Original subtitles

Bomba nebūtų, bet tenkiuose valstybėse magiai viskai šviesa.

Lasvegas miesto langai, kartą negreipi.

Kaip yra? Prie Izrailo-Egipto dienų įvyko džiausias incidensas po palestinų

karo susakymų, bet Egiptas karo gal netaukė.

Adu ką, tichy kod, kovu vėdėš?

Svojai, svojai, Sergei Petrovich. Piotavu Sergeičiu, nepudu.

Kada pūdėžiš Jonas?

O vat kino iš rajono privės. Mininsu Požalskiu. Nehočiasi pasmokyti? Oi, nam

nedominina. Čiūžikų nevidau?

Čiūžikų? Pa, atkuda?

Paėkali.

Paėkali.

Tu, min.

Čia puskibu.

Vyrai agirdėjo kolchozam balandžių mėnesį kajuk Amerikonai pradės

Antsiu, tu netik, aš tau koinę

pamatosiu Turiu šitą koinę?

Nieko tu neturiu Gal

man numeksit?

Nerūkik Ačiū.

Ačiū. Ačiū. Ačiū.

Tai blogai, kad nereikia. Kaip mes Ameriką pavyzdžiui?

Pati atbėgsiu.

Galvas jį karilgaitų, pasmit arklį, o negavaiščiasi.

Nebūsiu savo arklių. Į muzeją uždarysiu. O kas tada bus?

Traktoriai.

Tu strinėtą vidėl?

Į titvą jok, visą Europą traktoriai. Ar jie įsarkėsiu manęs?

Aš nebuvau ir niekas iš mūsų nebuvo. Ar jie negavėsiu?

Tai su kuo aš ir tik vaimat bulvę sudinsiu? Su tavų subinė ar su traktui?

Eik tu.

Matai, Juliau, kitos tokios trabos visoje paraktėje nėra. Durnio, tu

durnio, tu salinės, pavyzdėl. Vyldėl, vyldėl, durdikai šiandien. Įrai,

stebukla, atrodysim. Šiandien kokį stebuklą? Įdvėriau gyvenimus.

Nebūs, stebukla, kodėl nebūs.

Neštukau, o, Juliau, tokį kelią važiavom.

Kur tavo žmonės?

Tai kai mažiau kaip šimtas nebūs, kur tie tau žmonės? Drauba kaip dar žini,

kur tie tau žmonės? O čia kas ne žmonės, ar klėjai, ne?

Tu čia nekričiai.

Kur ta tau dar žini?

Labas, panelė. Vės, kad gal žalti.

Nebūk pasitikti, panelė. Mes tavo užmokėsim, vyrai. Už ką mokėt? Už kiną,

už mininą ir pažarską.

Tik jums ir atvežiau per tokį počimį. Galiai ir nemažiau. Vyrai, nebūkite

skurūdžiai. Pasidėsim, paburkosim. Iš kur jūs?

Iš Maldėkių. Iš kur?

Šmaldeikė. Pabardok.

Amilė. Pranta turit?

Tu neštukavauk. Vėlgi tavo užmokėsim. Kaip ir dabar. Sakokit tau, kad užmokė.

Tiek išprašau. Dvūšimtus. Tiek dvūšimtus?

Aš tau trį duodu.

Įmaučiai. Draugai.

Kolukėčiai ir kolukėtės.

Svarbiausias iš visų menų mums yra kinas.

Antse!

O tu nežiūrėsi?

Na, aš armiją mačiau.

Julius.

Julius Bėda.

Visų menų meno ideologinis darbuočas.

Žinai ką, galvoju, jeigu ne Myninas ir Pažarskas, tai gal, sakau, ir tarybų

valdžios nebūtų buvęs.

Kaip tavo pavardė?

Šliega.

O ką, ar aš netink, ką pasakiau?

Taip.

Džiemavaktor ant ratų.

Nes meniškam gyvenime nelaimingas.

Galėtume dresleis pasikeist.

Vikišk nagu.

Kur namūnas tau?

Toks podvinis.

Radės lietu pranešių visai patkęs.

Aš maniau, kad tu sermai.

Palauk, aš tau pusryčius padarysiu.

Ei, ar čia vakar aš kieną rodėjau?

Na?

Šlega, žalti.

Ar nepalikau čia vakar sautos aparatūros?

Yra čia.

Na, gal turi, ką ant žaryjų išpilti. Vakar viską išgeria.

O kai čia, iki rajono nusigauti?

Dešinien ir laikykis tolku.

Valtys, lūktus žvantys šlega.

Kur dabar ta dešinė?

Į kurią pusę dešinė?

Iš kuriai pas tave atsirado?

Čia nuo to kino liko.

