Original subtitles

SALDUS GYVENIMAS

Visi filmo personažai ir įvykiai išgalvoti. Bet koks sutapimas - atsitiktinis.

Leontina, kas tai?

Žiūrėkit, tai Jėzus! Kur jie skrenda?

Jie leidžiasi.

Kur skraidinate tą statulą?

-Ką? - Kur ją gabenate?

Jie gabena ją pas popiežių!

Nori telefono numerio. Na, jau ne!

Vaikine, ateik čia.

Klausyk, ką valgė prie 16-ojo staliuko?

Princas valgė sraiges.

- O ką gėrė? - Sausą vyną.

Atsiprašau, pone Džiulijau, aš mačiau. Princas gėrė "Valpoličelos" vyno.

-Labas, Marčelai. - Labas, Pjerone.

Vadinasi sraigės ir "Valpoličela". Leisk juos nufotografuoti.

Neįmanoma, brangusis.

Kodėl tu jam duodi pinigų? Jei tau reikia informacijos, aš visada čia.

Kvaileli...

Direktoriau! Direktoriau, sustabdykit tą fotografą!

- Atiduok juostą! - Ji tuščia.

Kiekvienas turi teisę į privatumą. Jei to nežinai, tuoj tave pamokysiu.

Gali pridekti?

- Paklausyk, gražuoliuk, ateik čia. - Kas? Aš?

- Taip. - Kas yra?

Noriu su tavimi pasikalbėti.

Labas vakaras, ponios...

- Na ir? - Sėskis.

- Kur? Nėra kėdės. - Atsitūpk.

- Atsiprašau. - Tikras neklaužada...

- Kodėl? - Nes esi išdykėlis.

Bet žinai, ką aš tau padarysiu? Trenksiu tau į snukutį

Turiu informuoti plačiąją visuomenę. Be to, tai nebloga reklama.

Reklama kompromituojanti garsų žmogų prieš visuomenę, prieš žmoną.

Ar galvoji apie pasėkmes?

- Bet aš vis tik esu žurnalistas. - Jei tai žurnalistika...

- Patylėk. O tave reikia pamokyti, Marčelai. - Nužudyk mane.

- Jau atvyko? - Ne, dar nematyti, panele.

Kai jis pasirodys, pasakyk jam, kad jis - avinas. Įpilk viskio.

Nesuvokiu, ko laukiate? Kodėl neuždarote šitos skylės?

Labas vakaras, Madalena. Kaip laikotės? Viena?

- Norite pašokti? - Ne.

Gal išgerkime degtinės?

Ne. Šįvakar man nesiseka. Išeinu.

- Galiu jus palydėti? - Kodėl gi ne.

Gero vakaro...

-Jūsų draugai, kaip visada puola. - Marčelai, kur susiruošei taip pasipuošęs?

- Panele Madalena! - Prašau, palikit mane šįvakar ramybėje.

Ji sugrįžo. Fotogeniškesnė už kino žvaigždę!

Kas vakarą tas pats. Ar jiems neatsibosta?

Vakinai, pakaks! Turėtumėt būti įpratusi.

Esate viešas asmuo. Be to, ką padarysite? Jie rengia pasaulietinę kroniką.

Marčelai, pasakyk, kur vykstate? Malonaus vakaro.

Norėčiau gyventi kitame mieste. Kur manęs niekas nepažįsta.

Man Roma labai patinka.

Tai tarsi neaprėpiamos džiunglės... Kuriose lengva pasislėpti.

Norėčiau tai padaryti, bet man nepavyksta.

- Ką dabar veiksime? - Galim pasivažinėti. Jei norite.

Nusibodo ta prakeikta Roma. Noriu negyvenamos salos.

Nusipirkite vieną.

Galvojau apie tai.

O kas tada?

Žinote, kokia jūsų problema? Turite per daug pinigų.

O jūsų - kad jų turite nepakankamai.

Ir vis dėlto mes esame čia kartu.

Tai ne bėda. Tiesiog esame iš tų likusių žmonių, kurie napatenkinti savimi.

- Kas ten po jūsų akimi? - Nieko.

Nustokite nerimavusi. Jūs tokia turtinga, kad krisdama visada nusileistumėt ant kojų.

-Taip manote? - Taip.

Aš jaučiuos visiškai bejėgė. Negaliu išsilaikyti ant kojų.

Suteik man gyvybingumo.

Jaučiuosi puikiai tik tada, kai myliuosi. Tai suteikia jėgų.

- Meilė - gyvybės šaltinis. - Tuomet, tegyvuoja meilė!

Anamarija, ateik pažiūrėti!

Tai ne automobilis, tai tikras butas.

- Kas tu? Liljana? - Ne, aš ne Liljana.

- O kas tu? - Labas vakaras.

- Labas vakaras. - Su kuo ten kalbiesi?

Kas čia?

Liljana čia nebėra. Ji išsikėlė į Milaną.

Nori su mumis pasivažinėti?

- Aš? - Taip.

Važiuojam.

Ten ponia klausia, ar nenoriu su jais pasivažinėti?

Kartu paimsim ir šią merginą.

Nesuprantu, ko sieki?

Nieko. Pravėdinsime galvas ir parvešime ją namo. Pažįsti ją?

Ne.

Bent jau taip manau.

Važiuojam pavalgyti. Susitiksim rytoj.

Ei, išjunkit šviesas jūs bepročiai!

Žiūrėk, užsidirbk. Jie atrodo turtingesni už patį Onafisą.

Važiuoji?

Galiu jūsų paprašyti... Nuvežti mane namo? Padarytumėte paslaugą.

-O tu kartu? - Ne. Tikrai ne.

Bet aš tolokai gyvenu.

- Sėskis į galą. Ar tinka? - Taip. Dėkui.

- Ar patogu? - Taip, taip.

- Viso, Nini! - Iki, Anamarija.

- Kur tu gyveni? - Česati Spiriti gatvėje.

- Šita mašina jūsų? - Taip.

- Ar jūs nupirkote? - Ne, jos tėvas.

Tai bent tėvas! Iš saviškio aš tik antausių sulaukdavau.

- Pažįsti mano tėvą? - Taip, vienąsyk mus supažindinai.

O tavo tėvai kur gyvena?

- Česenoje. - Prie jūros?

Ne.

Na, kaip reikalai?

Kaip visada. Galėtų būti ir geriau.

Nekoks vakaras pasitaikė?

Atėjo kažkoks lepšis. Sumokėjo 1000 lirų ir padovanojo cigarečių pakelį.

Jaunas ar senas?

Kas žino? Nežiūrėjau į jo veidą.

Ar esi bendravęs su panašia moterimi?

Ne.

Kodėl? Ar ji blogesnė už kitas?

Nesilankai pas tokias moteris?

Kartais.

Klausyk, Gregori Pekai, apie ką jūs kalbat? Čia paslaptys, kurių negaliu išgirsti?

Kas čia vyksta?

- Ar neprašei tavęs nuvežti namo? - Taip.

Taigi,mes tai ir darome.

- O ką tu pagalvojai? - Aš? Nieko. Ką aš galėjau pagalvoti?

Tyliau, netriukšmaukim. Pritildykit radiją.

Mes juk jau važiuosim?

Su kuo tu gyveni? Kas dabar namuose?

- Nelabai supratau ponios? - Klausia,ar kas nors yra namuose.

Gyvenu su pusbroliu. Bet dabar jis išvykęs į Valetą.

Taigi, gal pasiūlysi puodelį kavos?

Žinoma. Verdu gardžią kavą.

Viliuosi, nesitikite rasti rūmų.

Parodysiu jums kelią.

Noriu kavos.

Saugokitės lipdami laiptais. Praėjusį vakarą toks vyras...

Po galais, tik to betrūko. Vėl viskas užtvindyta. Po Perkūnais.

Palaukite šiek tiek.

Tam santecnikui reikėjo tapti duobkasiu.

Esu baudžiama už savo ir kitų padarytas nuodėmes.

Būkit visi prakeikti!

Nesijaudinkit, bent jau mano miegamasis sausas.

Dieve ir čia viskas skęsta. Praeikite ir atsisėskite miegamąjame, kol išvirsiu kavos.

Man trūksta pažinčių. Jau prieš dvejus metus...

pateikiau prašymą dėl buto Džiuzepė Verdžio gatvėje. Bet iki šiol...

Nesijaudink.

Tuo tarpu, aš išvirsiu kavos. Ar gerai?

Gal uždarysi duris?

Nori čia pasimylėti?

Ne.

Kava paruošta. Paliksiu ją čia.

Kodėl nesusitarei dėl kainos, kvaile? Išprotėjai?

Nežinau.Jie patys viską padarė. Turėjau juos išvaryti vidury nakties.

- Gal paliks kelis tūkstančius. - Kelis tūkstančius? Aš čia nustatau kainas!

- Jie susituokę? - Kurgi jau ne.

Paimkit tai. Labai ačiū.

Man reikia grįžti ar galiu apsisukti?

Važiuokite žemyn ir sukite į dešinę.

Ar galiu pabučiuoti? Dėkui. Labai ačiū.

- Esate bet kada laukiami! - Iki.

Tik greit nelėkit šiuo keliu!

O, Dieve... Dieve...!

Ema.

Ema! Ema!

Ema, kas yra? Atsakyk man. Kas nutiko?

Ką tu padarei? Ką tu padarei, kvaiša?

Ema!

Nieko baisaus. Viskas gerai. Aš tavimi pasirūpinsiu.

Bet pasakyk, kodėl taip padarei? Kodėl tu tokia kvaila?

Kam nori sugadinti gyvenimą? Man?

Vieną dieną leisiu tau mirti. Tikrai, leisiu mirti.

Ema, atsakyk man. Laikas tai baigti.

Ema, brangioji....

Mano meilė. Ema.

Greičiau!

Rubini! Ar tu atvežei tą moterį, kuri bandė nusinuodyti?

Klausyk, Džaneli, padaryk man paslaugą ir nerašyk apie tai.

Aš ir taip turiu daug problemų su policija.

- Kas nutiko? Papasakok. - Nieko.

- Kas ji? - Negaliu tau nieko sakyti. Prašau, nekipk prie manęs.

Pone, galite užeiti.

Gerai.

- Ema. - Nevarginkite jos, jai reikia pailsėti.

Po poros valandų jau galės važiuoti namo.

Tuo tarpu turite pasimatyti su seržantu. Tai privaloma.

Ema.

