Original subtitles

Meteorologai teigia,

kad artėja didžiulė audra,

kuri siautės šiaurinėje pusiasalio dalyje.

Atmosferos sluoksnis keisis,

sukurdamas gūsingą vėją.

Valstybinis meteorologijos institutas

teigia, kad šiąnakt prasidės stiprus žaibavimas,

kuris tęsis ateinančias 72 valandas.

Numatomas ypač stiprus lietus,

dėl to gali dingti elektra ir sutrikti komunikacijos.

Apsaugos tarnyba pateikė pasiūlymų,

kaip apsaugoti žmones nuo galimo pavojaus.

Istorija, kurią jau

jau anksčiau pasakojome,

mus ką tik pasiekė iš Berlyno.

Įvykių centre yra mūsų

korespondentas Chosė Marija Stilon.

Atėjus nakčiai, Rytų Berlyno

gatvėse įsivyravo tyla.

Prie Brandenburgo vartų pasirodė tik keli smalsuoliai.

Pietinėje pusėje,

kur buvo atskirtas Berlynas,

jau renkasi smalsuoliai ir žurnalistai.

Prieš vidurnaktį Neukline

buvo atidaryta siena visiems

vokiečiams, norintiems iš rytinės pusės patekti į vakarinę.

Pirmą kartą per 27 metus

gyventojams Berlyno siena nebeegzistuoja.

Vokietija suvienyta.

1989-ųjų lapkričio 9...

Mama!

Viską sugadinai!

Važiuoju į darbą.

Tau rytoj į mokyklą, eik anksti miegoti.

Gerai.

Nikai, ar jau įrašei?

Taip...

Mamyte, myliu tave.

Ponia Vais!

Ponia Vais!

Palauk!

Stok!

Ne!

Padėkite!

Padėkite!

Mums reikia pagalbos!

Nikai!

Mums reikia pagalbos!

Labas rytas, širdele.

Labas...

Labas...

Nagi...

Kaip miegojai?

Man nepatinka šitas namas. Čia šalta.

Praleidome čia tik vieną naktį.

Noriu savo kambario.

Greitai jį turėsi, gerai?

Nagi, keliamės!

Labas, mielasis, kaip sekasi?

Labas. Taip, aš jau parskridau.

Visą dieną būsiu susitikime,

vadovai ieškos naujų strategijų,

nes per mažai parduodame.

Grįšiu vėlai.

Kaip visada...

Aš tau atsilyginsiu. Nagi, dabar pasakyk teisybę.

Gerai, gerai, miegojau su ja.

- Miegojote kartu? - Taip, kartu.

Taip ir žinojau. Duok jai telefoną.

Lukterėk.

Glorija, pakalbėk su tėčiu.

Labas, tėveli.

Labas! Kaip gyvena mano mergytė?

Visur kvepia dažais.

Tu tik palauk ir pamatysi,

kad čia daug geriau, nei mieste.

- Gerai? - Gerai.

- Susirinkimas jau vyksta? - Visi lauka tavęs.

Rytoj ateis ponia Velaskez, nauja klientė.

- Užrašyk kur nors. - Gerai.

Mieloji, gali paduoti tėtį?

- Tėtis nori kalbėti su tavimi. - Taip?

Gerai.

Pakviesi Aitorą vakarienės?

Gerai, šiandien pasakysiu.

Myliu tave.

Iš aš. Bučiuoju.

Mama, ką veiki?

Artėja audra.

Tokia pati,

kaip prieš daug metų.

Aš...

Važiuoju į darbą. Greitai grįšiu.

Nerūkyk daug, gerai?

Atsargiai.

- Norėjau paklausti. - Sakykite.

Mes išvažiuojame.

Baigę galite užrakinti duris ir raktą palikti pas kaimynus?

Laba diena, kaimyne!

- Labas! - Kaip sekasi?

Jei būčiau keleivė, tikrai nelipčiau į lėktuvą, pamačiusi kaip vairuoji.

Kur tavo vyras?

Naktį praleido Sevilijoje.

- Taip? - Taip.

Jis nori pakviesti tave vakarienės.

Galvoju, kad jis labai gudrus...

- Liaukis! - Bet...

Manęs laukia skrydis į Marselį.

Bet manau, kad iki vakaro grįšiu.

Ateik su mama.

- Tu tikra? - Bus šaunu.

- Norėčiau su ja susitikti. - Gerai.

Iki vakaro.

- Viso. - Viso.

Kapitone!

Tikimasi, kad audra įsisiautės

jau šįvakar ir tęsis

72 valandas.

Pirmą kartą istorijoje astrofizikai sutinka,

kad vyksta išskirtinis fenomenas,

nes dabar siaučianti audra

turi tokią pačią simetrinę struktūrą, kaip 1989-aisiais.

Nežinojau, kad grįžai.

Atostogos buvo trumpos, bet aktyvios.

Kas nutiko?

Gal įkando moskitas?

Ar kažką parsigabenai lagamine?

Kaip naujasis namas?

Ar tau sakiau, kad persikrausčiau?

Pusė ligoninės tą žino.

Viskas įvyko taip greitai!

Savininkė senai išsikraustė,

labai skubėjo jį parduoti.

Darbo yra, bet negaliu skųstis.

Aš pasiskųsiu. Man tuoj prapjaus galvą.

Nesijaudinkite.

Daktaras Felas yra savo srities specialistas.

Sveiki.

Ponas Mendoza, pasiruošęs?

Pradėkime.

Labas rytas.

Sveiki, daktare.

Sveikinimai dėl straipsnio.

Skaitei?

Kas nutiko poniai Blankai?

Jai pasireiškė alestezija.

Dėl spinotalaminio trakto pažeidimo?

Ne. Jai reikėjo atlikti anterolateralinę chordotomiją.

Supratau.

Negaliu patikėti, kad palieki mediciną.

Matote, auginu Gloriją...

Tam turiu skirti visą savo laiką.

Džiaukitės, kad

išeinu.

Būčiau geriausia neurochirurgė ligoninėje.

Labas!

Kaip sekasi?

Ar Greta gali ateiti į svečius?

Jeigu jos mama nieko prieš...

Esu tikra, kad neprieštaraus.

Aš jai paskambinsiu, gerai?

Mergaitės, ar nebuvome sutarusios?

Greta turi vizitą pas dantistą.

A, supratau.

Viskas aišku...

Gal jau važiuojame namo?

- Viso, Miranda. - Viso, Greta.

Nieko nematai?

Prisiekiu, kad ne.

- Tikrai nemeluoji? - Ne.

Palauk.

Jau beveik...

Pasiruošusi?

Taip.