Radau ant grindų, po suolų.

Aš prisimenu.

Tokio panelio prie tavęs vidėjau.

Iš naujasodis. Šliegos giminaitė.

Šliegos giminaitė?

Ir seniai ten gyvena?

Nežinau.

Antilk!

Vienas važinėjai?

Va,

važinėjai Marinkovės.

Lataus Spropilio traktoristas rekanizatoris. Kas su spropilis?

Kas su galvoje aš žinau? Lataus Spropilio įgana. Jums matyti, kaip jis

išeina. Ei, kaip jis išsės? Pamešim.

Kur kuose sakė? Sakė, vyrai, be žyto net kaip. Ale norma, žinokit.

Čia nebranit, po jas netraikėt, tam pralyti stalinąją pita.

Tai mano mama jūsų mamą gerai pažinojo.

Žinau, oi, žinau. Ale mat, kaip yra.

Užeikit, prašom, užeikit. Ką dar trumpa? Va, ėjau iš miestelio.

Amilė.

Aš taip įsveikinus buvau jau.

Man jau pamėčiau visi važinėdama.

Čia tavo dėdė susuko galvą su to kinu.

Tikriausiai. Ar atvažiuodavai, kada pas dėdę? Lyg ir nesu anksčiau matęs.

Mama karka buvo atvedusi. Dar prieš karą.

Tolį davo tėviškit?

Tolį. O kur toli?

Valdeikijos.

Namo nežadė?

Nežinau. Namo?

Nežadu, o ką?

Nieko. Čia įpaglausiu.

Kada nors susukčiau?

Ar galima?

Pačiu laiku, atsirada pačiu laiku, paburnelę išmausim. Vakar karvėms

įveršiau, tokio veršiau, kad divas nesumatė. O gal tu iš bažnyčios kas toks

pasipuošęs, kaip koks karininkas? Ne, turėjau reikalumas.

Taip pas fermo įdirbti, gal sakau, pamačytum dėl arklio, ar labai griežtai.

Man kokį dieną jau malkų parsivešiu.

– Tai tik su Birnevarasteliu? – Tik su Birnevarasteliu, a.

Na, tai myniną su Požarsku patiko? – Nežiūrėjau. – Dink vėliau, gyvenimas,

kur viena tautos istorija. – Aš arba įbačiau. – A, myliu. – A, myliu.

– Aina, aina, aina, moni.

– Štai kada

žaibę atveskų, myliukai?

– Ar į purgį?

– Tai gal pasigirdžiame tėlinorių? – O ką myliu?

Galgi aš jau dvienu pridėjau sėdės, kad aš supratimą neturiu.

Parnausiam. Nu, ką, varom, ne?

Aš

žinau,

ką Michalda panašau.

Sako, čia mažas ir vakarų karaliukas, užkariaus visus.

Visus. O tas raudonas babalus apeis po Pauliai ir pasaulyje bus.

O jei, kiek man tada metų bus?

O jei, tiek, tiek, tiek. Taigi pats

vasaros vidurys, o mangi pabaiga.

Čia tu?

Na va, atėjau, kojų nenuatsivaliau, atsiprašau.

Prie mynių.

Nieko. Kas?

Nieko, kad prie mynių.

Aš atėjau.

Aš nenoriu, kad tu išvažiuotų, mamylė.

Ar girdėjai?

Ir čia.

Atrodo, kad tai nu išproto.

Bet ir to protų tuščia rankovė

Nereikia

Reikia šitai panicetai

Taves laukia, kaimetai

Geriausiai nieko.

Tikrai nežinojau, kad aš šitaip.

Bet aš tam nieko negaliu pasakyti.

Tu dar atvažiuosi kada?

Nežinau, gal rūdienį.

Rūdienį?

Po kiek metų?

O, perne.

Sakiau, kaip pasbats vienaik.

Kaip labiau vaikščiai atsitiknuosiu padu.

Ar girdi?

Na, gana, gana jau, gana.

Liaukis.

Padėk manu.

Padėk.

Padėk.

Turna bop.

Palauk tu manu.

Palauk.

Tu visi seniai.

Ką man daryti, ansiuk?

Niekur aš neįnau.

Ašgi net la matau.

Jeigu mes būtume ženoti, kaip visi.

Tai kas būtų?

Argi mes nebūtume gražiai gyvenę?

Nusiramiai.

Iš kur tu atsiradai toks kermošalas?

O tu rupužiuokas, ai, kad tave paidėliai.

Tikros angeliukas.

Kaip iš debesėlio, kada?

Taigi vakargi vakare.

Tai gražu, mėlys gyvulė, a?

Vis tas į motiną, a? Nu, tai kokį vardą duosi?