Ema, kodėl tu tai padarei? Pasakyk man. Kodėl?

Seržantas laukia jūsų.

Greitai grįšiu.

Palaukite čia, jis tuoj ateis.

- Sese, ar galiu paskambinti? -Žinoma.

- Lipkit žemyn. Lipkit! - Tik vieną nuotruką!

Patrauk rankas!

Silvija! Silvija!

Jūsų akiniai! Jūsų akiniai!

Nusiimkite savo akinius!

Ne! Ei! atgal.

Silvija, nusiimkite akinius!

Nagi, šypsokitės!

Paskubėkite. Greičiau. Štai ji.

Pirma paduoti gėles ar picą?

-Picą! - Atsargiai, neišmeskit!

Greičiau neškite tą picą, idiotai!

Atsitraukit, atsitraukit.

Jis čia..

Žymusis kino prodiuseris Toto Skalizė.

Pasirašė sutartį su garsiąja holivudo žvaigžde. Tai bus spalvotas istorinis filmas.

- Kuriamas "Cinerama" studijoje. - Kas toji švedė?

Nerodykite man jos, nes šiąnakt nužudysiu savo žmoną!

Tegyvuoja Švedija!

Nuostabiajai švedų aktorei siūloma gardi pica.

Rodydama savo puikius dantis...

ji ragauja tradicinio italų patiekalo,

kurio spalvos ir aromatai simbolizuoja mūsų šalies gyvenimo džiaugsmą.

Sveikas, Marčelai. Juk įstabus grožis?

Prodiuseris Skalizė lydi kino žvaigždę link oro uosto pastato, kur laukia gerbėjų minia.

Po tokios ilgos kelionės ji atrodo švieži kaip rožė.

- Kaip skrydis? - Gerai, ačiū. - Matote, kokia sumaištis?

Žiūrėk, kiek daug vištų.

- Nagi, Marčelai, aplenk juos! - Užsičiaupk, nematai, kad neįmanoma!

Aplenk juos kaip nors.

Kaip jums miestas?

Ar tiesa, kad kiekvieną rytą maudotės ledinėje vonioje?

- Ar jūs mylite vaikus? - Savaime suprantama.

- Ar kada nors užsiėmėte joga?

Ponia Rank, kiek ilgai būsite Romoje?

Su kuriuo italų aktoriumi norėtumėte suvaidinti poroje?

Ar jums patinka barzdoti vyrai?

Ar norėtumėte ko nors išgerti?

Pone, ką manote apie italų aktores?

Keli žodžiai radijui. Ką manote apie italų virtuvę?

Klausia, ką manote apie italų virtuvę?

Labai patinka. Ypač spagečiai ir kaneloniai.

Jūs miegate su pižama ar naktiniais?

Miegate su pižama ar naktiniais.

Nei taip, nei taip. Bet su dviem prancūziškų kvepalų lašeliais.

Su dviem prancūziškų kvepalų lašeliais

Kaip manote, italų neorealizmas dar gyvas Naujosios Bangos kine?

Sakykite, kad gyvas.

Ar tikite tautų draugyste?

- Ką labiausiai mėgstate gyvenime? - Ką labiausiai mėgstate gyvenime?

Patinka daugybė dalykų, bet ypač trys: meilė... meilė... meilė.

Daug dalykų. Bet ypač mėgstu tris: meilę, meilę, meilę.

- Kada planuojate atvykti į Angliją? - Ar jūsų sužadėtinis vaidina šiame filme?

Anksčiau paskambinti negalėjau. Ačiū.

Sužadėtinis? Geriau iš vis nebūčiau susižadėjus

Kaip manai, ką aš darau? Dirbu.

Jūs vienudu kambaryje?

Čia apie 50 žmonių!

Prisiek savo motina! Prisiek!

Taip, prisiekiu savo motina.

Gražuolė? Amerikietiško tipo grožis.

Kaip tuščia lėlė. Įsivaizduok didžiulę tuščią lėlę...

Toks viliojantis. Noriu išbandyti. Galima?

Amerikoje irgi dedatės perukus?

Ponia Rank, kokia laimingiausia diena jūsų gyvenime?

- Ką atsakyti, Edna? - Tai buvo naktis, brangioji.

Kas pastūmėjo jus vaidinti kine?

Nes supratau, kad turiu didžiulį talentą.

Supratau, kad esu talentinga.

Taip.

Marčelai, jei ten pasirodysiu, liksi be vienos akies!

Kodėl neateini dabar čia?

Negaliu

- Man reikia meilės. - Kaip?

Noriu pasimylėti!

- Taip, palauk truputį. - Kur mes ją vešime?

Pirmiausia į Šv. Petro Baziliką, o tada į Kirinalą.

Nebloga mintis.

Labas rytas visiems.

Štai ir Robertas! Mūsų žvaigždės sužadėtinis.

Aš laukiau tavęs oro uoste, kodėl neatvažiavai? Kas nutiko?

Pramiegojau.

Panele, ką manote apie italų vyrus?

- Marčelai? - Kas yra? Ar žadi kur nors eiti?

Ne, ne. Lauksiu tavęs čia. Liksiu visą dieną namuose.

Ko norėtum valgyti? Kažko lengvo?

Gal paruošiu raviolių?

Visko turiu: ir makaronų, ir sūrio. Tik nupirksiu šiek tiek daržovių.

Jei bus nuobodu, nueisime į kiną arba liksim namie. Kaip norėsi tu.

Marčelai, ar tu myli mane?

Kokia šauni vieta. Viskas pagaminta iš medžio.

Ar liftas nekelia iki pačio viršaus?

Pažiūrėkit, kiek vardų. Edna, duok tušinuką. Užsirašysiu savo vardą.

Nepalik jos vienos!

Edna, pažvelk. Atrodo kaip griuvėsiai.

- Koks aukštis? - Labai, labai aukštas.

Čia daugiau nei 700 laiptelių. Tyliau, esame bažnyčioje.

Štai, kur noriu pasirašyti. Duok man tušinuką.

Nuostabu! Dar vieną.

Ji nė minutei nesustoja!

Atsiprašau, aplenksiu jus.

Tai geriausia priemonė, jei nori gražios figūros.

Baigėsi juosta. Pasiimsiu naują iš mašinos.

- Ei, kur ji nuėjo? - Ji pati tarsi liftas!

- Silvija. - Ateik.

Negaliu patikėti. Parodyk, kur yra Džoto varpinė.

Varpinės čia nėra. Ji ne Romoje, o Florencijoje.

Tu esi viskas, Silvija. Tu esi šviesa. Tu esi visas Pasaulis.

Tu pasirodei visatos sukūrimo diena. Esi pirmoji Visatos moteris, sukurta pačią pirmąją dieną.

Tu esi motina, sesuo, meilužė, draugė...

... angelas, velnias, žemė, namai.

Štai kas tu esi: NAMAI!

Silvija...

Bet kodėl tu čia atvažiavai?

Grįžk atgal į Ameriką. Supranti? Ką dabar turėčiau daryti?

Mūsų Robertas, pasirodo, irgi menininkas. Bravo!

Privalau šiąnakt tave pamatyti. Turiu su tavimi pasikalbėti.

Franki, labas.

- Kas jis, tas beprotis? - Frankis Stautas, dieviškas aktorius!

- Pagrosit karakasą.? - Žinoma.

Jis išprotėjęs.

Pamišėli, kas čia tave įleido?

- Ką veiki Romoje? - Vaidinu filme.

- Atrodai baisiai. - Kaip mano seksuali barzda?

Pašoksime?

Noriu nusiauti batelius.

- Atleiskit, negaliu praleisti tokio žavingo šokio. - Gerai, eik!

Jis šoka su ponia!

- Ar bent panašu į mane? - Šiek tiek.

Tik dar nepakankamai ūsų.

Ne, jokiu būdu.

Jie tau labai tinka.

Robi, negerk, juk tau rytoj į darbą.

Tu teisi. Tu visada teisi.

Sveikas, brangusis.

- Tikrai temperamentingas šokėjas. - Saldus kaip cukrus.

Labai... labai gerai. Taip.

- Valgote bananų "flambe"? - Labai išalkau.

- Ponios batai. - Aš paimsiu juos. Paimsiu.

- Ant žemės radau... - Supratau, ačiū.

Atleiskite. Minutėlę.

Šitas kostiumas kvailai atrodo...

Kažkoks vulgarus romėnų ir finikiečių mišinys...

Tie krašteliai nekokie... Nupiešiu kaip turi atrodyti. Pamatysite.

- Ko norit? - Rokenrolo Silvijai.

Ateikite visi. Sekite paskui mane.

Prisijunk prie mūsų.

Negalima liūdėti.

Bravo! Bravo, Franki! Tu buvai puikus!

Bravo! Nuostabu! Pažvelk, tu privertei mane verkti. Bravo!

Kokia klasė, ponia. Buvote dieviška!

Pavojinga, bet nepakartojama.

Ačiū, pone!

Kodėl jums nesusirinkus ir pinigų už šį šou?

Marčelai, paduok šampano!

Robertai, juk prisimeni Frankį?

Labas, Robi. Tu esi vienintelis amerikietis, kurio dar nebuvau sutikęs Romoje.

Argi tai ne miela?

Kada nustojai dirbti su turtingomis našlėmis, Franki?

Neblogai pasakyta...

Tas romėnas jau atnešė tavo batelius.

Lauksime intymesnių dalykėlių.

Kvailas girtuokli.

- Nebenoriu tavęs matyti. - Silvija. Robis tik pajuokavo.

Robi, kodėl taip padarei?

Atsiprašau.

Ponios ir ponai, gero vakaro. Man jau šito pakaks, smagiai pasibūkite.

Neblogas sumanymas. Labanakt.

Štai kas, aš ją nuraminsiu ir parvesiu atgal.

Nesijaudinkite. Duokit man batelius.

- Ji labai supyko. - Likit čia. Tuoj viską sutvarkysiu.

Štai Silvija!

- Svilvija, jūsų bateliai! - Marči, kas atsitiko?

Nieko neatsitiko, vaikinai. Atstokit!

Paimk motorolerį.

- Sėskit į mašiną. - Marčelai, palauk mūsų! Nebūk niekšas.

Puiku idėja, Marčelai!

Vešk ją į Ostiją.

- Silvija sugrįšk. - Negrįšiu nei už ką.

Paparacai, aš nejuokauju. Dink iš automobilio!

