečiamas pas seržantą.

- Šauly Vanags! - Čia!

Su gimtadieniu!

Dėkoju.

Ramiai.

Berniukui suėjo 17.

Papasakok Mirdzai, kad matei lėktuvą.

Ji nepatikės, bet pasakyk, kad visi išsigando,

ir tu likai prie mašininio ginklo...

Merginos mėgsta didvyrius. Duok jai šitai.

- Kas čia? - Žvakidė.

Klausk, jei kažkas neaišku.

Dieve mano!

Šaulys Arturs Vanags, Kurlando batalionas.

Užeik.

Nusirenk, Mirdza tuoj grįš.

Pas mus apsistojo pareigūnas.

Jie atvežė jį iš ligoninės.

Dabar jis miega.

Tu esi mano laimė.

Atleisk, Arturai.

- Šiomis rankomis aš nudėjau vokietį. - Tu esi didvyris.

Neišeik.

Pasilik.

- Ar esi ragavęs Tokajaus vyno? - Aš noriu mirti.

Anksčiau ar vėliau numirsi.

Velniop ją! Tau šiandien šventė!

Taip, taip. Jų visur pilna.

- Eikime iš čia. - Ateik.

- Eik šalin! - Liaukis, Lolija.

Lolija, mano mielas saulės spindulėli.

Ar leisite dviems kariams pailsėti čia?

- Edgars.- Arturs ir Tokajaus vyno butelis.

- Ir dovana iš karo lauko. - Nekenčiu balto vyno.

Kaip ir mes.

Arturs matė lėktuvą.

- Olija. - Arturs.

Prašom.

- Tu nori nugirdyti mus? - Taip.

Ir gerai! Gerkime! Juk vis tiek dabar karas.

Būtent! Iki dugno.

- Čia mano kardas. - Tikrai?

Kur tu buvai su juo?

Kodėl tavo brolis toks rimtas?

Klausk jo.

Ko tu nesijuoki?

Tau tinka uniforma.

Ar galiu pasimatuoti tavo kepurę?

Kaip reikia pasisveikinti su pareigūnu?

Pone, prisistato eilinis!

Pone, prisistato eilinis!

- O jei įsakysiu tau, ar paklusi? - Taip.

Pabučiuok mane.

Reikėjo giliau sėti sėklas namie.

Viskas nuvys ir nebus ką pjauti.

O mūsų sėdi čia tūkstančiai be veiklos.

Per dieną galėtume nupjauti didelius plotus.

Lauk įsakymo, kary. Dar bus proga kovoti.

Į rūsį.

Užsidėk kepurę ir durtuvą ir pakelk.

Duok jį man.

Žemiau, ne taip aukštai.

Pakelk, lyg jis eitų.

Nešokinėk, čia tau ne šokiai.

Lėčiau, kvaily.

Nustok man aiškinti.

Kad kitaip nesupranti, asile.

Vaidina čia visažinį.

Snaiperis. Ar savanorių bus?

Puiku.

Snaiperis.

Postas dešinėje.

Eikite dviese į priekį, tik pasilenkę.

Už tokį silpnumą esi vertas teismo.

Mano berniuk.

Ką tu darai?

Jo kakle kulka, o tu jį pienu girdai?

Mirdza!

Nekalbėk.

Tau iš kaklo buvo pašalinta kulka, ar supranti?

Ji smigo į petį, du milimetrus nuo arterijos.

Tau pasisekė.

Branguti.

Tu dar tik berniukas.

Karams skirtas ne vaikams.

Geriau būtum likęs namie,

su mama, prie mokslų.

Brangus sūnau.

Girdėjau, jog kritai kovoje.

Bet žinau, kad esi gyvas.

Naujienų nėra. Frontas tyli.

Konradas pasmaugė dar vieną,

o aš nušoviau du niekšus.

Iš viso jau 30.

Čia labai šalta, man skauda kaulus,

bet kai pagalvoju apie tave, Edgarą ir namus,

pamirštu apie nepatogumą.

Sapnavau tavo motiną kalbant su manimi.