A, kodėl aš? Nu, tai tu krikštadienis. Tai mažiau, kada aš krikštadienis vardą,

tai gali parengti ir kiti.

Ah, kai buvau į Rusinės, net duoks vietės, kuris bastos į Neržinės. O čia

taip reikėjo, taip sakau, ar į Prūdą, kurį krytos?

Neapyk, Barnasiu, neapyk.

Žinai, postą taigi ir dalyvauka, o bastais kažkur.

Na, tai kokį vardą duosi?

Na, mažiuk.

Gal debesėlį.

Kai užauks, tai gal visos debesys.

Nu, tai trauk tada. Na, į galą, žinai.

Baizi buvau įrūs, nes nėra buvau įrūs, nes ale nusileido. Nu, sveikas buvau.

Jei sveikas.

Pieš.

Vat atveik mani na, atin vaprus.

Buvau pas veterinorių, nėra tai veterinorių.

Na, kakoje geografičioje zonėje, na, šioje neobjektinėje

rodinėje, na, na, na, na, na, na, na,

Ačiū.

Ačiū.

Ačiū.

Ačiū.

Pat kas, kaip priečiau? Kodas priskriato? Taigi, Sergijai Petrovčius.

O, taki, reikalai paaučiai. A, paskriaučka buvo.

Smetonu, iš koks somo gabalą turi?

Geras gabalas, toks užsilikęs buvo. Žinai, aš gražią šliabukį norėjau

pasisimti su rūkinukai iš čia taip.

Žinai, aš jau pasimatuoti antrą kartą pasiūvėję, kaip reikiant, atsistojau

prieš veidro, ir viskas buvo klausimtas, aš nepakėliau rankelės, tik tai drygt.

Ir likau.

Pasipaikuoti ir aš norėjau, žinai, koks mano gyvenimas. Žino.

Ir tau bus tas pats.

Neturėsi tų gyvenimų. Amylė nerašo?

Nerašo.

Išvažiavo ir dingo.

Nenorėjau aš tau sakyti, bet pasakysiu.

Neramu dėl juos. Dėl amilios?

Baigiantis karui.

Ta nelaimė su juos tėvais įvyko.

Slėptuviai. Buvo.

Uždusio.

Žemė mūsų špylė, kai sprogo bombą, jinai savo kiem viską matė, supranti.

Šis irgo labai. Nebuvo jokios vilties, kad išgyvens. Per plauką. Per menką

plauką išliko. Per stebuklą.

Ir dabar dar tokia.

Neprasidėgtas.

Pražudysi savo gyvenimu.

Man nusispėtų.

Viena bėda grįžčiau praeina, kitam kaip votis.

Dar nežinia, kas geriau.

Julius.

Ką? Julius, bėda.

Matyti.

Maldykiai?

Nežinau.

Gal ten?

Nežinau. Ne?

Na, davanokit.

Dar kartą davanokit.

Toliau apsigyventi negalėjai.

Man dar namo reikės iki nakties grįžti.

Nebijosi? Ko?

Maža ko.

Kelia dar kas pastos?

Mušės. Aš didelis mušiaikas, žinok.

Yra ir pas mūsų tokių. Užtat mes trys?

Aš, Žaibė, Debesiukas?

Debesiuko tai man labiausiai ir gaila.

Kaip jis tokį kelią pareis nepailsėjęs?

Tu žinojai, kad aš atvažiuosiu?

Ne.

Šiame čia ir mūkšnių metai.

Bušlapis ir laimingas ruduotis.

Laimingas? Taip sako.

Tu tik į priekarais? Ne.

O aš tikiu.

Ką tu taip žiūri?

Tu nepyk.

Kai tave matau, ne aš, kitas anicetas.

Vaiposi tam pužležu ir nieko, nieko šiam negaliu padaryti.

Ką, labai bloga?

Jau neatsimenu, kada buvo gerai.

Durni paguoda.

Neturėjau su ko išgerti, tada ir atvažiavau.

Netisakysi?

Ne, netisakysi.

Tau dėdė nieko nepasakojo apie mane?

Pasakojo.

Kartais man būna taip baisu.

Veikas taip greitai bėga.

O tu spuovi nuleidus rankas, klausi savęs.

Kada kur tavo valanda?

Aš neturiu tavęs ko pavaišyti. Nenoriu vaikyti.

Nežinojau. Laikas namo.

Kelias tolimas, kol pravažiuosiu.

Ko tu nemėgi?

Negaliu.

Tu mėgau.

Aš tik pasidėsiu ir važiuosiu.

Nereikėjau tau pasilikti.

Žinau.