Tai neįtikėtinas kąsnis. Duosiu 50 proc.

Nerūpi man tavo 50 proc. Eik šalin!

Duosiu 30 proc.

- Traukis iš kelio! - Marčelai, pasakyk, kur važiuojat!

Paskubėk!

Nebegaliu daugiau. Tai taip nepakeliama.

Visi vyrai vienodi...

Mes nuo jų atsiplėšėm.

Kur mane veži. Nenoriu į viešbutį.

Taip... Ne... Žinoma.

Negaliu...

Viskas taip sudėtinga, Marčelai.

Tikrai.

Išlipkime.

Silvija.

Taip?

Silvija, aš dar niekad nebuvau sutikęs tokios moters, kaip tu.

Klausyk...

Ko?

Jis kažką šaukiasi...

Silvija, būk atsargi...

... nes ten pilna duobių.

- Silvija, verčiau jau važiuokime. - Tik paklausyk tų garsų...

Gal kitą kartą.

Serdžio nėra. Grįš 12 dieną. Ką jam perduoti? Aš jo mama.

- Ar turite raktą? - Ne, jis raktą nuo studijos pasiėmė su savimi.

Jūs dėl darbo reikalų? Ką jam perduoti.

Taip, ponia, skambinu darbo reikalais...

Aš jam paskambinsiu...

Paskambinsiu jam 12 dieną. Nesirūpinkite.

Nepykit, kad sutrukdžiau. Labos nakties.

Atsiprašau, ar mašinoje ne amerikiečių aktorė?

- Taip. - Svaiginanti moteris!

Gero vakaro.

Negaliu tavęs parsivežti namo. Ten toji beprotė.Ji nesupras.

Nesupras?

Palauk truputį. Sugalvojau. Gal pavyks.

- Panele, jums skambina. - Taip?

Marčelai! Ar įsitikinęs, kad nesupainiojai numerio?

Klausyk, Madalena, ar galiu pas tave pasirodyti su vienu žmogumi?

- Su kuo? -Kas tau taip vėlai skambina?

Su pažįstamu žmogumi.

- Kodėl? Tu ne viena namuose? - Žaidžiu kortomis su tėvu.

Pas tave tėvas?

O kas nutiko?

Ko tu nori?

Nieko. Paskambinsiu vėliau. Nepyk už sutrukdymą. Labos nakties.

Silvija, ką čia darai?

Rasim tau pieniuko.

Marčelai, privalom rasti truputį pieno.

Ne, brangioji. Kur tokiu metu aš gausiu pieno?

Netoliese mačiau barą... Štai ten.

Silvija! Kur tu su ta kate eini? Juk nežinai, kur rasti pieno.

Romoje pilna kačių, jei pradėsime...

- Ateik čia! Sustok! - Ne čia. Turbūt ten.

Tu nežinai. Palauk automobilyje. Jau einu.

Aš pats paieškosiu. O tu pasėdėk mašinoje.

Atsiprašau. Gal žinote, kur galėčiau nusipirkti pieno?

Gerai, gerai. Ačiū.

Kodėl tu taip gailiai kniauki?

Sveikutis...

Marčelai, kur tu?

Kur jis nuėjo to pieno?

O, Dievulėliau.

Marčelai, eikš čia... Paskubėk.

Taip, Silvija, ateinu.

Ateinu ir aš.

Taip, ji teisi. Aš darau gyvenimo klaidą. Bet mes visi klystame.

Silvija...

Silvija, kas tu esi?

Paklausyk...

Pasuk jo galvą.

Ramiai. Gerai. Nejudėk.

- Kas galėtu pamanyti, kad jis vaidino Tarzaną . - Pasuk galvą atgal.

Padarysiu vieną iš čia.

Pabūkit ten.Padarysiu jūsų visų nuotrauką.

Štai ir Marčelas.

- Pone. Robertai. - Vaikinai, nepradėkit ir vėl.

Ei, pabuskit!

Pone Robertai. Silvija! Žiūrėkit!

Nagi, Marčelai, pasakok viską.

- Padarykit man paslaugą ir dinkit! - Bet mes dirbam!

- Pakaks... - Traukitės.

- Pakaks, prašau! - Kodėl jos suknelė šlapia?

- Kodėl šlapia, Marčelai? - Nežinau!

Tai baigsis kvirču. Bus neblogų kadrų.

- Labas rytas, Robertai. - Labas rytas.

Viso gero. Ačiū.

Palauk.

Kaip gaila, Robertai. Tu daug ką praleidai...

Kodėl nevažiavai su mumis? Mačiau nuostabų fontaną.

- Eik miegoti. - Negali su minimi taip elgtis ypač prieš šiuos žmones.

- Eik miegoti. - Aš nieko blogo nepadariau, Robertai.

Bėkit, paskui ją, pone Robertai.

- Kaip pasakyti "bėkit paskui ją" angliškai? - Dar nebaigta...

Sveikas, Robertai.

Marčelai, ar moki angliškai?

Aš galiu tave suprasti, bet...

- Nepakartojama! - Marčelai, netrenksi jam atgal?

- Marčelai, pakelk galvą. - Ar jis jau išeina?

Marčelai, kas atsitiko?

Marčelai, jau baigiau. Dabar ką daryti?

Arklį ant stalo, o ją - ant žemės.

Marčelai, nejuokauk.

Tuoj grįšiu.

Tave paimti šįvakar 8? Taip ar ne?

- Nevaidink nepasiekiamos... - Ponuti, tu neleidi laiko veltui.

Šteineri.

Žinojau, kad tai tu.

Kaip tau sekasi? Ką čia veiki?

O kaip tau? Džiaugiuosi tave matydamas...

Dažnai čia ateinu, jaučiuosi tarsi namuose.

Tėvas Francas rado knygą, kurios seniai ieškojau.

Tai senoji sanskrito gramatikos knyga.

Tiek daug laiko praėjo nuo mūsų susitikimo! Kaip sekasi su knyga?

Neblogai. Renku medžiagą. Galima sakyti, kad jau baigta.

Norėčiau, kad ją perskaitytum. O kaip tu?

Neseniai skaičiau vieną iš tavo straipsnių. Labai patiko.

- Nemanau. - Kodėl ne? Puikiai parašyta.

Tai buvo gyvas, aistringas...

...vienas iš geriausių.

Patebėjau geriausius tavo bruožus, kuriuos slepi, nors jie neatsiejama tavo dalis.

Nemanau, kad esu geras rašytojas.

Gyvenu netoli. Galėtum ateiti į svečius kurį nors vakarą.

Žinoma.

- Gali pabūti dar penkias minutes? - Taip, aišku.

- Tėve, ar galiu užlipti su savo draugu? - Taip. Žinoma.

- Ar tikrai,mes nesutrukdysime? - Visai ne. Ateikit.

Kaip matai, šie kunigai nebijo velnių.

Netgi priešingai...

Jie man leidžia pagroti vargonais.

Šteineri, tik ne per garsiai...

Nesijaudinkite. Išgirsite truputį... džiazo.

- Ar galime uždaryti bažnyčios duris? - Jei tai džiazas, man tinka.

Atleiskite, šitaip daugiau nedarysiu.

Nori pabandyti, Marčelai?

Tai garsai, nuo kurių atpratome.

Tai lyg paslaptingas balsas, sklindantis iš žemės gelmių.

- Ko nori pasiklausyti? - Pats ir parink. Pasitikiu tavimi.

Kur jie sakė, kad tai yra? Kaip jie tau paaiškino?

- Klausyk, Paparacai! - Jie man sakė, kad 47 -ajame kilometre.

- Ema, baik. Nenoriu kiaušinio tokiu metu. - Valgyk.

- Nenoriu! - Valgyk.

- Ir lėtai kramtyk. - Gerai.

Reikėjo vakar važiuoti. Dabar ten bus pilna fotografų iš viso pasaulio.

- Dar liko šiek tiek kavos? - Taip, bet palik kavą Marčelui.

Nenoriu banano.

- Bet aš nenoriu, Ema! - Valgyk. Valgyk.

- Kramtyk lėtai - Supratau.

- Kur Mergelės vaikai? - Kaip?

- Kurgi tas stebuklingas medis? - Ta kryptimi!

Tau geriau palaukti čia. Pernelyg didelė sumaištis.

Normanai! Normanai!

Niekur neik. Normanai!

Sveikas, Normanai. Kur tie vaikeliai?

Juos prižiūri karabinieriai ir niekam neleidžia su jais susitikti.

Pasiimk ir mane, Marčelai. Papasakosiu, ką padarė komunistai.

- O kur tas stebuklingas medis? - Ten paėjus žemyn.

Prakeiktieji! Prakeiktieji! Prakeiktieji!

Paleiskite vaikus.

Negalite ten jų laikyti. Tai piknaudžiavimas įstatymais!

- Jie sako, kad jie viršuje. - Einam. Nagi.

- Kur? - Štai čia!

- Kur jie laiko vaikus? - Nežinau.

- O kur pareigūnai? - Nežinau.

O kur 500 lirų, kuriuos tau davė žurnalistas?

- Paparacai, radom tėvus. - Ar galiu eiti namo? Prašau.

Ponia tau davė dar 200 lirų...

Jaučiu skausmą krūtinėje. Man šalta.

Esat teisi. Šaltoka.

Jei ketinate duoti pinigų, tik nesakykit vyrui. Jis juos pragers.

- Nieko jums neduosiu. Žiūrėkit ten. Nejudėkit. - Ar gerai?

- Dabar atsistokite čia. - Radome ir senelį!

Kokie jūsų vaikų vardai?

- Darijus. - Kaip?

- Darijus ir Marija. - Darijus ir Marija. Kaip gražu!

Gerai! Taip, verkite!

- Tikras stebuklas. - Švenčiausioji Mergelė nieko nepamiršta!

- Ar gerai atrodau? -Tobulai!

- Cigaretę? - Duosiu vėliau. Dabar pagiedok.

-Jūs manote, kad tai nėra stebuklas? - Netikiu.

Viešpats daro stebuklus visur. Dažniausiai tai atsitinka nuskriaustiesiems.

- Bet labai retai. - O gal tai ir nutiko?

Ne, tie vaikai nėra sąžiningi. Jie apsėsti blogio.

Žmogaus, regėjusio Švenčiausiąją Mergelę, veidas pasikeičia! Jis negauna už tai pinigų.

Stebuklai įvyksta susikaupime, tyloje, o ne tokiame sąmyšyje!