Nori išbandyti? Nagi!

Labas.

Vos neištiko infarktas. Kada parvažiavai?

- Prieš pusvalandį. - Taip?

Ką veiki?

Ruošiu knygas mūsų bibliotekai.

Kas čia?

Pažvelk.

Jūs dar susitikinėjote, kai mes susipažinome?

Kas per išraiška?

Kokia?

- Tu pavyduliauji! - Ne.

Iš akių mačiau, kad pavydi.

Ne, ne.

Gal truputį.

Ne.

- Ji labai graži. - Parodyk.

Uršulė. Gal jai paskambinti...

Gražuolė.

Kas nutiko?

- Nieko, aš dėjau... - Ką?

Bandžiau pakabinti tą ženklą

ir netyčia įsipjoviau.

Išvalei žaizdą?

Mieloji, tai tik įbrėžimas.

Daktare Roi, žaizdą išvaliau ir subintavau.

Man patiko mintis, kad,

baigus universitetą, į tave

- visi kreipsis daktare Vera Roi. - Gana.

- Gerai. - Taip.

Eime.

Kas čia?

Neįtikėtina.

Šiai kamerai 20, gal 30 metų.

Kasetės.

Jos čia jau nuo 80-ųjų.

Gal pakvieskime ir Gloriją?

Šis įrašas darytas lygiai

tą pačią dieną, tik 1989-aisias?

Rimtai?

Viską sugadinai.

- Uždėk kitą. - Ši buvo paskutinė.

Ar patiko?

Nori palaikyti?

Pradėsiu vakarienę, svečiai greitai ateis.

O aš išsimaudysiu.

Nori valgyti?

Atėjus nakčiai, Rytų Berlyno

gatvėse įsivyravo tyla.

Prie Banderburgo vartų pasirodė tik keli smalsuoliai.

Kas čia?

Pietinėje pusėje, kur buvo...

Nežinau.

Tu išėmei kasetę.

Taip.

Ir kanalai nebuvo sureguliuoti.

- Deividai, čia nesąmonė. - Tikrai?

Gauname televizijos signalą iš 25 metų atgal?

Ar pasisveikinai su Klara?

Prisiekiu, jis tiesiog pradėjo rodyti.

Tiesiog pradėjo?

- Tiesiog? - Taip!

Ar girdi, ką tauškia tavo vyrelis?

Jūs vis dar apie tą patį?

Žinoma.

- Mieloji, užsidenk ausis. - Kodėl?

Pasakysiu mamytei paslaptį.

Mes neturime paslapčių.

Nė vienos?

Kas yra?

- Aš buvau geresnė partija, nei jis. - Tikrai!

Nesiklausyk!

Aš buvau geresnė partija, o tu mane paleidai. Kodėl?

Ką atsakyti?

Kodėl?

Nes kai kurie dalykai yra nulemti iš anksto.

Gerai?

- Ką čia daro tavo ranka? - Kas čia vyksta?

Išeinu 5 minutėms, ir jūs jau glaustotės?

Neišsigalvok.

- Kam mėsos? - Klara.

Beje, kodėl dar neišmetate

to seno televizoriaus?

Aš tiesiog... Neturite pinigų naujam?

Absurdas.

Mes žiūrėjome senus įrašus.

Ten dainavo berniukas.

Sakai berniukas?

- Tau įdėti? - Žinoma.

Ačiū.

Tas berniukas buvo Nikas Lasartas.

Mano geriausias draugas.

Jis dievino groti gitara ir

nuolatos kartodavo, kad bus roko žvaigždė.

Mama mus visada veždavo į mokyklą.

Kol...

Jo kaimynas nužudė

- savo žmoną. - Aitorai.

Nikas viską matė.

Aitorai, gana.

Tada jį partrenkė mašina.

Buvo tokia pat naktis, kaip dabar, siautėjo tokia pat audra.

Pamenu, kad kitą dieną

žaibas pataikė į mokyklos bokšto laikrodį.

Dingo elektra savaitei, nereikėjo eiti į mokyklą.

Nutilk!

Nutilk.

Liaukis.

Tu gąsdini mergaitę. Negi nematai?

Viskas gerai,

tai tik audra.

Pamatysi, ji greit pasibaigs.

Nori, pasakysiu paslaptį?

Atsigulk.

Klausyk,

kai buvau septynerių,

labai bijojau audros ir žaibų,

kaip ir tu.

Tada pasiėmiau

senelės muzikos dėžutę

ir grožėjausi balerina.

Žiūrėdavau, kaip ji šoka

ir viską pamiršdavau.

Žiūrėdavau,

kol užmigdavau.

Nori pabandyti?

Andželas Prietas nusižudė savo kameroje.

Tau skauda?

Gal reiktų pasitikrinti?

Jis nusižudė po 3 mėnesių kalėjime.

Rašo, kad jis turėjo skerdyklą

ir ten planavo paslėpti kūną.

Kas prisipažįsta, kad planuoja atlikti nusikaltimą, bet

to nepadaro, nes pirmiau yra suimamas?

Gal pakeiskime temą?

Tas, kuris tą sako,

nėra eilinis žudikas.

Ar tik nebūsi psichologas?

Nemanai, kad tai keista?

Jie nešvarūs?

Man patinka tavo veidas, kai tau kas nors nepatinka.

Surauki savo nosį...

- Ne. - Taip.

Surauki! Pasidarai panaši į triušį.

- Tikrai? - Mažytis triušiukas.

- Bjaurus triušis. - Kas čia?

Tu rūkei?

Tu mane kontroliuoji?

Ką?

Ar tu mane kontroliuoji?

Mieloji, aš juokauju.

Tu visada apsigauni.

Man patinka juokeliai.

Vakar viešbutyje

- nuėjau į kavinę... - Tau nereikia nieko aiškinti.

Surūkiau vieną, o kitas išmečiau.

- Padarysiu štai ką. - Gerai.

Baigta.

- Nieko nebuvo. - Gerai.

- Pamirškime tai, gerai? - Taip..

Istorija, kurią jau anksčiau pasakojome,

mus ką tik pasiekė iš Berlyno.

Siena oficialiai atidaryta,

leidžianti vokiečiams iš rytinės pusės apsilankyti vakarinėje.

Pirmą kartą per 27 metus,

Berlyno siena Vokietijos

gyventojams nebeegzistuoja.

1989 metais, lapkričio 9-tą dieną

Vokietija vėl susivienijo.

Ši pora ką tik atvyko, ir buvo praleisti.

Jie tik parodė tapatybės korteles,

ir gavo leidimus.

Jie pirmą kartą lankosi vakarinėje pusėje ir neplanuoja likti.