Akademikas Lysenko, visi damas Darvino, Timiriažyvo, Mičiūvieno, понимaišk,

evoliucijai mokslo įrodė, kad augalai augdami vis tosi

netolygiai supranti. O tu, kas tai prašo? Čia, pabiri,

draugas šiavelė, tu man procentus, procentus dvok, procentai

tai mūsų naujo gyvenimas.

Tu supranti, ką aš kalbu? Ne supranti.

O dar nori būti rašytojų?

O, jaunovidžiai!

Prašau, prašau, arčiau.

Mūsų sklupate ideologiniam baria. Pasitrauk.

Tai gerai.

Prašau, prašau. Dabar, kada virš mūsų tėvynis amžiam šviečia taiko

saulė, kada krūvinas priešas nebegyvas guli krabę, ar pasus atnešit?

Turiu.

Žodžiu, kaip žiedas prie židelio, laukitės ir dauginkite

socialistinė šeimos procentingumą, kur du stos visada daugiau.

Kur keturi, kaip sako liaudys išminkis, ne žodžiais, o darbais.

Anisetas? Kiburys.

Kupurys.

Amilia Sakaliutė. Amilia Sabaliutė.

Sabaliutė.

Sabaliutė. Gimimo metai?

Amilia? Vienas devini, trys, trys.

Kibų socialinė patytis?

Pilytis, Sibaliutė, kas jūsų tėvai?

Vožias? Mokytojai.

Vadinasi, inteligentai. Draugas kuburys?

Kiburys. Dabar.

Ar turite giminių ūstenyje?

Turiu. Ką tokį įdomų?

Prezidentą. Kuo tu prezidentą?

Ameriko Jumaro draugas, čia ne vieta jokauti, gerai, kad kiti laikai atėjo

Šavelė, ką nors tyto, ne savo kūryvą

Karti, karti, dėkčinė karti

Karti, karti, dėkčinė karti Kad

pasibučiuotų, tai būt saldi Kad pasibučiuotų, tai būt

saldi

Užėkit, užėkit.

Kabinti? Kabinti, kažkas traukdė.

Bandyksime ten užiminti.

Vau, vau, vau, dabar gerai.

Na, kiek, kiek? Ką?

Palaukis, Tūzas, kiek? Vienas ar vienuolika? Vienuolika. Na, kaip gali

būti viena? O vienas negali būti?

Vienuolika, Tūzas, vienuolika. Na, dar.

Ką?

Gerai, čia jau atvirsta.

Kur jau atvirsta?

Gerai, važiavim. Jau vieną suvažiuošiu.

Aš supratau, čia bežiūrėjau. Mano guli, mano guli. Na?

Čia dama, padėk pinigui.

Kaip? Negalima sakyti, ką tu turi. Pinigus dėkiai primersiu.

Anta, ačiū.

Anta, aš paskaiškinsiu.

Palauk, palauk.

Antai, pasitrauk. Dok aš jai padėsiu. Na, palauk. Taip.

Iš visų. Iš visų?

Dar.

Dar, dar, dar. Dar.

Dar.

Palauk, aš pasakysiu. Ačiū.

Neskaičiuojam.

Ką tu čia naluoji dabar?

Vienuolika.

Devyni.

Vienuolika. Ir valetas.

Vienuolika. Kiek valetas? Tavo babu skaičiuoti nemoka.

Moka, moka. Ką nemoka?

Viskas pradučia. Dešimt čia.

Va, dešimt?

Tikrai gerai suskaičiau.

Tai vyrai, suluošėm rimtai.

Visai gerai. Tai suluošėm?

Iš kas išmokėte, jeigu ir žaidėte? Zygmai?

Zygmai sulošė su manim, ką?

Galim sulošti. Tai sulošėm?

Iš ko?

Iš ko? Iš pinigų.

Aš su bubam iš pinigų nelošiu. Tai iš ko loši?

Iš būčinė. Su išlaikymu.

Anicetai, kaip?

Jįgi labai rimtai noriu lošti.

Jeigu lošia. O kas noriu?

Ačiū.

Tai ką, iš būčinio? Iš būčinio.

Dar.

Niekis nysiaus.

Dar.

Dar? Dar.

Akis!

Akis! Sakiau, kad akis!

Ačiū. Ačiū.

Ko tu nemėgi?

Tau nešalda?

Gal einam namo?

Kodėl taip yra, pasakyk? Tu vaikštai kalbi, matai, kaip gėlsta žuly,

žydys ir bento krūmas.

Bet ku tave nebėra.

Bet ku tave krisėms?

Aš ne apie tai kalbu.

Ateini ir išeini.

Kodėl taip?

Nežinau.

Na va kaip kad medės.

Gyvena saugyveno, kol numiršta.

Ar nukerta kas?