Edgars jau grįžo namo, bet sušalęs.

Tau griežtai draudžiama rūkyti.

- Atsiprašau. - Ir kalbėti nereikėtų.

Lankymas baigsis po valandos.

Sveik ir sustiprėk kaip arklys.

Linkėjimai nuo Olijos.

- Kaip jos laikosi? - Girtai.

O kaip tėvas?

Artėja prie vokiečių.

Kasdien šaudo.

Jis gavo žinią, kad buvai nužudytas kovoje.

Bet aš gyvas.

Tai jau geras ženklas.

Ką pasakysite apie tai, pareigūne?

Kol kaizeris už fronto pusryčiams valgo vaikus,

vokiečių šnipai pasamdė Bolševikų žudikus,

žadėdami jiems žemes ir pinigus, kurie jiems nepriklauso.

Caras pasiruošęs mirti dėl jūsų.

Nepasiduokime propagandai.

Visa tai tėra paistalai.

Kol Caras yra žiemos rūmuose,

mes sėdime čia sudėję rankas.

Šauliai, dėmesio!

Ramiai.

Dėmesio.

Tylos, šauly.

Sveik. Neskubėk.

Ramiai.

Pažiūrėk, ar šitie?

Mano.

Panašu, kad keliausi,

į Mirties Salą.

Sugrok vieną.

Marta, susimuškime.

Juk Velykos.

Atsiprašau, kad rūkiau.

Kai sugysi, vėl galėsi rūkyti.

- Aš esu Arturs. - Žinau.

Ką tu veiki ligoninėje?

Mano tėvas ir brolis yra fronte.

Ir aš negaliu viena prižiūrėti ūkio.

Mudu su tėvu nusprendėme, kad man bus geriausia čia.

- O kur tavo motina? - Mirusi.

Užjaučiu.

Gal pašokime?

Aš esu Marta.

- 1916, Mirties Sala. - Jie pastatė tą vokietį čia už bausmę.

Jiems visai pasimaišė.

Nori, kad švaistytume savo kulkas ant jų.

- Nebus čia ką veikti. - Liaukis.

Ko tu jo gailiesi? Gal jis ir nušovė Spilvą.

Gal tai jis nušovė ir Arturso motiną.

Mes ne žudikai. Jis bus nušautas kovoje.

Vokiškos subinės! Ateikite čia!

Pats tu šūdas!

- Tu ūkininkas! - Tu subinė!

Tėve.

Nužudyk jį.

Šauk!

- Taip neteisinga. - Šauk.

Šaunuoliai, latviai!

Jei tavo motina būtų čia...

Tikiuosi ji atleis man už tai, kad vedžiausi tave į karą.

- Kiek? - Ką?

Kiek?

Iki vasaros galo turėtų būti 60.

Dujų ataka! Užsidėkite ant veido drėgnas medžiagas!

Greičiau!

Padėkite 6-am batalionui!

Draugiški kariai!

Edgars!

Arturs!

Kur tėvas?

- Ką? - Kur yra tėvas?

Jie yra tikri velniai.

Kalės vaikai, jie ir toliau cenzūruoja laiškus.

Žiūrėk, nesusigadink akių, šitiek skaitydamas.

Aš visai nematau ką rašo mano brangiausioji.

Šunsnukiai.

Dėmesio!

Vanags neatėjo į apsikeitimą.

Ar žinote kur jis yra?

Čia.

- Kas įdėjo į kapą ginklą? - Viršininke...

- Aš. - Nesikišk!

Ginklo praradimas reiškia teismą.

Jis nusipelnė būti palaidotas su juo.

Tu pasielgei teisingai.

Ugnis.

Jums pasiseks,

puolant vokiečius.

Jums pasisekė, kad kovosite,

su geriausiais Sibiro būriais,

iš 12 režimo.

Mes išlaisvinsime Jelgavą jūsų durtuvų pagalba.

Jūsų laukia motinos ir tėvai.

Apkabinsite juos po pergalės.

Tebūna Dievas su mumis.

Savanoriai, į priekį!

Jūs rodysite kelią kitiems.