Taigi vaikai, jūs ėjote į mokyklą ...

... ir ką staiga pamatėte prie medžio?

- Švenčiausiąją Mergelę. . - Kas pirmas ją pamatė?

- Aš! - Aš!

- Abu iš karto? - Ne, pirmiausia pamatė jis.

- Kas tada įvyko? - Tai mano dukterėčia ir sūnėnas.

Mes abu atsiklaupėme . Ji pažvelgė į mus ir nusišypsojo. .

Jos kojos net nelietė žemės .

O kaip supratote, kad tai ji? Ji pati jums pasakė?

Jie tikrai nenori patikėti.

Bet ar tai galėjo iš tikro būti Švenčiausioji Mergelė?

Visai nesvarbu, ar tai buvo ji ar ne.

Kodėl sakote, kad nesvarbu?

Iš tikrųjų nesvarbu.

Italija - šalis, kurioje daug senų kultų. Joje daug gamtinių ir antgamtinių jėgų.

Jos visiems daro įtaką.

Beje, tie, kurie ieško Dievo, visada jį randa.

- Jūs irgi atvykote, tikėdamasi stebuklo? - Ne, atvykau su sužadėtiniu.

Jis žurnalistas. Čia renka medžiagą straipsniui.

Mane truputį gąsdini visi šie žmonės ir klyksmai.

Jūs tryse stovėkite ten ir nesijuokite! Pakelk kuo aukščiau.

Aukščiau. Aukščiau.

Ne, atleisk! Suklydau! Žemyn. Žemyn.

Pirmiausia pabandykime nufilmuoti vaikus!

Nepamiršk, kad jie neaukšti. Štai tokie. Pasakyk, ar jie telpa į kadrą?

Nagi! Paskubėkit!

Nagi, moterys. Ateikite čia. Greičiau, jau pradėsime.

- Štai mano sužadėtinis. - Gerai, eikite pas jį...

Atsiprašysiu trumpam.

Pasiruošėte? Pradėkit!

- O, Švenčiausioji Mergele... - Garsiau! Maldaukite jos malonės?

Maldaukite! Maldaukite!

Dabar 7 valanda. Susitikime po dviejų valandų.

Eikite pavalgyti. Ačiū. Pasimatysim šįvakar. Skanaus!

Švenčiausioji Mergele, išgydyk mano kūdikį.

Išpildyk šį norą. Prašau tavęs visa savo siela.

O, Dievo motina. Tu gi tiek kentėjai dėl savo sūnaus.

Marčelai....

Nesijaudink, vaikeli. Mergelė išgirs mano maldas. Ji padės, supras..

Didžiulė minia susirinko čia, kadaise nežinomoje, negyvenamoje vietovėje.

Čia yra ir tikinčiųjų, ir paprastų smalsuolių...

be abejo nemažai žurnalistų, korespondentų, fotografų...

atvykusių iš viso pasaulio.

Matome nesuskaičiuojama daugybę automobilių.

Naktis drėgna, bet žvaigždėta.

Po ilgai trukusio lietaus, orai pasitaisė.

Tik ką sužinojome, kad vaikai vis dar karabinierių žinioje.

Jie laukia tolimesnių nurodymų iš Romos.

Dabar pakalbinsime šių dviejų vaikelių dėdę.

Paklauskime jo, kada jie pirmą kartą pamatė... Tarkime...

Šį stebuklą.

Mano dukterėčia ir sūnėnas pirmą kartą pamatė Šventąją Mergelę kovo 15 d...

...kitų metų.

- Turite omenyje, šių metų? - Taip, šių metų.

Ema, tuoj pasirodys vaikai.

- Gavo leidimą iš Romos - Tikrai?

- Taip, jie jau ateina. - Vaikai ateina!

Ema, niekur neik. Aš tuoj grįšiu.

- Kur eini? - Noriu užlipti aukščiau kai ką pažiūrėti.

- Noriu kartu. - Ne, tu liksi čia. Pabūk su ponia.

Prašau.

Marčelai, nusileisk.

Bet aš tik ką užlipau. Nesijaudink.

Tada ir aš užlipsiu.

Marčelai, kodėl tu taip pasikeitei?

Kodėl nebemyli manęs?

Švenčiausioji Mergele, jei tik jis mane vestų...

ateičiau čia pėščiomis kasdien Tau padėkoti.

Bet šito Tavęs neprašysiu

Noriu, kad jis priklausytų man, kaip kadaise.

- Štai jie! - Vaikai!

Pakilk kuo aukščiau.

Kai vaikai prieis prie medžio, privažiuok arčiau ir padaryk gerą kadrą.

Palauk, kol duosiu tau ženklą nosine!

Sveika, gražioji mergaite.

Filmuok juos. Nufilmuok juos ir visą minią.

Toje minioje yra ir mano žmona.

Kartais ji mane taip erzina, o kartais...

Pagydyk mane! Padėk.

Nusiraminkit. Nusiraminkit.

Po vieną.

- Pradėjo lyti. - Dabar čia pavojinga.

Nieko nebematyti. Smagumėlis.

Masimai, nuo lietaus susprogs lempos. Išjunk viską!

Tuoj pat išjunkite visas lempas!

Tuoj pat išjunkite visas lempas!

Turėjome pasislėpti autobusiuke, nes vėl pradėjo smarkiai lyti.

Mario! Mario!

Mario, kur tu?

Štai ji! Švenčiausioji Mergelė.

Vaikai atsistojo...

Ir dabar bėga į priešingą pusę.

Jie šaukia, kad mato Mergelę.

Minia seka paskui juodu. Žmonės pašėlo.

Jie vėl bėga kita kryptimi, į kitą vietą.

Ji štai ten!

Praleiskite mane. Tie vaikeliai susirgs.

Pasigaus plaučių uždegimą!

Švenčiausioji Mergelė sakė, jei čia nepastatys bažnyčios...

-... ji nebepasirodys. - Tylos!

Švenčiausioji Mergelė sako, kad ji nebesugrįš...

...jei čia nebus pastatyta bažnyčia. Eikite visi namo! Pamiegokite!

Paleisk mane! Paleisk mane!

-Paparacai, nepradėk ir vėl - Bet bus puiki nuotrauka!

Jums nedera šitaip elgtis! Tiesiog negalima.

- Esat blogesni už hienas! Nieko negerbiat! - Sulaužysit mano fotoaparatą.

Man nuo jūsų bloga! Bailiai. Niekšai!

Kodėl verki?! Kur tu ją palikai?

Nepamenu! Nepamenu!

Jis mirė.

Jis mirė!

Jis mirė.

Iš gelmių šaukiuosi Tavęs, Viešpatie. Viešpatie, išgirsk mano balsą!

Tegul Tavo ausys atidžiai klauso mano prašančio balso.

Jei neteisybių žiūrėsi, Viešpatie. Viešpatie...

Viešpatie, mes siūlome Tavo sūnaus Aloyzo kuklią sielą...

... kuri gyvens su Tavimi per amžių amžius.

Amžinąjį atilsį duok mirusiam, Viešpatie, ir amžinoji šviesa jam tešviečia!

Labas vakaras, aš Šteinerio žmona. Užeikite, mes jūsų laukiame.

Labas vakaras, Marčelai. Kaip laikaisi?

Gerai. Labai gražūs namai.

Ar tai Ema? Labai norėjau su jumis susipažinti.

- Malonu,kad atėjot. - Atleiskit man.

Marčelai, ateik.

- Anna, kaip sekasi? - Ar jau baigei savo knygą?

Čia Margarita. Esu tikra, kad matei jos paveikslų.

- Žinoma. - Nejaugi!

- Tu net neatėjai į mano darbų parodą. - Kokia švelni ranka.

Ji didžiulė tavo gerbėja...

Ne, meluoju. Iš tikrųjų ji nemoka nė žodžio itališkai.

Ji tik pasakė, kad esi labai išvaizdus.

Ji teisi.

Tai jums gali nuskambėti keistai, tačiau man atrodo, kad aš jus gerai pažįstu.

Tą dieną, kai suprasite, jog Marčelą mylite labiau už save...

Būsite labai laiminga.

Aš visada tvirtinau, kad vienintelė tobula moteris - Rytų krašto moteris.

Galų gale, kur Dievas apgyvendino Ievą? Edeno sode.

O kur buvo Edeno sodas? Rytuose!

- Ten meilė yra tikra. - Tai kodėl mane vedei?

Padariau didžiulę klaidą.

Ji paslaptinga, motiniška, mylimoji ir dukra tuo pat metu.

Rytų moteris suteikia visus šiuos džiaugsmus, gulėdama prie tavo kojų, lyg mylinti tigrė.

Jis kalba apie Rytus jau 15 metų.

Kodėl ten ir neapsigyveno?

- Supažindinsi mane su Ema? - Žinoma.

Koks mielas veidas! Ar galiu jums duoti patarimą?

Nepaleiskite šio vyro.

Kalbu šitaip jo labui, o ne jūsų. Kitaip patarčiau jums tuoj pat jį palikti.

Ji džiaugiasi savo nuolankumu. Atsiduoda kūnu ir dvasia.

Visiškai!

Noriu pristatyti savo draugą Marčelą ir jo sužadėtinę Emą.

Labas vakaras visiems.

Pritariu jūsų nuomonei apie moteris.

Galime daug ko pasimokyti iš puikiųjų rytiečių moterų.

Jos išsaugojo ryšį su gamta.

Su ta gamta, kurią užkariavo per daugelį civilizacijos amžių.

- O kokia nauda jums iš civilizacijos? - Na, sakykit?

Atsakysiu jums. Jokios. Jūs net nebesugebate mylėti!

Kalbėkit apie save, Leonidai.

- Ar norėtum išgerti? - Taip, ačiū.

Labai pavydžiu jums.

Skaičiau jūsų straipsnius iš viso pasaulio.

Aš tapogi norėčiau šitiek keliauti... Turėti galimybę...

susitikti su įvairiais žmonėmis, sususipažinti su skirtingų rasių moterimis.

Turėti spalvotų vaikų. Raudonų, geltonų....

Įsivaizduojat tą malonumą. Įvairių spalvų, lyg lauko gėlių puokštė.

Negalite pasikalbėti apie ką nors kita?

Jūsų prisiminimų galerija turėtų būti įspūdinga.

Manote, kad mano amžiaus vyras gali pasitenkinti prisiminimais?

Aš turiu planų.

Kokia nuostabi būtybė. Jūs mūsų draugo sužadėtinė?