Nežinau.

Ir kas iš to?

Žinosi, nežinosi, niekas nepalikėjo.

Daikie kerti.

Visus. Pasitai.

Tu pasitai.

O jei praloši, ką dati duosi?

Ne iš tavo lošiu. Ne duosi.

Daling, daling, daling.

Daling.

Ar kalbę perkeliai?

Perkeliau. O girdėjai?

Negėri. Tai kas jai yra?

Miltudėjai?

Dėliau.

Gal jaučiais pasiūto? Mauroje?

Dėkavoju

Man vis neišeina iš galvo.

Dabar, kai viskas į tai pasibaigė, tik tu neausigauk.

Kaip tu su jie susipažinai?

Per kiną, kur šliegą atvežė.

Tai aš dur netada jos karą atpažinau.

Tai gal tu tyčia, keršydamas man kancų?

Neturėjau aš jokio keršto, pranuk.

Pranuk.

Kaip jūs dabar sugrįžėj?

Ranuk, neatsimenu, kada šitai paskutinį kartą sakėjai.

Užėjai kada?

Nemžių gyvenama. Užėjasi.

Ai, Anicetai, aš galvoju išvažiuoti į kokią tai salą.

kur niekas negyvę. Na, tai kur tokia yra?

Yra, yra. Na, ką tu ten darytų?

Aš teisybės iešku ir lauksiu šviesos.

Šviesos tokiai? Na, ir kur ta stebuklinga tavo šviesa?

Nu, yra, turi būt tą šviesą. Jeigu yra, amžinoji, tamsa, taigi ir

šviesa gi turi būt. Ir togi esmėgi dar vėda.

Dažiam įrusins.

O tu, man regis, tai dar gyvas?

Žinai, inicietai, kom aš norėčiau būti?

Kalhauso pirmininko ar traktoristą?

Ne, va, aš tavo parodysiu šito mažo žolytės stebeliu

Pirmininku tai dar suprasčiau, tautos istorija, kaip pasakytų, šliega didvirių

gyvenimą, o tu stebeliu Ne,

neaišku, kaip geriau dar Nu tai gerai, tai kiek tu gyventum tą stebelių? Vieną

vasarą? O tu kiek tu norėtum?

Šiandien tada vis tiek prasingesnis nebūsi.

Man atrodo, kad tu būsi pajėmęs. Nu apastariška tokius. Aš su, dar daug

pasiūlysim. Eik, tu žinai kur.

O gyvatės, nu avižas aptikoma, taip? Tikrai eida, ar klėja avižuosi.

Tai ką gerą pasakysi? Net.

Visai prastilo šiai?

Buvo manami.

Padokėjo. Ne.

Padokėjo. Paspralo šiai, pasirpados.

Paštingaliai.

Gražus.

Paukštelis. Gerai, mylė, vyrai sako.

Tu mūsų bagais paleisi. A, sukursim naują bago artelę.

Tu ką, kortas keurai matai?

Tau nereikia žai su manimu.

Tu neteik čia daugiau, girdi?

Visai neteik.

Ne cukras.

Ne ištirpsi. O jeigu ir ištirpsi, niekas nebus lažyt.

Į ką jį nori grįžti?

Da, aš negrįžu. Paržadį važiuoti?

Va.

Pasilės į namo.

Nereikės taip tari vaikščiai.

Jo taip nemėgti.

O kas jį mėgsta?

O kodėl?

Kodėl? Ką toks vaira?

Sako, jį žmona paliko.

Ir gerai padarė.

Jis visai netoks, Anicetai.

Visai netoks.

Ačiū. Ačiū.

Kada man gerą mūsų?

Tai ar padėsit suvažti?

Kad aš nepadėju O

kur žaibė, kur debesiukas? Į Zegimąs įsivedė Kaip tai įsivedė?

Pirmininkas slėpė mišką vežti Traktoriams girdė gazolio netvežę, ar

kokio ten galima Žaibė mišką vežt?

Aš iš to du duos to tribelę padarysiu ir vienon vieton įkyšiu.

Ką, kitų arklių nebuvo? A, ką? A, tai kad šitą vakumelę, tai nearklis? Ar

jaunavą ar neapdimiorį vežiau? Nie.

O tu dantų nerodik, nerodik, nedaug jų ten beliko. O, piemenų klasės atstovas

su pyliu. Pasaulį jį yra tvarka ir turi būti.

Ar tu žinai, kad šito dievų gyvulių dienos jau suskaičiuotų? Per kokį radę

girdėjai? Išėjau, supranti toks potvartis.

kad visus arklius paupėliu. Ne gali būti, koks durnys galėjo taip sugalvoti?