Caras žadėjo, kad grįšime namo.

Sėkmės, vaikinai!

Ramiai!

Būsite pamaitinti tik ypatingomis progomis.

Ar galėčiau kumpio?

O gal šerno kiaušų?

Šis davinys skirtas trims dienoms.

Kas mano skrandyje, tas yra mano.

Jei mane ir pašaus, bent jau vokiečiai nieko negaus.

Tu kvailas? Ką darai? Savanoriai?

Išspirsiu tave iš fronto linijos prie stebėtojų.

Gal ir žvakidę dar duosi?

- Gerai, eisiu su tavimi. - Eime.

Ugnis!

Petersonai.

Petersonai!

Bėgam!

Duok ranką.

Stokis!

Į priekį!

Mes toje pačioje pusėje.

- 4 režimas? - Ne, 3. Eime.

Stokitės! Jūs latviai!

Stokitės!

Pirmyn!

Stokitės!

Ar tu norėjai nušauti mane?

Arturs, granatą!

Nužudykite mane.

Ir kaip?

Skanu.

Jau tikrai bus iškepę. 3 valandos jau praėjo!

Pridėk medžio.

Tada greičiau išvirs.

- Trečias numeris? - Taip.

Išdalink saviškiams.

- Čia pudra nuo Utelių. - Čia druska!

- Čia druska! - Pudra nuo Utelių!

Čia druska!

Ko čia juokiatės?

Kas čia vyksta?

Prašau leidimo pranešti, kapitone, estai nemoka virti žąsies.

- Ką? - Taip, Jūsų Didenybe, mūsų grupės vardu,

kviečiame jus paskanauti mūsų žąsimi.

- Na, jie tik pavaišinsite. - Taip.

Prašom.

Lėčiau, lėčiau. Kas sakė, kad estas nemoka gaminti?

- Siuntinys. - Kam? - Petersonui.

Pažiūrėk, ar nėra maisto.

- Jis nuo jo mamos. - Paskaityk.

Mano brangusis berniuk! Gavau pinigus ir net aną laišką,

kuris, maniau, jau pasimetė. Dabar turiu vilnos.

Numegsiu pirštines ir tavo draugams.

Kai mano širdis nuliūsta ir prisipildo baimės, ypač tamsiais vakarais,

užsidegu prie lovos lempą,

ir žiūriu į savo brangiausio berniuko veidą.

Tada nurimstu, atsimenu gerus laikus,

kai visi buvome kartu ir laimingi.

Į akis papuolė dūmų.

Kiekvieną vakarą meldžiuosi, kad mano berniukas grįžtų sveikas.

Bučiuoju tave. Tavo mamytė.

Susirinkite daiktus!

Grįšime į ankstesnes pozicijas.

Kodėl? Sibiriečiai jau turėtų būti Jelgavoje.

Toks mano įsakymas.

Jais negalima abejoti.

Kur pastiprinimas?

Kur Sibiriečiai?

Neįmanoma pajudėti.

Kartoju, neįmanoma pajudėti.

Mus puola.

Supratau!

Vakare trauksimės. Siberiečiai atsisakė pulti.

- Bet mes taip arti. - Viskas bus gerai. Mes grįšime namo.

Žemiau!

Brolau. Brolau!

Dar ne.

Laukite.

Ugnis!

Brolau!

Visi traukitės!

- Jekabs? - Nužudytas.

Alberts?

- O Pukio nematei? - Ne.

Ar kas nors matė Rudzitį?

Iš kelio.

Kodėl jūs neatvykote padėti mums?

Paskaityk pats.

Karas pribaigs carą ir kaizerį.

Nusitaikykite ginklus,

į ministrus ir generolus.

Leninas pažadėjo išlaisvinti Rusiją,

leiskite mums išlaisvinti Rusiją ir grįžti namo.

Žemę varguoliams! Užbaikime karą!

Ir jūs jais tikite?

O kas dar belieka? Aš nebekovosiu už carą.

Manote, kad Leninas užtikrins mums laisvę?

Pažiūrėsime.

Marta?