- Taip. - Turbūt esate iš Pietų Italijos.

Jis nepakartojamas.

Jis parašė dešimtis svarbių knygų ir išlaikė vaikišką tyrumą.

Norėčiau sužinoti, iš kur jis semiasi tiek tikėjimo ir optimizmo.

Džiaugiuosi, kad jis čia lankosi, visada kuo nors sužavi.

Kartais savęs klausiu, ar tik jam nepavydžiu.

Pastebėjau, kad turi nuostabųjį Morandžio paveikslą.

O, taip. Mano mylimiausias dailininkas.

Paveikslo turinys paskęsta ilgesingoje šviesoje...

nors ir nutapyta labai tiksliai, aiškiai, griežtai.

Atrodo, kad gali juos apčiuopti. Galima teigti, kad tai menas,

kuriame nieko nėra atsitiktinio.

Šteineris sakė, kad turi dvi aistras...

ir nežinai, kurią pasirinkti.

Žurnalistiką ar literatūrą. Būkite atsargus ir nesileiskite apgaunamas.

Likite laisvas ir prieinamas, kaip aš.

Niekuomet nesituokite. Niekuomet nesirinkite.

Netgi meilėje geriau, kai esate išrinktasis.

Geriau sudegti nei sušalti.

Prieš keletą metų skaičiau jūsų poeziją, kai svarsčiau apie poezijos rašymą.

Man patiko. Jie stiprūs ir gilūs.

- Net suabejojau, kad juos parašė moteris. - O ką tu žinai apie moteris?

Žaviuosi jūsų stiliumi. Manau, kad tai ateities kūryba.

Aiškus, apibrėžtas menas.

Be jokios retorikos, melo ar pompastikos.

Užsiimu veikla, kurios nemėgstu, tačiau dažnai galvoju apie ateitį.

Visi turime galvoti apie ateitį, bet negalima pamiršti gyventi šiandiena.

Jei žmogus gyventų visavertį gyvenimą

ir patenkintų savo dvasinius poreikius, kiekviena akimirka suteiktų džiaugsmo už visus metus.

O kiekvienais metais jis pajaunėtų penkeriais metais!

- lris, šįvakar esi mūsų orakulė. - Taip. Orakulė - alkoholikė!

Brangūs draugai, jūs per daug galvojate apie ateitį.

Bet jūs išsiskiriate iš mūsų visų. Kuo užsiimate per dienas?

Turiu galvoje, ką labiausiai mėgstate veikti?

Na, nežinau. O jūs?

Žinau tisliai. Trys pomėgiai dėl kurių esu laisva:

- Gėrimas, rūkymas ir lova. - Ir tai jūsų išmintis.

Jūs skaitote mano eilėraščius, bet niekada nesupratote manęs.

Esate pernelyg primityvus. Primityvus lyg gotikinio bokšto viršūnė.

Esate toks primityviai arogantiškas, kad negirdite, ką sako esantys apačioje.

Jei matytumėt mane tokį, koks esu, suprastumėte, kad esu štai tokio ūgio.

Dėmesio, ponai ir ponios. Dialogas tarp moteriškos išminties ir...

abejotino vyriškumo.

- Primityvus lyg gotikinio bokšto viršūnė. .

Esate toks primityviai arogantiškas, kad negirdite, ką sako esantys apačioje..

Jei matytumėt mane tokį, koks esu, suprastumėte, kad esu štai tokio ūgio.

Oi, tai senas įrašas. Atsiprašau, tuoj išjungsiu.

Kas tai? Ar galime pasiklausyti?

Nenoriu jums kvaršinti galvų, tokiais įrašais.Tai tik garsai.

Tai įvairūs gamtos garsai, kuriuos jis įrašė.

- Paprašykit, kad vėl jį įjungtų... - Ne, neverta.

Nagi.

Tai kodėl juos įrašėte?

Nes gražiai skambėjo. Tikrai norite pasiklausyti?

Jau esu jų klausiusi. Labai nuramina.

Jei pageidaujate...

Šaižus gamtos šnabšdesys suteikia ramybę... ir gilų malonumą.

Paukščiai.

Tarsi būtų kambary.

Esame miške.

Ką čia veikiate?

- Kodėl atsikėlėte? - Trumpam atsiprašysiu.

Nevaikščiokit basomis kojomis. Peršalsit!

Jie išgirdo audros garsus ir prabudo.

- Juk atsikėlei, kad mane pabučiuotum! - Tėvelis kietakaktis.

Kaip? Tėvelis kietakaktis? Ką gi, dabar visi tai žinos!

- Tėvelis kietakaktis. - Kokie mieli vaikai!

- Mažojo akys tokios protingos. - Taip, tikrai.

Jei pasakai kokį nors dalyką, kuris jį sudomina...

Jis apie tai ilgai galvoja nutaisęs rimtą veido išraišką. O vėliau ima juoktis.

Jei paduodi jam gėlę, pirmiausia jis apžiūri kiekvieną jos dalį...

O tada ima juoktis, nes supranta, kokia ji graži.

Taip, kaip šypsosi jo mama, klausydama patinkančios muzikos.

O dabar būkite geručiai ir grįžkite į lovą.

Pažadu vėliau pas jus ateiti.

- Dabar su visais atsisveikinkite. - Labanaktis.

Mano mergaitė visiškai kitokia. Jai patinka žodžiai ir sakiniai. Jų kombinacijas.

Naujos frazės ją sužavi.

Kartais net pati sugalvoja įdomių sakinių.

Pavyzdžiui: '' Kas yra saulės mama? ''

Tikrai labai gražu. Netgi labai poetiška.

- Jie miega kartu su jumis? - Jie norėtų, bet mes jiems neleidžiame.

Visgi kartais, mažasis įsėlina į mūsų kambarį, šoka į lovą...

ir atsigulęs įsitaiso tarp manęs ir mamos.

Paima už vieno iš mano pirštų ir stipriai suspaudžia.

Jūs neįsivaizduojate, koks tai jausmas, užmigti šalia tokios gležnos būtybės.

Ar seniai pažįstate Šteinerį?

Esame pažįstami jau ilgą laiką, bet susitinkame labai retai, nes...

Marčelai, ir tu vieną dieną turėsi tokius namus, šeimą.

Juk mums gera kartu? Mes sutverti vienas kitam.

- Norėčiau pas tave lankytis dažniau. - Juk sakiau, kad gali ateiti bet kada.

Ką mąstai, Marčelai?

Man reikia pakeisti aplinką. Daug ką turėčiau pakeisti.

Tavo namai - tikras prieglobstis.

Tavo žmona, vaikai, tavo knygos, tavo nepaprasti draugai.

Aš švaistau savo laiką. Nebesugebu nieko sukurti.

Kažkada turėjau ambicijų, bet dabar atrodo...

kad prarandu save.

Neieškok išsigelbėjimo užsirakindamas tarp namų sienų. Nepavydėk, Marčelai.

Į viską žiūriu per daug rimtai, kad būčiau diletantu, bet butent dėl to...

netapau profesionalu. Supranti?

Patikėk, net labiausiai apgailėtinas gyvenimas įdomesnis nei ši...

socialine tvarka įtvirtinta egzistencija.

kur viskas numatyta, apskaičiuota ir tobulai sutvarkyta.

Marčelai, esu tavo draugas, todėl negaliu dalinti patarimų.

Bet jei nori pakeisti gyvenimą...

Galiu supažindinti su leidėju, kuris pasiūlys padorų darbą.

Gausi galimybę užsiimti tuo, kas tave iš tiesų domina.

Tai juk geriau nei rašyti straipsnius tiems fašistiniams šūdlaikraščiams?

Pagalvok apie tai, o vėliau dar pasikalbėsim. Gerai?

Einam.

Kartais ši nakties tamsa, ši tyla slegia mane.

Tokia ramybė mane gąsdina.

Bijau jos labiau nei ko nors kito. Man atrodo...

kad tai tik miražas, už kurio slypi pragaras.

Aš svarstau, ką ateitis pasiūlys mano vaikams.

"Pasaulis bus nuostabus"- sako jie.

Bet kieno požiūriu? Jei tik vienas telefono skambutis...

gali pranešti apie pasaulio pabaigą.

Žmogui derėtų gyventi be aistrų, be emocijų.

Tokioje harmonijoje, kurią randi tik užbaigtuose meno kūriniuose.

Tokioje stebuklingoje santvarkoje.

Turėtume išmokti mylėti vienas kitą taip stipriai...

kad galėtume gyventi atsiskyrę nuo laiko.

Atsiskyrę.

Negaliu gi tau visą laiką skambinėti!

Noriu dirbti ramybėje! Nežinau!

Panele, prašau, gal galit išjungti tą muziką?

Ne, nesakysiu, kur esu. Ir nežinau, kada grįšiu!

Eik tu velniop! Nevisprotė.

Ar negalėtum liautis čiauškusi?

- Paula, ši lėkštė sudužusi. - Tuomet atnešk kitą.

- Pone, ar liksite pietums? - Ne. Taip... Nežinau

Čia labai skanus maistas, pone.

- Ar sunku spausdinti mašinėle? - Ar norite tapti stenografe?

Būtų įdomu.

- Žinai,kad esi labai graži mergina? - Graži? Jūs perdedat!

Nagi, juk žinai, kad esi graži.

- Taip,graži.. - Paula, ši taipogi sudužusi.

Tu juk ne iš Romos? Iš kur tada?

- Esu iš Umbrijos, kur netoli Perudžos. - Kodėl čia atvykai?

Mano tėvas dirba Ancijuje, todėl čia ir atvažiavau.

Bet po Kalėdų vyksiu į Ostiją arba Romą.

- Kas jis? Tavo brolis? - Ne, mano padėjėjas.

Jie tave čia lepina.

Taip, su manimi elgiasi gerai. Bet čia nesu laiminga.

Labai pasiilgau namų.

Sekmadienį pamačiau mašiną su Perudžos numeriais...

ir taip suspaudė širdį, kad vos neapsiverkiau.

Pasisuk šonu.

- Kodėl? - Pasisuk

- Bet kodėl? - Tik akimirkai.

Tu labai panaši į tuos mažus angeliukus...

iš Umbrijos bažnyčios paveikslų.

- Ar kas nors tai tau yra sakęs? - Ne.

Kodėl juokiesi?

Šiaip.

- Ar jau turi jaunikį? - Taip, jaunikį...

- Nebespausdinate? - Ne.