Matyt, didelis durnys dideliai kėdė.

Veikinu Pažinai, aš ir aš norėjau būt prezident, sako, mūsų laišėsi ir

gausi diplomą ir išlesi žmonės į geriausią kelią, džiaugsi Nu, tai ko tu

jų neišvedė į geriausią kelią?

Nelentas mano likimas, žinai, klitau nuo arklio, smaginį susidaužiau,

susitrekiau, likau invalido.

Koks prezidentas su trentais smaginimis, dar ne?

Dabartinė valdžia man irgi neturėjo.

Darbą siūlėjau ir parašymo parašiau.

Nuo darbą atsisakau, nes jums žmonių reikėjo. Ir ką parašiau dar?

Parašiau, orą nelaikau.

Ačiū,

ačiū.

Gal kitą kartą?

E, e, e!

Dikčiau! Uliu, diktai! Ką?

Diktai!

Oje, oje, oje!

Padėk man!

Kas tau bloga? Man bloga.

Smagiai važinėtės?

Smagiai. Kai šalo ledą slidėt, kai nežinojai.

Iki šiol nežinojau.

Lyrai, pamatyti!

Ryšių masbo technika. Periksiu. Vadinkit, tiesiog periksiu.

Pone Emilė, noričiau pakalbėti su Jumis konfidencialiai.

Maničiau, Jūs nenesaišnaudojat savo sugebėdėjimus.

Perkime, Jūs patenkintą savo gyvenimą. Kaip Jūs žiūrėtumėte, jeigu aš

pasiūlyčiau Jums būtą, sakysim, išvarbėjimą?

Būtą? Tai kais čia bus?

Būtas. Su visais patogumams, rajono cente ir jokių rūpeščių. Jokių rūpeščių?

Tai ką man reikės daryti?

Tiek Jūs per vakarų išlaučia. Aš neskaičiuoju.

O galėtumėte penki šimtus, gal kiek ir da

Ar girdėjai nipsetai?

Girdžiu. Po paros metų galėsi nusipirkti matą tik.

Galimas daiktas. Labai.

Na, o dar po kelių ir po bėda.

Kam kitai tokuštai? Žiemelė reikia vaikščių. Žiemelė.

Kodėl, ne?

Labai žinoti patogu.

Ar tau kiaušinius citurgu, ar vienių iš miesto.

Labai žinoti nieko.

O jis linksmi žmonės. Matau, turit jumoro jausmo.

Ką turim, tą turim.

Ir kiek, sakot, per vieną vakarą?

Tūkstantį, beveik garantuoju, suprantama. Ir mano tam tikros

paslaumas, taip sakau.

Mažoką.

Būtas ir visa kita.

Dali taip atsitikti, yra, o paskui nebe.

Ponė mylė, aš esu rinta žmogus, gerbiu vaidžių įvystatymus. Kita vertus, kita

vertus žmogus jau gimsta, pasiruošęs į laurėjant gyvenimo netikėtumom.

Pasiruošęs?

Kas žin, aš manyčiau.

Atvirkščiai. Žmogus žmogui nelygų.

Tikriausiai.

Tikriausiai.

O Vidalto mažoka tamsta.

Feliksas. Vadinkit Feliksą.

Mažoka tamsta Feliksai.

Pone Embilija, viskas priklausyti nuo aplinkinio.

Ir Vidalto. Ir Vidalto tėvų nedu. Po savaitės atsilsiu žmogu.

Tai gal ne.

O jis virklis žmonės.

Turit jumuro jausmą.

Iki pas matymai.

Ir tau negaila? Ko?

Na, kad ir pabėda.

Vyta, kokių nors gailą?

Tave atmant gailą.

Mane?

Aš matau, kaip tu kankiniesi, bet nieko negaliu savo padaryti Gal aš, kaip tu

sakai, kita mylė, kurios aš net pati nepažįstu Ir ne viena

Tai ką dabar darysim?

Gensim

Aš tau pirtį iškuriausiu.

Nori? Dabar?

Dabar.

Ar atsitiko ką?

Bėda, ansiuk.

Su tėvu kas nors? Ne, tėvas, ačiū tėvui, dar šitame pasaulyje.

Karvis nebeturim.

Paleidom iš ryto dobilinom pasibinti ryšputo, veterinaras lėpė pjaut.

Tėvas sako, gal tu į Rygą padėtum nuvežt.

Viskoks pinigas ryš.

Kaimyniai negali.

O ką niekas negali nuvežti?

Prašiau. Kilio netolima, vienas dienas neužteks.

O man su laiku nelabai.

Kaip, važiuot?

Na kągi, reikia žmogu padės.

Kaip sakai, Amilia?

Nežinau.

Antek! Antek!