Rytinėje pusėje jų grįžtančių

laukia aštuonmetis sūnus.

Nikai,

važiuoju į darbą.

Mama, kamera sulūžo.

Tau rytoj į mokyklą, eik anksti miegoti, gerai?

Gerai.

Nikai, ar man įrašei?

Taip.

Labas.

Ar jūs mane girdite?

Labas!

Ar jūs mane matote?

Taip.

Taip, aš tave matau.

Kaip jūs tą padarėte?

- Ką padariau? - Palaukite!

Toks pats ženklas yra Valpinedos stotyje.

Ką?

Tas pats,

tik labiau nusidėvėjęs.

Tas pats.

Iš kur jį gavote?

Pavogėme.

Pavogėme kartu su vyru.

Aš nesuprantu.

Aitoras, tavo kaimynas,

supažindino mane su mano vyru.

Su Aitoru susipažinau Valpinedos stotyje.

Aitoras Medina!

Palauk!

Jo mama tave veža į mokyklą.

Ar supranti, kodėl aš visa tai žinau?

Nes tai jau įvyko.

Kas nutiko?

- Kas ten? - Šauksmai, lauke.

Palauk.

Nikai!

Sugrįžk!

Iš kur žinote mano vardą?

Tu čia gyvenai.

Čia? Kodėl?

Kažkas vyksta pas kaimynus.

Neik ten, prašau.

Palauk.

Ar aš sapnuoju?

Ne.

Pažiūrėk, ką parodysiu.

Matai?

Ar matai?

Iš kur gavai mano kasetes?

Nikai, aš gyvenu tavo name.

Tik po 25 metų.

Ką?

Pažiūrėk.

Kai ką tau parodysiu.

Žiūrėk.

Matai?

Valpinedoje partrenktas vaikas.

Taip nutiks, jeigu išeisi į lauką.

Ne...

- Čia gudrybė. Kaip jums pavyko? - Ne.

Ne, viskas tikra!

- Tai realybė - Jūs meluojate.

Nikai, palauk!

Aš žinau, kas rytoj nutiks tavo mokykloje.

Žaibas pataikys į laikrodžio bokštą,

dings elektra ir mokyklą uždarys.

Jeigu liksi kambaryje, pamatysi, kad aš esu teisi.

Jeigu išeisi į gatvę, tu mirsi.

Nikai!

Nikai, aš tavęs maldauju!

Neik į lauką!

Nikai, palauk!

Lik viduje!

Nikai, maldauju tavęs!

Neik, mašina tave nutrenks!

Tave nutrenks mašina!

Nikai, maldauju!

Prašau, nereikia!

Taip?

Marija, čia Klara. Nepažadinau?

Ne, ką tik grįžau iš darbo.

Man negera, vaikus nuveš mano brolis.

Viskas gerai.

Sveik.

Kodėl tu nemiegi?

Aitoro mama serga,

jus į mokyklą nuveš jos brolis, gerai??

Nikai.

Mama, aš sapnavau nemiegodamas.

Moteris iš ateities kalbėjo su manimi per televizorių.

Vera!

Tavęs reikia operacinėje.

Kodėl jis čia?

Poną Mendozą ištiko smegenų kraujagyslių nepakankamumas.

Daktaras Felas vakar jį operavo.

Ponas Mendoza yra tavo pacientas.

Ką?

Vera. Tuoj pat turi operuoti.

Daktare Roi, pasiruošusi persirengti?

Kaip mane pavadinai?

Atsiprašau?

Kas čia darosi?

Kas tai? Ką jūs darote?

Daktare Roi.

Ar viskas gerai?

Nagi, reikia paskubėti.

Nikai, atsargiau su ta riedlente.

Atvažiuosi penktą, gerai?

Dėde Romanai, kas nutiko?

Nežinau. Išsiaiškinkime.

Panele!

Kas nutiko?

Dėl vakarykštės audros dingo elektra.

Pamokų nebus.

Vaikai, važiuokime namo.

Greta, kur Glorija?

Kokia Glorija?

Mano dukra.

Aš jos mama. Tu manęs nepažįsti?

Ne.

Sveika, Miranda.

Pablai, eik į klasę.

Kuo galiu padėti?

Ar galėčiau pamatyti Gloriją?

Glorija...

Glorija! Glorija Ortiz...

Miranda, aš esu Vera!

Atleiskite, nepažįstu jūsų.

Aš ieškau savo dukros.

Pamokų nebus.

Nikas pamiršo savo raktus, o jo mama miega.

Klara, man reikia į oro uostą.

Nagi, vaikai!

Labas, Lidija. Atėjau pas Deividą.

Ponia Velaskez?

Jis laukia savo kabinete.

Deividai!

Kas čia vyksta?

Lidija manęs nepažįsta.

Nuėjau į mokyklą. Glorijos ten nėra.

Sako, kad ji ten nesimoko.

Jos mokytoja manęs nepažįsta,

jos draugė Greta taip pat.

Kur yra Glorija?

Atleiskite, bet jūs ne ponia Velaskez?

Deividai, jau užteks.

Gana. Aš labai pavargusi...

Kalės vaikas! Sumautas vokietis.

Koks vokietis!

Jau beveik mane įtikinai!

- Tu buvai nuostabi! - Deividai, liaukis!

- Nebejuokinga. - Neliesk.

Deividai, tai aš! Po velnių, baik juokauti!

- Kur yra Glorija? - Užteks.

Kas, po velnių, tu ir ta Glorija?

Glorija yra mūsų dukra!

Nikas sakė vakar girdėjęs riksmus Prietų namuose.

Moteris klykė, buvo baisu.

Gal ten buvo ponia Vais.

Ką manai, mama?

Nikai, matei ar girdėjai dar ką nors?

Ne, nes televizorius...

Pažvelgiau pro langą, bet nieko nemačiau.

Stebėjome jų namą pro mano kambario langą.

Žaliuzės nuleistos, o Bruno

pririštas, loja.

Ponas Prietas šįryt jo nepašėrė.

Aitorai, ar tu

tiki keliavimu laiku?

Policija.

Ką galiu pasakyti?

Aš nieko nepadariau.

Nesuprantu, kodėl visi elgiasi

taip, lyg manęs nepažinotų.

Suprantu, kad atrodau kaip beprotė,

bet vis galvoju, kad čia žiaurus pokštas.

Ar galite man padėti?

Taip, galiu, bet pirma

atsakykite į kelis klausimus.

Kada paskutinį kartą matėte savo dukrą?

Vakar vakare.

Ji labai

bijojo audros.

O vyrą, kuris, kaip teigiate, yra jūsų sutuoktinis?