- Mano tėvas. Jis negrįžo. - Kuo jis vardu?

Peteris Feldzers.

- Brolis? - Jis žuvo Mirties Saloje.

Parašysiu tau, jei kažką sužinosiu.

Tau skauda?

Kas?

Truputį.

Marta, revoliucija baigėsi.

Caras ir kaizeris buvo nubausti.

Du mėnesius mes saugojome Leniną.

O tada mus išsiuntė į pietus.

Netoli Rostovo mane sužeidė į koją.

Mikelsonas ir Konradas 20 km nešė mane iki ligoninės.

Iš pradžių daktaras norėjo pjauti koją, bet tada persigalvojo.

Nenoriu grįžti namo neįgalus.

Mano draugus siunčia atgal į Latviją.

Pasveikęs prisijungsiu prie jų.

Mes stipresni ir vieningesni, nei bet kada.

Mes nugalėsime vokiečius ir grįšime namo.

Norėčiau tau parodyti viską. Čia taip gražu.

Arturs.

Ateik čia!

Sakyk, ką matei?

Jie vilki raudonas žvaigždes, bet bėga vos pamatę vokiečius.

Jie bus išsiųsti į Latviją.

Jie turi sukurti komunizmą Maskvoje.

Kas mus apsaugos?

Reikėjo kovoti už savo vyriausybę.

Užteks skiesti.

Žmonės Rygoj žūva kasnakt.

Kai kurie žūva alaus darykloje. Ten pagrindinė vieta.

O kai kurie žūva Centriniame kalėjime, prie vandens bokštų.

O kiti miškuose.

Jie suima juos per pietus, o vakare jie jau būna negyvi.

Kas dėl to kaltas? Už to Antikristo vergų pyktį?

Niekšai šauliai.

- Lipam. - Aš važiuosiu toliau.

Kalės vaikas.

Jis gal išprotėjo?

Gerai, kad pasirodėte. Be jūsų mums būtų galas.

Ne.

Aš jau eisiu.

- Drauge Viršininke, leiskite pranešti. - tęsk.

Pervežimas įvyko sklandžiai.

Suimtieji buvo susodinti į vagonus.

Ramiai.

- Kary Vanags! - Čia.

- Kaip tavo koja? - Šiek tiek trumpesnė, bet pasiruošusi revoliucijai.

Trečias būrys! Į būstinę.

Pirmyn.

Stot! Į dešinę!

Į eilę!

Stot!

Dėmesio!

Ar ten ne Mikelsonas?

Už kontrrevoliucijos veiksmus, bėgimą,

pagalbą bėgant,

pagalbą bandant pabėgti,

už išdavystę,

jums skiriama mirties bausmė.

Vykdykite įsakymą.

Ką tu čia veiki?

Spėk. Tu gali mirti Rusijoje.

O aš mirsiu čia.

Nušauk mane!

Nusitaikyt!

Šaut!

Šaukite arba būsite nušauti.

Aišku?

Nusitaikyt!

Šaut.

Suimkite išdaviką.

Mikelsonai! Kalės!

Ne, aš nudėsiu jus. Mikelsonai, ne!

Konradai, padėk! Mikelsonai, ne!

Mikelsonai!

Kalės! Nudėsiu jus visus!

Nežiopsok!

- Paskolink man kibirą, drauge. - Kam tau jis?

Pamatysi.

Tavo stotis.

Taip, gerai.

Į ką čia spoksai? Liko 10 min.

Viršininke?

Kaip ir tu, jei nebūčiau to padaręs.

Ir aš būčiau nušautas.

Dar būsite.

Sudie.

Einam pas Martą.

Ji dirba ūkyje.

Ji žinos kur galime pasislėpti.

Ne, kai raudonųjų nebeliks, aš grįšiu, prieš pasirodant vokiečiams.

Kas tavęs laukia?

Latviai pagaliau buria nacionalines pajėgas į Cesį.

Karas nebaigtas, kol aš negrįžau namo.

Velniai!

Į mišką!

Stot arba šausiu!

Išdavikas!

Apsisukite!

Kalės vaikas.

Kur jie?