Antek!

Antek! Antek! Antek! Antek!

Antek!

Amin. Amin.

Vilniu, tau labai skauda.

Sukanką šimtos vieneryjų metai, kai gimė Klara, atsaitkina.

Myrė 1900, jį myri, aš gimiau.

Sėkmai Kodėl aš nepasilpstu inicetu?

Ką aš žinau?

Nežinau aš

27 procentais. Ta draugai, mes prisiminim šiandieną, lydėdami į

Melbūrną, mūsų sauniausių sportininkus.

Jie apie jų plink žemę, degiuodami kolukio laukai.

Na, džiaugiamis, didžiuojame jais ir linkime degimo procentingumę olimpinių

teknių.

Suprantate, draugai? Na va, jau to bus, apagalavome.

Be nakties negrįšim.

Nakvosim viešbūtį.

Nekas malonumas.

Nakvoju. Nekas malonumas.

Sugaldysiu kokiam čigoniam.

Ačiū būsiu, kaip pagimdyta.

Tai ką negimės motartų būsim? Tai aišku, mes gini vėjas ir žmonės. O iš kur jie

žino? Pažiūrėsi paskutį.

Aš jums nerodysiu.

Nerodysiu. Tada net ar durės parodį.

Jūrus daiktas vis viešbūtis.

Labai pavargiai, nesuk.

Amilia!

Kaip kelionė? Nieko, suvelniu per pusę

Parvažiavau

Tau? Domanų parvežiau

Man?

Iš turgos.

Angliškas.

Patijaujai?

Amilia, o tu?

Kuo tu pakės šiandien?

Patijaujau.

Pasijūdu, aš žinau, kad kiek būčiau pėstęs parbėgęs namo.

Aš išeinu, iniciatai.

A, aš irgi.

Jaučiu, pirmininkas man pirti už kurs, už kelionę. Tu Sandelin ar Ferman?

Aš visai išeinu.

Visai?

Kaip visai?

Tu gi pasakiai, jei nebegali, tai sakys.

Tai va, aš ir sakau.

Ką tu sakiau?

Sakėjai, sakėjai.

Nesvarbu, dabar jau nesvarbu.

Ką tu sugalvojai?

Aš nieko nesugalvojau.

Aš tik stengiuosi savo įrodyti.

Visai bandžiau, bandžiau, kad šitie namai yra mano namai ir net kažkas

svarbiau. Nieko man neišėjo.

Aš esu Amylė, supranti?

Amylė ir kitos tokios nebus.

Anicetai, laimėj nelaimėj tave pažinu.

Aš nebegaliu daugiau.

Tu geri.

Gal tau į lygonį nereikia atsigult?

Ko? Gal tau padėtų?

Nieko tu nesupratai Aš išeinau

iniciatai Niekur

tu neįsi O jeigu tu išeisi?

Ir papūtės vėlės, ir

papūtės šiaus.

Tai, tai, tai, tai, tai, tai, tai, tai, tai,

tai

kad niekada neleisi man būt vienai.

Žinok, neužmiršau, mėlė, bet negaliu daugiau pavargau, va tai.

Gal tau negerai su manim, tada sakyk.

Ką sakyk? Kad negerai, kad negali daugiau ir baigti.

Tausling, vėl?

Nežinau. Matai, nežinau, sakai.

Daugiau skolų neduosiu.

Man ponelio pašverko būna.

Zabuntis.

Aš atiprašau.

Aš atiprašau.

Bet aš nieko negaliu savo padaryti.

Negalėjau.

Nereikėjo mums susitikti, amicetai.

Kursai, tai kažkas gerai.

Nu? Pasakyk man.

Per pietą mūsų.

Nu, čia va tai, gavarėjai, čia va kažkas?

Ką? Atsakyk.

Kiek žmonių?

Atėjo, išėjo, prapolė vairą apalą.

Nu, nu, nu, nu, nu, nu, nu, nu, nu, nu, nu, nu, nu,

nu, nu, nu, nu, nu, nu, nu, nu, nu, nu, nu, nu, nu,

nu, nu, nu, nu, nu, nu, nu, nu, nu, nu, nu, nu, nu, nu, nu, nu, nu, nu, nu, nu,

nu, nu, nu, nu, nu, nu, nu, nu, nu, nu, nu, nu, nu, nu, nu, nu, nu, nu, nu, nu,

nu, nu, nu, nu, nu, nu, nu, nu, nu, nu, nu Nėra!

Nėra! Ar jūs ką? Aš jums prie perėlėtų ptės sakojau. Ką jūsų

žmonės?

Kiekvienu nėra matyti.

Be vieno.

Mūsų vienoglausio draugo.