Deividas Ortizas yra mano vyras.

Kada matėte jį?

Irgi vakar vakare.

Tavo nosis susiraukia...

Prieš miegą...

- Taip? - Kaip triušio.

Jis kvailai papokštavo.

Jis slapta rūkė.

Daugiau nieko?

Aš nesuprantu klausimų.

Bandau suprasti.

Man regis, kad švaistome laiką.

Vera.

Jei nori mano pagalbos, turi man pati padėti.

Svarbios menkiausios detalės.

Gerai.

Ką paskutinio atsimenat, prieš viskam pasikeičiant?

Istoriją apie berniuką, kuris gyveno mūsų name.

Aitoras Medina, mūsų kaimynas...

Aitoras pasakojo, kad berniukas žuvo.

Jį partrenkė mašina,

bėgant per gatvę.

Skamba kraupiai, bet tas berniukas

matė, kaip vyras nužudė

savo žmoną.

Tęskite.

Tada...

Manau, kad jį susapnavau.

Jis pasirodė televizoriuje...

Labas.

Bandžiau išgelbėti jį nuo žūties.

Ar girdite mane?

Bandžiau jį įspėti, apsaugoti.

Pamenate berniuko vardą?

Nikas Lasartas.

O tada...

Nutiko kai kas keisto.

Nikai, maldauju!

Daugiau nieko neatsimenu.

Matau, kas esate labai sutrikusi.

Mes išsiaiškinome, kad jūs negyvenate

ten, kur sakėte ir nesate ištekėjusi už Deivido Ortizo.

Jūsų dukros gimimas nėra registruotas.

Oficialiai tokia mergaitė negimė.

Neradome nė vienos jos nuotraukos.

Jūs irgi neturite.

Vera, niekas nėra jos akyse regėjęs.

Gyvenimas, apie kurį jūs kalbate,

egzistuoja tik jūsų galvoje.

Ei!

Ar jūs ten?

Atsakykite!

Čia pasas ir bilietas.

Ačiū.

Daktare, kaip ji?

Paskutinis tyrimas.

Rezultatai nerodo jokių sutrikimų.

Smegenys funkcionuoja kaip reikia,

todėl neurologinių sutrikimų net nesvarstome.

Jis buvo pirmas pacientas, kuriam atlikai operaciją.

Iš jo smegenų pašalinai meningiomą.

Jis turi visus atsakymus.

Tai tiesa.

Deividui buvo pašalinta meningioma.

Bet ne aš atlikau operaciją.

Tai jūs esate neurochirurgas.

Aš sirgau gripu. Monika mane pavadavo.

Eik su manimi.

Čia tavo kabinetas.

Apsižvalgyk ir grįš prisiminimai.

Esi geriausia neurochirurgė ligoninėje.

Prisijungė prie mano komandos prieš baigiant studijas.

Neįmanoma, kad viską išsigalvoju.

Eik namo. Gal ten pavyks prisiminti.

Glorija yra mano dukra.

Lorena Garsija.

Prieš dvylika dienų ji mirė ant operacinio stalo.

Tau taip nutiko pirmą kartą.

Niekas jos neoperavo, o tu surizikavai.

Netgi tau ją išgelbėti buvo neįmanoma.

Tau paskyrė raminamųjų ir kelias dienas poilsio.

Šįryt grįžai operuoti pono Mendozos,

bet galime tau duoti daugiau laisvų dienų.

Vera, mergaitės mirtis tave sukrėtė,

todėl išsigalvojai

Gloriją Ortiz.

Savo galvoje Deividą Ortizą padarei savo vyru,

nes sutapatinai savo pirmą pacientą su paskutiniu.

Tavo mintys užbrėžė ratą.

Turi būti kitas paaiškinimas.

Koks?

Kur tu eini?

Vera!

Ką tu darai?

Vera, kur tu eini?

- Tu išsigandusi... - Ne, ne...

Aš nebijau.

Pradedu daug ką suprasti.

Ką?

Keisčiausia tai, kad viskas

prasidėjo nuo audros.

- Ji viską pakeitė. - Ką pakeitė?

Ką tu nori pasakyti?

Vera!

Gal aš išgelbėjau tą berniuką.

Turiu sužinoti, ar jis gyvas.

Kodėl?

Kad susigrąžinčiau dukrą.

Vera!

Vera!

Vera,

atidaryk duris.

Sveiki!

Nikas Lasartas. Nužudytas 1989.

Nikas Lasartas yra Karenos Sardon išgalvotas personažas.

Pričiupau tave, kale.

- Ramiai. - Stok.

Sustok.

Tu įsilaužei.

- Ne. - Liaukis.

Ką veiki mano namuose?

Mano.

Ką?

- Mano. - Ką pasakei?

Namas priklausė ir Nikui Lasartui.

Nieko nesuprantu.

Noriu sužinoti, ar jam viskas gerai.

- Ką? - Čia buvo...

Senas televizorius ir kamera.

Ta audra viską sujaukė.

Viskas pasikeitė.

- Mieloji? - Užlipk į viršų!

- Tau viskas gerai? - Aš palėpėje.

- Kas nutiko durims? - Įsilaužė! Ateik!

Mieloji...

Netikiu, čia tu?

Tu ją pažįsti?

Ji šiandien buvo mano kabinete.

- Ką? - Skambink policijai,

pasakyk, kad jį įsilaužė.

Deividai.

- Deividai, man reikia tavo pagalbos. - Nejudėk.

Sveiki, jau skambinau dėl įsilaužimo.

Uršulė Abad.

Stok.

Ji grįžo...

Deividai, paklausyk.

- Jie atvyksta? - Taip, jau pakeliui.

Deividai.

Nekalbėk, lyg mane pažinotum.

Mes vienas kitą pažįstame.

Policija sakė, kad ji man pašalino auglį..

- Tu neurochirurgė? - Ne.

Po Glorijos gimimo palikau mediciną.

Tu norėjai studijuoti toliau,

kad parodytum tėvui, jog esi geresnis už jį.

Tu manęs neprašei, bet aš tave palaikiau.

Kas ta Glorija?

Glorija yra mūsų dukra.

Ką?

Prisiekiu, nežinau, apie ką ji kalba.

Ji meluoja.

- Kas per viena galvoji esanti? - Ne!

Pasitrauk!

Deividai, kur ji?

- Nežinau. - Deividai!

Nežinau!

Kas tai?

Visoje gatvėje dingo elektra.

Ką čia daro policija?

Nežinau.

Inspektorius Leira.

- Sveiki. - Labas vakaras.

Kas nutiko?

Ieškome šios moters.

Gal matėte?