- Tuomet, gal galiu vėl įjungti muziką? - Taip, žinoma.

Norite, kad išmesčiau šiuos popieriaus lapus?

Ko vėl nori?

- Marčelai, tavo tėvas čia. - Mano tėvas?

- Štai ten. Jis prisistatė kaip tavo tėvas. - Nagi, nekvailiok.

Jis ten, valgo prie to staliuko. Laukia tavęs jau dvi valandas.

Argi jis nesakė, kad yra jo tėvas?

Marčelai, tai tiesa. Neversk savo senuko laukti.

- Kur? - Šalia to juodaodžio.

Tėti. Tėti!

Marčelai! Pagaliau.

Į Romą atvykau šįryt.

Ieškojau tavęs visur: namuose, redakcijoje...

Norėjau jau išvykti, bet vienas draugas pasiūlė tavęs palaukti čia.

Taip, Paparacas.

Dėl savo darbo pobūdžio, aš visą dieną kelyje. Namo grįžtu tik pernakvoti.

O ką tu veiki Romoje?

Ministerijoje reikėjo pasirašyti prakeitus dokumentus.

Ten tikra velniava. Bet kokiu atveju, gerai atrodai.

- Tu irgi neblogai. - Nesiskundžiu.

O kaip mama?

Ji liepė perduoti tau laišką.

Jai viskas gerai.Tik šiek tiek per daug nerimauja. Ji visada buvo tokia.

Su amžiumi tokie dalykai tik pablogėja. Štai.

Vargšelė mama.

Iš tikrųjų, sūnau, galėtum dažniau parašyti...

ar net aplankyti kartas nuo karto.

- Juk senokai buvai namuose. - Žinau, bet čia...

- Labas, Marčelai. - Labas.

- Ji pasveikino. - Taip.

- Ar ji aktorė? - Kas?

Norėtų. Jūs šią aktorę pervertinate, ponia Rubini.

Nori išgerti, tėti? Gal džino su toniku?

Ko? Džino su toniku? Ne, man tiks ir alus.

Na ir žmonių šįvakar čia! Ir toks šurmulys būna nuolatos?

- Taip. - Mūsų mieste tokią valandą tylu ir ramu.

- Ar esi laimingas? Jautiesi kaip namuose? - Na, taip. Per laiką pripranti.

Kaip sekasi darbas? Ar daug uždirbi?

Jei esi geras žurnalistai, tai gali uždirbti nemažai. Man pasisekė.

Daug ką pažįstu, užsitarnavau savo vardą. Net galiu patekti į ministeriją Vatikane.

Turiu automobilį, butą....

Beje...

...kas toji moteris, kuri atsiliepė, kai tau skambinau?

- Kas ji? - Kaip?

Nieko nesakysiu, nes esi suaugęs...

bet neiškrėsk kokios kvailystės. Linksminkis jei nori, juk mes ne šventieji.

Tačiau santuoka - rimtas reikalas. Kai kas nors gyvena su tavimi...

Ne, ne, tėti. Tu kalbėjai su mano buto tvarkytoja.

- Labas vakaras. Pagaliau suradot jį. - Taip, ačiū.

- Jau susipažinai su mano tėvu? - Taip, jau tapome draugais.

Tai jis ir patarė tavęs palaukti čia.

Ar esi fotografas? Foto reporteris!

Įdomus darbas. Netgi meninis tam tikra prasme.

Ar dirbi su mano sūnumi?

- Deja, bet užstrigau su juo. - Neblogai!

Gal įsivaizduoji, kur galėtų būti princas?

Buvau jau jį pričiupęs, bet jis vėl paspruko.

- Einu paieškosiu. Iki. - Gal jūs esat užsiėmę?

- Ne, tikrai ne, tėti. - Gali pasakyti, jei tau reikia eiti.

- Čia taipogi yra dirbo. - Tikrai?

Žinok, čia atvyksta svarbių, garsių žmonių. Mes apie juos ką nors parašom, nufotografuojam.

- Mano redakcija čia, viršuje. - Supratau.

Tai tu tiesiog sėdi ir lauki?

Gal nueikime į kino teatrą?

Ne, namuose tai vienintelė pramoga. Nenoriu dabar ten eiti.

Nesvarbu. Jau eisiu. Nenoriu tau trukdyti. Jūs vaikinai esate jauni....

Ne, tėti, aš tikrai šiuo metu neturiu darbo.

O ką galėtume nuveikti? Kai esu Romoje, visada noriu ką nors pamatyti.

Tokiu metu veikia tik naktiniai klubai, tėti.

Beje, mano vienas draugas, kuris čia neseniai lankėsi, papasakojo...

man apie neblogą vietelę. Kabareto tipo klubą...

"Kit-Kat". "Ša-Ša" ar panašiai.

"Ča ča ča"! Tai senas klubas.

- Tai "Ča ča ča"! - Ar nori ten nuvažiuoti?

Na, tiesiog pažiūrėti kaip ten viskas atrodo. Juk nedažnai čia atvažiuoju ir tokia proga gali nepasitaikyti.

- Paparacai! - Puiku. Pakviesk ir savo draugą.

- Ne, ne, ne. Aš sumokėsiu. - Ne, tėti, liaukis.... Na gerai.

-Antonijau, ateik čia. - Padavėjau!

Paparacai!

- Važiuojam su mano tėvu! - Kur?

- Važiuojam! - O kaip princas?

Matau. Gerai, aš už viską sumokėsiu. Nieko tokio.

Paparacai. Greičiau. Lipk į mašiną. Tėti, čionais.

- Važiuojam! - Kur?

- Į "Ča ča ča"klubą - Marčelai, bet mano Vespa čia....

Pasakyk redaktoriui, kad aš jam paskambinsiu.

- Gero darbo, berniukai/ - Paparacai, susitiksim morge!

- Ar tiks šis stalelis, ponai? - Niekas nepasikeitė.

Viskas atrodo taip, kaip ir atsimenu. Neįtikėtina.

- Ar buvote čia 1922-aisiais? - Ne, buvau Turine.

- Atvykau į Romą prieš kelis metus. - Supratau.

Tėti, nori išgerti?

Žinoma!

- Gal viskio? - Taip.

Puiku. Prašau, dvi taures... ne, tris taures viskio.

- Kokios rūšies? - "Black & White".

Kodėl mums neparašius straipsnio apie šią vietą? Ar jums nepanašu į kapines?

Graži moteris. Turi ilgas šlaunis.

- Ką? - Jis sakė, kad ji turi ilgas šlaunis.

- Ar esi buvęs Paryžiuje? - Ne.

Buvau nuvykęs ten kelis kartus.

Vieną kartą apsilankiau panašioje vietoje kaip ši, ten pastebėjau gražią merginą...

kuri turėjo tokias pat ilgas šlaunis.

Ji pradėjo šokti striptizą, o kai išsirengė, supratau, kad tai prakeiktas vaikinas!

- O tu turi tėvą? -Taip.

Jis turbūt jaunas, jei pats esi dar tik vaikas. Ką jis daro?

Nieko. Kiauras dienas vaikšto po namus. Ir kelia mano motinai sielvartą.

Dainuoja, švilpauja ir prašo pinigų, kad nueitų į kiną.

- Tai netiesa, tėti. - Bet taip galėtų būti.

Paparacai, ar ten ne Fani?

- Lili, pažiūrėk, kas ten. - Jis tikras meilutis!

Aš vis dar laukiu nuotraukos laikraštyje, šelmi.

Atrodai nuostabiai!

- Koks jos vardas? - Fani.

- Tu gerai ją pažįsti? - Tikrai, kad taip!

-Ji prancūzė. - Maloni mergina.

Taigi, ji prancūzaitė.

Melagis.

Apgavikas. Kazanova.

Kaip jūs galite sėdėti prie vieno stalo su juo?

- Jis mano tėvas. -Taip, žinoma!

- Ji netiki, tėti. - Ne?

- Tikrai? - Taip.

- Labas vakaras, panele. - Labas vakaras, pone.

Didžiausi komplimentai.

Aš jai buvau pažadėjęs jos nuotrauką laikraštyje.

- Bet ji gera mergina. - Aš net neabejoju.

- Gal pakviečiame ją prie staliuko? - Kodėl gi ne?

Pakviesk ją. Tokiu atveju, užsisakykime šampano butelį.

- Ką? Bus gerai ir apelsinų sultys. - Ne, šampanas tiks.

- Gerai, šampanas, tėti. - Užsisakykim "Veuve Cliquot!"

Žinau, apie ką kalbu. Esu tikras žinovas.

Pardaviau šampano pusei Italijos!

Tuo tarpu išgerkim truputį viskio.

Į tavo sveikatą, sūnau.

- Į sveikatą, tėti. - Dėkoju.

- Gardus! - Taip, gardus.

- Ar užsisakėte šampano? - Žinoma.

Turėsite ir šampaną ir padavėją! Ko dar galite norėti?

- Fani. Ne, nesivarginkite. - Malonu.

Su tavimi nesisveikinsiu. Su tavimi irgi.

- Matėte, ką dirba jūsų sūnus? Geras darbas! - Mačiau.

Reiktų jį išsiųsti atgal į gimtąjį kaimą!

- Sakykit, juk jūs nesate jo tėvas? - Tikrai esu!

Tai neįmanoma. Jūs per jaunas!

Dėl Dievo meilės, panele, nekalbėkime apie amžių.

'' Nepažadinkite beviltiško liūdesio, nes mano širdis kentės! ''

Žinote, kas mus labiausiai sendina? Nuobodulys.

Kai buvau jaunas, daug keliaudavau darbo reikalais.

Kai keliavau, jaučiausi stiprus tarsi liūtas.

Net ir dabar, kai keliauju, niekuo neatsilieku nuo šių jaunuolių.

Bet sėdėdamas namuose, jaučiuosi būdamas 80-metis.

Ką tu darai? Savo sugebėjimus pasilik kokakola buteliams.

O šiuo šampanu pasirūpinsiu aš.

Tyliai. Žiūrėkite.

Taip gražu. Aš visada pravirkstu.

Taip, tai mane sugraudina.

Panele, jūsų šampanas.

Už jūsų nuostabias kojas, kuriomis turėjau progą pasigrožėti. Į sveikatą.

Gražu, labai gražu.

Mes turime išgerti dar šiek tiek. Būtinai.

Pirmasis tostas buvo už jūsų nuostabias kojas...

o dabar pakelkime taures už jūsų...