Ir šiandien, šiandien aš būčiau matyti jūsų.

Žmogus trečią dieną girtas su ginklu šlaisto senciuk.

Ar nebus kokios bėdos?

Aš pasakosiu.

Pasakosiu, pasakosiu.

Kaip aš čia patekal?

Taigi, patekai.

Tėvukas tavo išdovana dar būtelį pastatė.

Dovaną? Kokią dovaną?

Ar to nebus paskuiogai, Lansiu? Ko?

Ogi dviračiu.

Gerti?

Ką?

Kur tu?

Įvaliai deširti.

Palauk, ašgi buvau ir karve panaržiau. Ką man daryti, Lansiu?

Nesiekiok iš paskos.

Vėžpa.

Vėžpa.

Vėžpa.

Vėžpa.

Išvyja, nedarė pavok, atlionį

alvyja.

Jonui rūdžioj loja, ne tavo

mėgoti. Todėl mušia, vargša, kad

nedarys tūlok, kitą naktį rūs.

Va jis viską gūdi, o jisai

neloj. Vėl šunelį varčą

skaudė varėti.

Nebėra, nei žaibės, nei debesiuko.

Atvažiavo, kad jie iš Rygos.

Išpjauvė, susikrauvė ir išvežė juos.

Privet Česnoj kompanijai!

Labas!

Sveikas, Ant.

Tai kas girdėtų?

Nieko.

Va, ranką susikalėčiau, girbti nereikiu.

Kas čia naujo bus girdėti?

Tiesa, palinėtų naujo. Žada.

Senu tai žinai, kuris riblis.

Švakas. Daugai atrodai.

Ranką sumariau iki šalų.

Ventiliatorių.

Paimk man limonadą. Labas, paimk.

Gal alons?

Visai. Visai gerti neleidžia.

Tai kas, dar girdėt?

Va,

pamyliau, tai maldykius visą laiką prašosi.

Atdaryk. Tai jau išvažiuojat?

Kur? Kas tu pasakė?

Aš irgi išvažiuoju.

Pakas atidarysiu ir... Ką?

Išvažiuosiu. Kur tu išvažiuoji?

Tolį. Tolį. Dai prikurit. Taip, jau prikurit. Taip, jau prikurit. Taip, jau

prikurit. Taip, jau prikurit.

Taip, jau prikurit. Taip, jau prikurit.

Tai aš papalaučiau.

Atsiprašau.

Tai aš jums reikia.

Tai aš... Atsiprašau.

Vieną dieną aš su tavo pradėjau apie ptis, taip?

Prisidu.

Atsiprašau.

Man pralaimėjo rūžas, Anicetos.

Atsiprašau.

Supranti, ką jūs matote, kaip lūsų?

Aš truputę, nu, pažiūrėk, atraktorių dar palauk.

Toj mes toj, toj. Oh, tu šeškis, tu prakeistas.

Radai vėždą, kur susitokit. Nieko, toj važiuosim. Pirma, kaip šeškas. Dėgos,

kaip pusė tanko. O kuras jau vis pagrindinis dalykas. O ne vėl ne.

Gdė paraniksojat, neparaidėt. Tam praleidžia.

Matokit, matokit. Ei!

Netip aukčiai.

Oho, koks vėjas.

Dar sniegas.

Ko nevalgai?

Atauš.

Girdi?

Ar klįs?

Iš praeis galiu atsirasti.

Tu žinai, ką aš prisimenu?

Kaip mes vaikai verpetą plaukėm?

Neprisimeni?

Potvinis, koks tada buvo.

Pristumiai vandenint tokią storą lentą.

O vanduo toks permutamas.

Gilus.

Kur mes būtume tada nuplaukę ant siuk?

Ko tu šiandien toks keistas?

Akis apsiglaususis, karščio turi, gulkis.

Na, na, nesakyk tik tai.

Vakar mano tėvui tai buvo. Išeivin marškiniski man.

Vėjas tarputė.

Ir kinim guli paslika.

Kruopų į krautuvę atvežė.

Gal paimt kokiu maišu?

Antras kelias laisvas. Praleistit prekinį.

Sujungkit sutračių. Sujungkit.

Anicetas kybūrys.

Emilia kybūrienė.

Ar mirties liūdėjimą turite?

O štai jums biletai iš šios dienos traukinį.

Čia kažkoks nesusipratimas.

Koks nesusipratimas?

Jūsų ranka yra parašytas pareiškimas.

Tokį pareiškimą niekas negalėjo parašyti. Paskubėkit.

Paskubėkit, štai jūsų daiktai, dokumentą apiforminti.

Feliks, vadinkit mane feliks.

Amilė.

Mes sugrįšim dar kada nors čia.