- Ne. - Ne.

Ar ji ką nors padarė?

Ji tiesiog pasimetusi.

Atleiskite.

Labos nakties.

Mama, kas nutiko?

Pamišėlė įsilaužė į Deivido ir Uršulės namą.

Ji ten gal ir slepiasi.

Nesijaudink, viskas gerai.

Nueisiu pas juos ir važiuosiu į darbą.

Dėl audros neatšaukė skrydžių?

Mama, yra buvę ir baisesnių audrų.

Pasakyk, kad dėdė rytoj ateitų. Andželo gimtadienis.

Žinoma.

Patvirtinsime, kad buvo išlaužta spyna.

Viskas gerai?

Taip?

Andželai, čia aš.

Andželai?

- Iš kur tu skambini? - Prie tavo namų yra telefono aparatas.

Gerai, nurimk.

Nusiramink.

Paklausyk manęs...

Nesupranti... Mano laikrodis...

Liko tavo namuose...

Blogai tave girdžiu.

Mano laikrodis.

- Ką? - Aš jo neturiu.

Kažkur palikau, niekur jo nerandu.

- Tavo laikrodis? - Aš jo nerandu.

Turi būti tavo namuose, ant grindų.

- Tu jo nepasiėmei? - Ne, neturiu.

- Surask. Jis turi būti ten. - Gerai, nesijaudink.

Jei čia palikai, aš jį rasiu, gerai?

- Daryk, ką tau sakau. - Taip, žinoma.

Turiu pasą.

Pakalbėsime prieš išvykstant, gerai?

Taip.

Lauksiu oro uosto bare.

- Myliu tave. - Ir aš.

Labai.

Mama?

Aitorai.

Mielasis...

Kuriam laikui turiu išvykti į naują ofisą.

Dėdė Romanas tavimi pasirūpins.

Pasistengsiu grįžti kuo dažniau.

Šūdas!

Kas tu, po velnių?

Žinau, ką tau reiškia ši mašina.

Ko tau reikia?

Pirkai ją iš savo dėdės lakūnų mokykloje.

Kas tu?

Tavo tėvas buvo kariuomenės pilotas. Tu jo beveik nepameni.

Jis žuvo per pratybas.

Nežinau, kada nutrūko mūsų ryšys,

kodėl nesutikau Deivido ir jis liko su Uršule.

Na, ir kaip mes susipažinome?

Buvo 2001 metai.

Viena dieną po Niujorko teroro akto.

Tą rytą važiavome viename traukinyje.

Beveik visada sėdėdavau toje pačioje vietoje.

Kartai, kaip tą rytą, tu sėdėjai prieš mane.

Atvykę į Valpinedos stotį...

- Tau viskas gerai? Tu sužeista? - Ne, man viskas gerai.

Taip tapome draugais.

Vieną vakarą nuėjome į kiną.

Ten mane supažindinai su Deividu.

- Aš Uršulė. - Labas.

Iš karto supratau, kad jis tas vienintelis.

Kokį filmą žiūrėjome?

„Atstumtąjį“.

Tu nekenti filmų apie lėktuvų katastrofas.

Dėl manęs padarei išimtį.

Ne, tai neįmanoma.

Aš tau labai patikau.

Tikrai?

Tu man patikai, bet tave paleidau.

Meilė Deividui buvo iš pirmo žvilgsnio.

Aišku...

Na, puiki istorija.

Gaila, kad taip nebuvo iš tikrųjų.

Buvo.

Malonu susipažinti.

Tu buvai traukinyje.

Tik nesėdėjai priešais.

Dėl kažkokios priežasties nesėdėjai.

Tau reikia pagalbos.

Turiu eiti.

Plauk.

Ką žinai apie Niką Lasartą?

Tavo kaimynas, kartu mokėtės.

Kodėl kalbi apie Niką?

O Hilda Vais?

Andželo buvusioji?

Andželas ją nužudė.

Berniukas viską matė.

Jį partrenkė mašina.

Manau, kad jį išgelbėjau, todėl pasikeitė ateitis.

Aš nesuprantu, apie ką tu kalbi.

Žinau, kad mano mama su Andželu drauge jau 20 metų.

Jis neužmuštų musės. Ką jau sakyti apie buvusią žmoną.

Ji paliko jį.

Nepaliko.

Po sienos griūties, ji pasirinko kitą.

Tai ne tiesa.

Jis nori, kad tu taip galvotum.

Tas vyras nužudė savo žmoną.

Tu kalbi apie mano mamos vyrą!

- Papasakok apie Niką Lasartą. - Gana!

Man reikia eiti.

Štai.

- Sūnėne, tau viskas gerai? - Papasakosiu vėliau.

Šiandien svečiuose Karina Sardon,

knygos „Miražas“, išleistos prieš dvidešimt metų, autorė.

Knygoje ji rašo apie dvi simetrines audras, nutikusias

1989 lapkričio 9 ir šiandien.

- Sveiki, profesore. - Dėkoju.

Iš kur žinojote, kad taip nutiks?

Matote ateitį, ar tai tiesiog sutapimas?

Kaip magas neatskleidžia savo gudrybių,

rašytojas neturėtų atskleisti savo įkvėpimo šaltinio.

Bet ne, ateities nematau.

Neturiu tokio sugebėjimo.

Mano istorija yra apie

šizofreniką berniuką, kurio

fantazijos buvo tokios tikroviškos,

kad iš to gimė romanas.

Tas berniukas teigė, kad per

televizorių su juo kalbėjo moteris iš ateities.

Istoriją papasakojo jo motina.

Knygoje daug atsitiktinumų.

Palikai ligoninėje.

Ką čia veiki?

Tu buvai Deivido Ortizo namuose.

Jis sakė, kad pažįsta Aitorą Mediną.

Jis pilotas, tai pagalvojau, kad būsi čia.

Dedikuota Nikui Lasartui.

Karen Sardon šią istoriją išgirdo iš Niko Lasarto.

Jo motina jai papasakojo.

Bet ta haliucinacija buvo tikra.

Ten buvau aš.

Leisk įrodyti, kad aš ne pamišėlė.

Matematiškai įdomios Hilberto erdvės

yra vektorinės erdvės begalybėje.

Hilberto erdvė kiekvienoje sferoje

priklauso nuo sistemos...

Viskas, nes pamoka baigta.

Jei bus klausimų, žinote, kur mane rasti.

Kitą savaitę skaitykite apie kosminio voratinklio teoriją.

Marija Lasartė mane surado,

nes jos sūnus buvo įsitikinęs,

kad jo gyvybę išgelbėjo

ateities moteris iš televizoriaus.