Nebūčiau pasakakęs nieko gėdingo.

Tavo tėvas daug linksmesnis už tave.

- Daug mielesnis! - Nagi.

Prašyčiau, panele. Nenusišnekėkite.

Parodysiu jums triuką, kuris nėra lengvas. Pažiūrėsim, ar pavyks jums jį pakartoti.

Žiūrėkite įdėmiai. Padedate monetą ant kaktos...

ir ji turi nukristi neliesdama jūsų nosies.

- Tai lengva. Net vaikui tai pavyktų. - Norite pabandyti?

Paimkime monetą ir padėkime jums ant kaktos. Truputį įspausiu ją.

Štai. Viskas. Pažiūrėkime, ar jums pavyks.

- Palaukit. Palaukit. - Laukiu.

Galbūt...

Prigavot mane! Dabar papasakosiu istoriją...

Trumpą, gražią istoriją.

Istoriją apie moterį, kuri nusiuntė savo vyrą į parduotuvę.

Nupirkti trejus marškinius, šešias nosines ir...

Kaip vadinasi ta, kur nešioja moterys?

Liemenėlė.

Taigi, eidamas vyras pakeliui išgeria šiek tiek vyno ir viską pamiršta.

- Kai vyras grįžta namo, mokytoja klausia... - Mokytoja?

- Žmona. - Žmona, Paparacai.

"Ar parnešei visko, ko prašiau? "

"Visko", - atsako jis ir išsitraukia savo nosinę. Tada ji klausia:

- '' Kur nosinės? '' - ''Štai jos!'' - atsako vyras.

''Viena, dvi, trys, keturios, penkios, šešios''.

- "Kur marškiniai?", - klausia ji. - "Štai jie, brangioji. Vienas, du...''

Tada ji klausia: "O kur liemenėlė?"

'' Palauk, nupirkau ir liemenėlę".

"Aš turiu ją. Turiu".

"Štai ji!''

- Bet jums jos nereikia. -Tėti, liaukis!

- Na, ji juk tokia graži! - Liūdnas asiliukas.

Neliko šampano. Reikia dar užsisakyti.

Padavėjau!

Betgi tai valsas.

Aš išprotėju, kai...

- Panele. gal pašoksime? - Aš pasirengusi.

Aš taip pat pasirengęs.

Kas blogai? Aš susitvarkysiu. Aš susitvarkysiu.

Tu žinai, kai buvau mažas...

Paparacai, štai imk.

Kai buvau mažas, tėvo nuolatos nebūdavo namuose.

Iškeliaudavo savaitei, mėnesiui. Jis niekada negrįždavo.

Mama nuolat verkdavo.

Aš beveik jo niekada nemačiau. Visai jo nepažįstu.

Bet buvo malonu su juo šįvakar susitikti.

- Jis juk linksmas? - Taip, labai.

Bet šį vakarą reiktų tau jį palinksminti.

Taip, bet....

Gal šį šokį reikia šokti kitaip?

Nesijaudinkite, man taip labiau patinka.

Ar tikrai? Tuomet pašokime!

- Kokios nepaprastos akys. - Nejaugi?

- Nežinau, kaip tai į tai reaguoti. - Kaip į begalinio susižavėjimo ženklą.

Bijau, kad esate kaip ir jūsų sūnus.

- Koks aš? Kaip mano sūnus? - Taip!

Juk mes tos pačios veislės.

Ne, ne, ne. Tavo tėvelis važiuos su manimi!

Marčelai, sek paskui mus!

Nors mano mašina ne angliška, bet aš važiuoju labai greitai. Būk atidus.

Tėti, tu tikrai nori važiuoti pas ją valgyti spagečių?

Taip, jis nori su manimi pavalgyti Bolonijos spagečių. Dink iš čia.

Štai ir aš!

Ar patogu mano karietoje?

- Klausyk, tėti... - Kas yra?

-...ar viskas gerai? - Taip, esu su puikia kompanija.

- Palik mane ramybėje. - Ar tu gali vairuoti?

Jei mokėtum mylėtis taip, kaip aš vairuoju, būtum laimingiausias vyras.

- Tyliau! Būk gera mergaitė. - Pažadinsi visus!

Tik nelėk!

Juk mano tėvas vis dar gerai atrodantis vyras?

Glorija, pabusk. Jau atvažiavome.

Žinok, pasirinkai ilgiausią kelią. Mano kojos!

Kodėl užtrukai taip ilgai?

-Tu nelipi? - Ne, neisiu.

Kodėl? Ar turi reikalų?

Pavargau. Tiesą sakant, Paparacai, žinai ką?

Paliksiu automobilį. O tu nuveši jį į stotį.

Nagi...

Klausyk, pasakyk jam, kad turėjau nuvykti į spaustuvę.

Ir tegul paskambina rytoj ryte prieš išvykdamas.

Nagi, kodėl neini?

Noriu pasivaikščioti kaiminystėje. Nes kitaip neužmigsiu.

Kur buvai? Aš jau pusvalandį laukiu!

- Marčelai, tavo tėvas blogai jaučiasi! - Ką?

Jam pasidarė bloga. Gal per daug išgėrė.

- Norėjau eiti į vaistinę. -Ar palikai jį vieną?

Jis prašė, kad nupirkčiau šių lašų.

Paparacai, lėk į vaistinę ir nupirk šių vaistų!

- Kaip? - Paskubėk!

- Kuris aukštas? - Trečias.

Kurios durys? Kuris numeris?

Nešauk. Tai dirbančių žmonių namas.

Tėti.

- Išjunk šviesą. - Gerai.

- Kur jungiklis? - Štai ten.

Luktelk.

Draugas nubėgo į vaistinę. Tuoj grįš.

Niekis. Gal šiek tiek per daug išgėriau?

Žinoma, kad nieko blogo.

Gal nori stiklinės vandens?

Ne, ne. Jau jaučiuosi geriau.

- Kas jam nutiko? - Nežinau. Blogai pasijuto.

Tai mane išgąsdino. Marčelas dabar su juo šnekasi.

- Gal galiu išvirti kavos? - Ne, jis liepė laukti čia.

Koks čia rajonas? Kur mes esame?

Italijos kvartale.

Nesu girdėjęs apie tokį. Ar toli nuo centro?

Kai atvykdavau į Romą...

visada apsistodavau pigiame viešbutyje netoli Piazza Fiume.

Kiek dabar valandų?

Beveik 4 val.

Traukinys išvyksta 5:30 val.

Turiu į jį spėti.

Aš galiu tai padaryti. Taip, aš galiu tai padaryti.

Klausyk, tėti, gal važiuokim pas mane. Truputį pailsėsi.

Ne, ne. Norėčiau išvykti. Kad namuose būčiau apie 10 val.

- Mano laikrodis. - Gali tai padaryti ir vėliau.

Ne.

Jaučiuosi geriau. Jaučiuosi daug geriau.

Kodėl tau neišvykus kitą dieną, tėti? Prašau, pasilik.

Jei nenori pasilikti pas mane, gali apsistoti viešbutyje.

Koks ten jo pavadinimas?

Neisiu į darbą, galėsim praleisti visą dieną kartu.

Galėsime pasikalbėti, galėsime...

Juk retai matomės.

Turiu eiti. Turiu eiti.

Tai taksi.

- Marčelai, taksi jau čia. - Koks taksi?

Aš iškviečiau. Kur mano skrybėlė?

Galime atšaukti taksi. Prašau, pagalvok minutėlę.

- Neišvažiuok. - Ne. Noriu grįžti namo.

- Gero vakaro, panele. - Viso gero ir didžiausios sėkmės. Viso.

Iki, Marčelai.

Na, sūnau, buvo malonu tave pamatyti. Parašyk mums.

Nereikia manęs lydėti. Nuvažiuosiu pats. Prašau.

Suknežinsiu tau galvą!

Manai, kad visi tokie kaip jos vyras, kuriam užstato ragus ir tyli?!

Jis nori pasirodyti, nes čia yra moterų.

- Ką tu pasakei? - Kas vyksta?

Nežinau, bet buvo nepakartojama. Tuoj išsiaiškinsiu.

Taip ir padaryk.

Faktas tas, kad jis parašė tiesą.

- Ateik čia, kalės vaike! - Mano motina turi daug pinigų!

- Niko. - Marčelai!

- Niekšeli Marčelai! - Kaip laikaisi?

- Kur tu vyksti? - Važiuoju į sužadėtinio pilį...

Bassano di Sutri. - Pasiimk ir mane kartu.

- Žinoma. - Paparacas ieškojo tavęs, norėjo padaryti...

kelias nuotraukas "Jardin de Mode" žurnalui .

Aš nebesifotografuoju madų žurnalams. Man jau pakanka.

- Nikolina! - Štai ir jie!

Nikolina, mes jau čia!

Ar atsiras vietos man ir mano draugui?

- Ne, pabandyk kitame automobilyje. - Kaip gaila.

Susitiksim ten. Iki.

Sustok. Ar užteks vietos dviem nelaimingoms būtybėms?

- Paskui mus važiuoja didesnis automobilis. - Dieve brangus.

Stok, Oliviero. Ar gali mano draugas vykti kartu?

- Įprastinis mergišius, kurį įsimylėjai. - Eikš.

Kai būsim už Romos, vairuosi tu.

Už Kapranikos yra trumpesnis kelias per alyvmedžių giraitę.

Paskui mus!

Ar tavo tėvo namuose dar bus žmonių?

Tikėkimės, kad ne. Galėsim eiti anksčiau miegoti.

Bet kokiu atveju, šiuo metu ten bus likusios tik iškasenos.

Vakarėliai mūsų namuose primena aukščiausios klasės laidotuves.

Ar tavo brolis medžioklėje?

- lrena, pasiimk savo taip vadinamą šunį. - Atiduok jį man.

Aš prabudau ir mano lova pradėjo drebėti.

- Į kokį miestą važiuojam? - Galbūt buvau tik susijaudinusi .

- Į kokį miestą važiuojam? - Bassano di Sutri .

Esu tikra, kad pamatysiu daugiau dvasių.

Kodėl tu verki? Kokia tai kalba? Iš kur esi kilusi?

Aš eskimė!

- Gražaus jums visiems vakaro! - Sveiki.

Ką tu darai? Kur tu eini su tuo..?

Atsargiai, neišlaistyk visko. Nesuprantu viso šito prasmės.

- Labas, Klemente. - Džiulijau, pažvelk, kas su manimi.