Konradai, einam.

- Čiupkite jį. - Lauk iš ten.

Paimkite jį.

Aš šausiu!

Lauk neverskite manęs lipti nuo arklio!

Iš kitos pusės.

- Ar nematei čia kario? - Ne. - Nemeluok!

Eime.

Drauge, jei pamatysi kažką, pranešk.

Žinoma, draugai.

Kodėl tu slepiesi nuo saviškių?

Jie ne maniškiai.

Vokiečiai.

Pririšk šunį.

Kiek tau metų?

20.

Kodėl tu ne kariuomenėje? Esu sužeistas į kaklą ir koją.

Atsiprašau.

Skaityk.

Latvijos patriotai, paremkite...

Vokiečių armiją jų pergalėje.

Visi, kuriems virš 18, privalo prisidėti prie Vokiečių armijos.

Metas išlaisvinti Latviją.

Tegyvuoja Latvija, palaiminta kaizerio.

Ar tu įsitikinęs?

Perduosiu žinią.

Bus nemažai dezertyrų,

kurie norės kovoti už jus.

Kodėl?

Raudonieji išžudė mano šeimą.

Pagaliau galėsiu jiems atkeršyti.

Noriu kovoti kartu.

Šaunuolis.

Hansai!

Man jau metas.

Pažadėk, kad parsivesi mane namo.

Ne tas pirštas.

Turime apginti Cesį.

Ir išlaisvinti Rygą!

Mes kovojome po raudonųjų,

caro ir net vokiečių vėliavomis.

Ir mus visada apgaudavo.

Atėjo metas kovoti po savo: raudona, balta ir raudona vėliava.

Mes daugiau nebetarnausime.

Metas apginti savo žemę, namus ir šeimą.

Ginklai pravers.

Kieno buvo šis ginklas?

Šaulio Konrado.

Ar galėčiau?

Gati!

Kitas.

Na ir armiją čia subūrei. Vaikai, dezertyrai ir pabėgėliai.

Klausyk. Estų ginkluotas traukinys jau pakeliui.

Apsaugok geležinkelio tiltą, kol jie pasirodys.

Klausykite mano įsakymo!

Ant žemės.

Nesėdėkite! Stokitės!

Nusitaikyt!

Šaut!

Ant žemės. Užsitaisyt. Aišku?

Dar kartą. Nusitaikyt! Šaut! Ant žemės! Užsitaisyti!

Dar kartą. Nusitaikyt! Šaut! Ant žemės! Užsitaisyti!

Nusitaikyt! Šaut! Užsitaisyti!

Nusitaikyt! Šaut! Užsitaisyti!

Nusitaikyt! Šaut! Užsitaisyti!

Nusitaikyt! Šaut! Užsitaisyti!

Nusitaikyt! Šaut! Užsitaisyti!

Nusitaikyt! Šaut!

Už mūsų brolius ir tėvus,

kurie žuvo gindami mūsų Tėvynę.

Už mūsų brolius ir tėvus,

kurie žuvo gindami mūsų Tėvynę.

Už mūsų brolius ir tėvus,

kurie žuvo gindami mūsų Tėvynę.

Aleksandras Petersonas, 16 metų, apdovanotas už Latvijos gynimą.

Priešas nugalėtas!

Po jo mirties, medalį gavo jo motina: Ieva Petersonė.

Arturs Vanags.

Cesio mūšio didvyris.

Į pensiją išėjęs seržantas po 5 metų tarnybos.

21-erių, po 4 sužalojimų,

padėjo Latvijai kovoti už nepriklausomybę,

Kalėdų mūšyje, Mirties Saloje ir Cesio mieste.

Šlovė jam!

Šlovė jam!

Važiuojam namo.

Pirmo Pasaulinio Karo metu, Latvijos populiacija sumažėjo perpus,

daugiau, nei 1,2 milijonais žmonių.

Bet po Cesio mūšio užsirašė tūkstančiai savanorių.

Jie išlaisvino Rygą ir apsigynė nuo Bermonto armijos.

Ir šitaip atkūrė šalies nepriklausomybę.