Moteris norėjo sužinoti, ar

ta audra galėjo atverti

kažkokią laiko duobę,

panašiai kaip vaizdo skambutį,

simetriniame paraleliniame laike.

Kas nutiko berniukui?

Nežinau, ji man nesakė.

Aš domėjausi tik tuo,

ką galiu panaudoti knygoje.

Taip, žinoma.

Jums rūpėjo tik knyga.

Ne.

Nusiunčiau jį pas specialistą.

Jeigu tada su juo nebendravote,

- gal galite jį rasti dabar? - Ne, negalėčiau.

Jūsų knyga yra tik išmonė?

Taip, visiška fantazija.

Bet tai vyksta dabar.

Audra.

Aš pamenu Niką Lasartą.

Tai nereiškia, kad moteris iš televizoriaus

yra tikra.

Neaišku, ar toks berniukas iš vis egzistavo.

Gal jį išsigalvojo pati moteris.

Kaip ir ši knyga,

kuri yra paremta tik mano fantazija.

Bet aš egzistuoju.

Aš esu!

Papasakojau savo istoriją.

Egzistuoja ir nuotraukos.

Jos yra įrodymas.

Niekas nieko neįrodo.

Mes patys viskam suteikiame prasmę.

Mes žinome, kad smegenys

užfiksuoja mūsų patirtis.

Jos interpretuoja haliucinacijas kaip tikrovę.

Kas nutiktų, jei realybė būtų tik iliuzija?

Jeigu, esant tokioms pačioms meteorologinėms sąlygoms,

ir galimam ryšiui,

- ar galėtume atkurti tą vakarą? - Ką jūs norite daryti?

Kodėl?

Noriu atgauti savo gyvenimą ir šeimą. Todėl.

Nežinau, bet jeigu tai įmanoma,

oro sąlygos turėtų būti identiškos,

kai pirmą kartą įvyko laiko pasikeitimas.

Ta pati vieta, tas pats elektros sujungimas.

Galiu pažiūrėti į laikrodį?

Tas pats televizorius, kamera, ir, žinoma, audra.

Kas, jei net viską atkūrus,

pasibaigs audra?

Tuomet tiltas užsivertų amžiams.

Audra prasidėjo prieš 53 valandas.

Jei ji tokia pat, kaip 1989-iais, ji tęsis 72 valandas.

Tik tiek turiu laiko rasti savo dukrą.

Ar padėsi man?

Kaip?

Man reikia to televizoriaus ir kameros.

Jie gali būti pas Lasartus.

Policijos įrašų peržiūra užtruks.

Man reikia teismo leidimo, o dėl šios istorijos jo negausiu.

- Reikia daugiau įrodymų. - Kokių?

Įtikinančių.

Čia rašo, kad jis turėjo skerdyklą.

Ketino žmoną palaidoti ten.

Kas prisipažįsta, kad planuoja atlikti nusikaltimą, bet

to nepadaro, nes pirmiau yra suimamas?

Man regis, kad sugalvojau.

Kavos?

Aš kai ko nesuprantu.

Vis dar manimi netiki?

Klausyk.

Tai tavo praėjęs gyvenimas.

Tai įvyko 1989, o tai, kas vyksta dabar, yra šiandiena.

Jei tai, ką sakai, yra tiesa,

jeigu kažkokiu būdu koregavai ateitį,

kodėl tavo prisiminimai susiję su laiku,

kurio dar net nebuvo?

Nesmalsu sužinoti, koks dabar tavo gyvenimas?

Čia ir yra tikras gyvenimas.

Kūnas tikras.

Tikra tai, kad mes abu čia,

nes tu turi vieną gyvenimą.

Labai tikrą gyvenimą.

Šitą. Ir žmones, kuriems rūpi.

Aš radau kūną.

Sąžininga, kad man padėsi.

Inspektoriau, teisėjas

nori su jumis pakalbėti.

Tuoj grįšiu.

Kūnas viską keičia.

Teisėjui svarbiausia yra nustatyti tapatybę.

Dabar tu tokia pat įtariamoji, kaip ir skerdyklos savininkas.

Tu neturi vaikų?

Kas neturi vaikų,

turi viso pasaulio laiką.

Gali siekti karjeros,

bet daug ko netenka.

Manęs prašei įrodymų.

Radau tau juos. Ko dar reikia?

Palauk čia.

Visiems patruliams, Vera Roi pabėgo.

Kartoju, Vera Roi pabėgo.

Jei atsiras, iš karto mane informuokite.

Mano kolegos mane užstos prieš teisėją.

Kai išlipsi, liksi viena.

Atblokavau tavo kreditines.

Daugiau nieko negaliu padaryti.

Radai Niką Lasartą?

Tai padės tau jį rasti.

Lipk, kol nepersigalvojau.

Su gimtadieniu!

Su gimtadieniu!

Su gimtadieniu, Andželai.

Pūsk stipriau!

Na...

Deividai, kur tu?

Kažkas vyksta.

Kažkas susiję su ta moterimi.

- Rado lavoną... - Žinau, viską matau.

Ne, Aitoras išskrido į Dubrovniką,

naktį praleisiu čia.

Neurochirurgė Vera Roi...

Tai beprotystė.

Ji vėliau dingo.

Už penkių minučių būsiu.

- Daugiau informacijos apie... - Iki greito.

Aukos tapatybę neturime, tačiau šaltiniai teigia,

kad tai galėtų būti jo buvusi žmona.

Kas skambino?

Uršulė, turiu važiuoti.

Kas nutiko?

Ne jai, artimam šeimos draugui.

Turiu važiuoti...

Vakarienė.

Niekur nedink.

Daktare Roi?

Monika?

Ką čia veikiate?

Man davė šitą adresą

ir buto numerį.

Galiu užeiti?

Aš ne viena...

Supratau.

Klausyk...

Kuo galiu padėti?

Ieškau žmogaus, vardu Nikas Lasartas.

Ar pažįsti jį?

Ne.

Jo čia nėra?

Ne, nepažįstu jo.

Tai su kuo tu?

Tai mano reikalas.

Klausykite, daktare Roi.

Nežinau, kas vyksta, bet reiktų paskambinti daktarui Felui.

Kur jūs einate?

Sustokite!

Nežinau, ko ieškote,

bet čia jo nėra.

Deividai, atleisk.

- Iškviesiu policiją. - Nieko nekviesi.

Tikrai?

Jūs jau ilgai kartu?

Mes ne kartu.

Ne su tavimi kalbu.

Nuo mano operacijos.

Ne taip supranti. Aš ją myliu.

Bet tu su Uršule.

Tai skirtingi dalykai.

Sakyk, ko nori, ir viską baikime.

Parodyk ranką.

Rodyk.

Nesuprantu.

Jei susipažinome prieš operaciją, kodėl tavęs nepamenu?

Ar tai svarbu?

Bet atsimenu visą gyvenimą drauge.

Pamenu kiekvieną dieną, kai laukiausi Glorijos.

Nesuprantu, kodėl aš čia.

Nuvesi mane pas Niką Lasartą.

- Paskambinsiu policijai. - Nebūk kvailys.

Tu dirbi banke.

Gali prieiti prie klientų duomenų.

Tai slapta informacija.

Ir šis romanas slaptas, ar ne?

Labas vakaras.

- Labas vakaras. - Labas.

Pamenate mane?

Aš jus puikiai prisimenu.

Taip?

Atvyko inspektorius Dimas.

Ačiū.

Pradėkime nuo pradžių.

Ataskaitoje teigiama, kad 1989-ųjų lapkričio 11 dieną

jūsų kaimynas, Nikas Lasartas, apkaltino jus nužudžius savo žmoną.

Labas vakaras.

Niekas juo nepatikėjo. Jūsų žodis buvo svaresnis,

nes turėjote alibi.

Tai, kas buvo vaiko fantazija tuomet, dabar yra realybė.

Viskas vyko prieš dvi dienas, lapkričio 9.

Kai griuvo siena ir pasaulis pasikeitė.

Pasak jūsų parodymų,

jūsų buvusi žmona, Hilda Vais,

pasakė, kad vyksta aplankyti savo draugės.

Teigėte, kad jūsų žmona

ketino grįžti į Berlyną.

Manau, kad jūs melavote.

Ji nenorėjo grįžti į Vokietiją.

Leidote jai išvykti aplankyti draugę.

Galvojote, kad tai yra tobula proga.

Kažkas panašaus.

Mama.

Ateinu.

Atsiprašau.

Tau skambina.

Klausau.

Mielasis, kelias į San Narsiką uždarytas dėl audros.

Turėsiu čia praleisti naktį.

Viskas gerai.

- Iki rytojaus. - Iki.

Taip.

Ji negrįš iki rytojaus.

Klara,

pažadu su ja pakalbėti.

Viskas pasikeis, gerai?

Myliu tave.

Ir aš.

Pone Prietai.

Kas nutiko tą naktį?

Ar nužudėte savo žmoną?

Ką?

Mano meile!

Įbrėžei man...

Andželai.

Kalės vaike.

Hilda, prašau!

Hilda!

Hilda!

Klara, ne!

Hilda, liaukis!

Hilda! Ne...

Ar nužudėte savo žmoną?

Taip ar ne?

Prašau atsakyti.

Noriu pakalbėti su advokatu.

Turiu teisę nieko nesakyti.

Šitą laikrodį Nikas Lasartas

rado jūsų namuose

Tai įrodymas, kad turėjote bendrininką.

Nikas kai ką pasakė apie laikrodį.

Detalės čia labai svarbios.

Jis pastebėjo, kad ant jo buvo išgraviruotos raidės.

KM.

Galiu apžiūrėti jūsų laikrodį?

Ką?

Duokite laikrodį.

Ačiū.

Čia jūsų dabartinės žmonos inicialai.

Klara Medina.

Faktai kalba už save.

Tik ji galėjo pradanginti Hildą.

Įtariu, kad jūs padėjote.

Ar pavyks?

Tas vaikis išmano savo darbą.

Daryk, ką sakysiu.

Tai tik spėlionės, ne įrodymai.

Nikas turėjo laikrodį, o apie tai

žinojote jūs ir Klara Medina.

Radote būdą, kaip

jį atgauti.

Prieš skrydį dar pakalbėsime.

Gerai.

Myliu tave.

O aš tave.

Kas čia?

Kas ten?

Kas čia?

Turiu įrodymą.

Ar tikrai?

Patikrinome tavo versiją.

Tačiau yra problema.

Tavo kaimynas, ponas Prietas,

pranešė, kad kažkas įsilaužė

į jo namus ir pavogė auksinį laikrodį.

Tai pat sakė, kad jo žmona išvyko.

Į Vokietiją, pas savo buvusį vaikiną.

Nikas suklydo.

Tačiau jis niekada neišgalvotų

nieko panašaus.

Esmė tame, kad matome, jog

ji Berlyne naudojo savo banko kortelę.

Jos pavardę radome tarp keleivių, skrendančių į Berlyną.

Turi būti paaiškinimas. Jeigu mano sūnus...

Ponia, jūsų sūnus papasakojo neįtikėtiną istoriją.

Apie ateities moterį, kalbančią su juo per televizorių.

Teigia, kad informaciją apie kaimyną pasakė ji.

Kažkaip reikia išspręsti šį nesusipratimą.

Sugalvoju tik vieną išeitį.

Ramiai.

- Liaukis, Nikai! Prašau! - Aš viską mačiau!

- Sveiki. - Sveiki.

Tai mano laikrodis?

Atiduok ponui Prietui laikrodį.

Jei pažadi daugiau taip nebesielgti,

tai bus mūsų paslaptis.

Viską pamirškime, gerai?

Po kurio laiko jie išsikraustė.

Daugiau jo nebemačiau.

Jis nebuvo sveikas.

Tai tik jūsų teiginys.

Nikas suklydo, į istoriją apie

laikrodį įpynęs moterį iš ateities.

Todėl niekas juo nepatikėjo.

Reikia palaukti, kol

ekspertai nustatys, ar

rasti palaikai yra jūsų buvusios žmonos.

Nikolas Lasartas.

Nikolas Lasartas

laimės mūšį.

Dvidešimt metų vėliau,

bet vis tiek laimės.

Jis su motina buvo mano klientai.

Sakai, kad jis gyveno mano name.

Suraskime jo adresą...

Štai, čia turėtų būti jis.

Nikolas Lasartas Leira.

Pone Prietai, laikas atversti kortas.

Papasakosiu, kas nutiko Nikui Lasartui.

Jį apsėdo noras įrodyti tiesą.

Jis tik turėjo sulaukti,

kol moteris iš televizoriaus vėl pasirodys.

Skaičiavo valandas iki audros pabaigos,

spėdamas, kad tada užsidarys laiko duobė.

Štai, kas nutiko.

Kažkas ateityje sustabdė visas komunikacijas.

Jis tik turėjo klausimą,

o jo motinai reikėjo atsakymo.

Testai rodo, kad jis nemelavo.

Taigi, jo apsėdimo priežastis

turėjo būti protinis sutrikimas.

Jo mama nusprendė išvykti vildamasi,

kad sūnus vieną dieną pasveiks.

Tačiau tai buvo tik ilgo košmaro pradžia.

Pirmiausia psichologai,

paskui psichiatrai.

Tada buvo uždarytas į psichiatrinę ligoninę,

kur turėjo sakyti tai, ką norėjo girdėti gydytojai.

Bet savęs jis neapgaudinėjo.

Paneigė Veros Roi egzistavimą, kad jie paliktų jį ramybėje.

Tačiau Nikas žinojo, kad jūs esate kaltas.

Jis nesuprato, kodėl ta moteris, kuri kartą jam padėjo,

daugiau nebegrįžo.

Nikas niekada nepamiršo Veros.

Viršutinis aukštas.

Jis čia gyvena jau penkerius metus.

Ar mes atsiskaitę?

Tuo metu jis nežinojo jos vardo, bet įtarė.

Taigi sekė savo nuojauta.

Ir laukė.

Tuo metu jo praeitis ir ateitis susijungė.

Berniukas labai bijojo.

Viskas, dėl ko kiti jį laikė pamišėliu,

jam buvo tikrovė.

Jis nežinojo, kaip su ja susisiekti.

Ką jai pasakytų?

To dar nepatyrusi, ar ji būtų juo patikėjusi?

Jis liovėsi ieškojęs atsakymų.

Tikėjosi, kad ir ji jų neieškos.

Drugelio skrydis gali būti labai žiaurus,

atsidūrus vietoje ir laike, kurie gali keistis.

Aš tavęs laukiau.

- Atleiskite. - Jums viskas gerai?

Taip, puikiai.

Leiskite padėti.

Mano vardas yra Nikolas Lasartas Leira.

Gyvename chaotiškoje sistemoje,

kurią galime drastiškai keisti.

Nikas prašė, kad čia ateičiau. Jeigu taip nutiktų.

Kad padėčiau tau prisiminti.

Ką prisiminti?

Geriau pati pabandyk.

Kur ji?

Mama, eik namo.

Atleisk.

Dvi dienas esu lyg sapne.

Kai atėjai į nuovadą ir manęs nepažinai,

pasakojai apie mano vaikystę.

Tai nebuvo tavo gyvenimas.

Tai neįmanoma, nes aš viską pats pakeičiau.

Atradęs tave.

Bet tau iš kažkur liko prisiminimai.

O mane ištrynei.

Leidau daktarui Felui pateikti tau paaiškinimą,

o pats laukiau.

Tikėdamasis, kad mane prisiminsi.

Vera, turi prisiminti mus.

Norėjau suprasti, tai,

kas man nutiko vaikystėje,

ir kodėl tu negrįžai.

Nežinojau, kad tada, kai turėjai susipažinti su Aitoru,

sutiksi mane ir viskas pasikeis.

Vengiau tave sutikti,

nes nenorėjau, kad viskas vėl pasikeistų.

Nes myliu tave

ir nenoriu prarasti.

Visą gyvenimą bijojau šios akimirkos.

Bijojau tos dienos, kai dabartyje suprasi mūsų ryšį.

Viską apgalvojau.

Visas galimybes.

Tik ne tai, kad per naktį mane pamirši.

Kad ieškosi gyvenimo, kurio niekada neturėjai.

Nes aš viską pakeičiau.

Tada prasidėjo audra.

Man reikia kameros

ir televizoriaus.

Aš nieko neatsimenu.

Visko atsikračiau.

Ne.

Kažkas įsilaužė į Deivido namus.

Tu įsilaužei.

Tai buvai tu.

Patikrinti ryšį.

Tu norėjai žinoti.

Privalėjau.

Taip?

Taip, aš pabandžiau.

Bet suvokiau, kad tai klaida ir viską nutraukiau.

Negalvojau, kad naujas ryšys pakeistų mano praeitį,

ir nebūčiau tavęs sutikęs.

Bet aš tau leidau mane sutikti.

Pamatyti, kas realybėje yra Deividas Ortizas,

ir rasti mane.

Privalai grįžti į savo

vaikystę ir mane pamiršti.

Privalai tą padaryti, kad niekada manęs neieškotum.

Turi pamiršti ir Andželą Prietą.

Jei jie jį ras praeityje, tai gali paveikti Klarą

ir Aitorą, o aš privalau su juo susitikti.

Taip ir būtų nutikę, jei nebūtum pasimaišęs tu.

Tai vienintelis būdas man susigrąžinti Deividą ir dukrą.

Jeigu nieko nepavyks?

Ne viską galime kontroliuoti.

- Aš rizikuosiu. - Ne.

Leisk man būti tavo atmintimi.

Prašau.

Prašau.

Pasilik su manimi.

Ar dabar mane atsimeni?

Visa tai tikra.

Tai tikra.

Turime grįžti į 1989-uosius.

Ne.

Negaliu.

Atleisk, ne.

Ką tu darai?

Aš tave išgelbėjau.

Dabar tavo eilė.

Labas.

Labas, Nikai.

Kas jūs?

Paklausyk manęs.

Aš esu tu.

Tu esi aš.

Kur moteris iš ateities?

Turi man padėti.

Prašau.

Tai, ką tau pasakysiu,

yra labai svarbu.

Mama.

- Kas nutiko? - Nieko.

Tu liūdi?

Ne, aš labai laiminga.

Klausyk...

Tai ne sapnas?

Kas, mama?

Prašau niekur neiti.

Vera, mieloji, viskas gerai?

Ar tau viskas gerai?

Susapnavau košmarą.

Dar vieną?

Ką tu turi omeny?

Vera, jau kelias dienas elgiesi keistai.

Kur?

Kur dingo kamera

ir televizorius?

Čia niekada jų nebuvo...

Tau tikrai viskas gerai?

Vera.

Kur tu eini?

Kas darosi?

Vera, tu mane gąsdini.

Iš kur gavai degtukus?

Vėl pradedi.

Nepameni, iš viešbučio Sevilijoje?

Tai įvyko.

Andželas paleistas.

Jis laikėsi savo pažado.

Vera.

Gerai, supratau.

Norėtum kavos?

Ačiū.

Atvyko inspektorius.

Gerai.

Pone.

Moteris rado kūną. Ji nieko nepasakė,

tik tiek, kad tai buvusi skerdyklos savininko žmona.

Tačiau failuose parašyta, kad ji gyvena Berlyne.

- Kur ji? - Ten.

Noriu žinoti, kaip radote kūną,

ir kodėl manote, kad tai Hilda Vais?

Nikai, žinojau, kad tu atvažiuosi.

Aš jus pažįstu?

Taip.

Tik dar neatsimeni.

TRL