Mano kalyte...

Kas tave čia kvietė?

Jie atvyko iš visų Italijos kampelių.

Mes visi buvome ten. Tai buvo graži, jautri ceremonija.

Žmonės nešė geles ant savo mylimo lyderio kapo.

Atleiskit, neturėjom malonumo susipažinti.

- Esu jauniausias sūnus. - Rubinis, labai malonu.

Žinoma, mažiausiai svarbus iš visų.

Norite susipažinti su kuo nors iš mano šeimos? Ar jau pakaks?

- Senele. Senele! - Netrukdykim jai, nereikia.

Senele!

- Noriu, kad susipažintum su ponu.... - Rubiniu, man didelė garbė.

Gerai. Gerai.

Ji apsimeta miegančia, kad nereiktų bendrauti.

Tęskime pažintį su mano geneologiniu medžiu.

Tėve, susipažink su ponu Rubiniu. Atrodo, kuris turi tikrą darbą.

Tikrai? Kaip laikotės?

Leisk pristatyti vieną iš tavo sūnaus draugų.

- Koks žavus jaunuolis! - Ar jūs žurnalistas?

Pavargau. Man reikia auklės, kad nuvestų į lovą.

Džeine, ar nenorėtum?

- Ar nori būti šiąnakt mano aukle? - Ne!

Ledi Rod, jūs niekada nemaudot šių šunų? Jie dvokia.

Jie kvepia nuostabiai.

Ir štai įstabioji Irena, šių metų debiutantė, kuri nori ištekėti...

- Ačiū, bet aš jau žinau, kas jis yra. - Atsiprašysiu.

Pašokime, Irena.

Kuris iš jūsų abiejų elgiasi blogiau, tu ar jis?

Žinoma, kad aš.

Tu tikrai labai trokšti pamatyti savo vardą laikraščiuose?

- Gal susirandam ramesnę vietą aptarti reikalams? - Ir kur tai būtų?

- Jūs tikrai esat žurnalistas? - Taip, pone.

Mano pirmasis vyras buvo žurnalistas. Jis su savo straipsniai visada perlenkdavo lazdą.

Gaila bet apie tai sužinojau, tik pasibaigus medaus mėnesiui.

Žinot kaip Šekspyras visada sakydavo...

Geriau pernelyg perdėtos naujienos, nei jokių.

Mano vyras mano tą patį.

Dažniausiai pati visuomenė reikalauja šių amplifikacijų.

Asmeniškai, jei man leistumėt...

pateikčiau naujienų, kurios tikrai neperlenktų lazdos.

Esate įsitikinęs?

Atpažįstu šiuos kvepalus.

Madalena!

Iš kur jie tave ištraukė?

Man viskas gerai.Tik šiek tiek išgėrusi. Ar pažįsti Džeinę?

Ne.

Ji - amerikiečių dailininkė, kuri gyvena Romoje... Jaučiasi būdama tarsi kolonijoje.

- Tikrai? - Visi ją kviečia...

nes nori išgirsti nešvankybes, kurias ji kalba. Pamatysi, tai juokinga.

Tai - Montalbanai.

Federika tikra vilkė. Ji mėgsta maitinti krūtimis jaunus vaikinukus.

Konfalonieriai

Jie valdo pusę Kalabrijos ir turi geriausius viešnamius Romoje.

Mažajai Eleonorai priklauso 80 tūkst. hektarų žemės ir 2 bandymai nusižudyti.

Sanseverinai turi nepakartojamą pilį Tuskanoje.

O tai Donas Džiulijus ir Niko, jo švedė mergina.

Pamatysi, kad kitais metais ji taps princese.

Nedaryk tos veido išraiškos. Manai, kad mes esame geresni?

Bent jau kai kuriuos dalykus, jie daro su elegancija.

- O kas gyvena viloje, kuri parko gale? - Ten niekas negyvena. Ji laisva.

Jos stilius dangiškas.

Aš taip pat laisva. Ar žinai?

O kam priklausė ši ginekėja?

Prosenelei. Proprosenelei.

Graži moteris. Pastebėjai, kad jos turi tas pačias akis?

Žinai, Madalena, aš dažnai galvoju apie tave.

- Bet niekaip negaliu suprasti. - Tikrai?

Aš tapogi.

Bet tai nesvarbu.

Jei nori rimtai pasikalbėti, tuomet nieko nenoriu girdėti.

Kaip laikosi tavo mergina?

- Vadinasi, bijai rimtų pokalbių? - Ne!

Juk pats ir nesugebi palaikyti rimto pokalbio?

Kur tu mane vediesi?

Štai rimtų pokalbių kambarys.

- Sėskis. - Ką čia darome?

Kur eini?

Marčelai?

Marčelai, ar mane girdi?

Ar kada nors jautei mane šitaip arti savęs?

Kur tu?

- Ar girdi mane? - Taip.

Iš kur tu kalbi?

Iš labai labai toli.

Tarsi nebeegzistuočiau, jei nustotum kalbėti.

Madalena. Madalena!

Aš vis dar čia. Niekur neik.

Ar vestum mane?

- O tu tekėtum? - Taip, aš myliu tave, Marčelai.

Nuo kada?

Klausyk.

- Ar žinai, koks tai garsas? - Nežinau.

O dabar? Spėk.

- Bučinys? - Vien tik tau, Marčelai.

Taigi, ar tu vestum mane? Ar tiesiog bijai atsakyti?

Kodėl to klausi? Juk tu šiek tiek išgėrusi?

Taip, truputį.

Aš myliu tave, Marčelai.

Žinai, norėčiau būti tavo žmona. Būti ištikima.

Norėčiau visko: būti žmona ir linksmintis kaip kekšė...

Šįvakar, nežinau kodėl, bet jaučiu, kad tave begalo myliu. Man reikia tavęs.

- Ar tai tiesa? - Taip, tai tiesa.

Nežinau, ar tu tik žaidi su manimi, bet tai nesvarbu.

Myliu tave. Noriu būti tik su tavimi.

Po mėnesio pradėtum manęs nekęsti.

Kodėl taip pasielgčiau?

Nes negalima turėti visko. Turi pasirinkti.

Man jau per vėlu tam. Be to, aš niekada nenorėjau rinktis.

Juk žinai, kad esu prostitutė. Tai beviltiška, aš visada liksiu kekše.

- Ir nenoriu kažko kito! - Ne, tai netiesa.

Tu esi ypatinga mergina, Madalena. Juk žinai tai?

Tavo drąsa, tavo nuoširdumas....

Tu reikalinga man.

Tavo beviltiškumas suteikia man jėgų. Būtum nuostabi kompanionė.

Nes galėčiau tau pasakoti viską. Nors tu viską ir žinai.

Madalena, ar klausai? Atsakyk man.

Madalena, pakaks žaidimų. Sugrįžk. Noriu su tavimi pasikalbėti.

Labas, mielasis. Einam į senąją pilį medžioti vaiduoklių.

Ar Madalena su jumis?

Džiulijau, liepk visiems būti atsargiems. Juk žinai, kad tiltas supuvęs.

1922-aisiais pakeiliui į Romą...

praleidau naktį panašioje pilyje netoli Džencano.

Brolienės pilyje kartą mums pasirodė mergaitės šmėkla su žvake rankoje.

- Bet supratome, kad nebuvo mergaitė. - Ką turi galvoje?

- Ir netgi ne žvakė. - Nagi, prašau! Nekvailiok.

- Lažinkimės, kad kai aš būsiu miręs... - Pasiklausykim šios tylos!

- Žiūrėkit, ten šviesa! - Tai žvakių atspindys ant lango stiklo.

Tu visiškai neturi fantazijos.

Ar neprisimenate istorijos apie kuprių, kurią pasakojo valstiečiai?

- Džiulijau, ar čia nėra elektros? - Saugokitės, gali būti šikšnosparnių.

Šikšnosparniai? Mano mylimiausi padarai.

Nikolina, atsargiai, neleisk dvasioms tavimi pasinaudoti!

Durys užrakintos. Nėra rakto.

Jis turi būti čia ant grindų. Pašviesk.

Keista, bet nerandu.

- Čia jo nėra. - Kas dabar?

- Grįšim atgal. - Išlaužkim duris.

- Štai raktas! - Duok jį man.

- Šaunuolė, Nikolina. - Kas jį surado? Nikolina?

Kada paskutinį kartą buvot čia užsukę?

Prieš kokius dvejus metus.

- Kam naudojama ši vieta? - Įsirengčiau puikų viešnamį...

- bet tėvas nieko nenori girdėti. -Taigi, kuo mus nustebins puikusis žurnalistas?

Straipsniu apie lėkštą ir ištvirkusią aristokratiją?

Nerašau apie tokius dalykus. Be to, jūs nesat tokia ir įdomi.

- Su kuo atvyko Madalena? - Kas ta Madalena?

Būkite atsargūs, šioje vietoje pilna žiurkių...

... tarakonų, gyvačių ir vampyrų.

- O dabar ir šliundrų. - Ačiū už tai.

Einu į priekį ir apšviesiu visiems kelią.

- Kada buvo pastatytas šis namas? - Prieš 5 šimtmečius.

- Kas jį pastatė? - Popiežius Džiulijus ll.

- Tavo šeimoje buvo popiežius? - Netgi du!

- Grafaite Kristina! - Irena, jei bijai, ateik pas mane.

Du popiežiai giminėje, mano meile.

Ateikit, būsiu jūsų gidas. Einam šiuo keliu.

Džiulijau, mes išvalysim grindis su savo suknelėmis.

- lrena, aš galėčiau su tavimi čia pasimylėti. - Tikras pajacas!

Leiskit pasakyti, kad atrodote tarsi nepaprasta vizija.

Lyg nužengusi iš paveikslo.

Artėja valanda, kai ji bus pasirengusi, kaip ir visi kiti.

Biologiniai tyrimai patvirtina, kad aštuonkojai turi padidėjusį lytinį potraukį.

Kokia betvarkė.

Ši vieta atrodo tarsi po karo.

Džiulijau, man spaudžia širdį matant, kaip čia viskas griūva.

Bet tavęs niekada nebūna. Tu visą savo laiką praleidi Romoje. Tau nerūpi.

- Ką turėčiau daryti, tėve? - Vieną dieną ši vieta priklausys tau.

- Džiulijau, esu tavo protėvė. - Eik šalin, kvaile.

lrena, prašau, jei pamatysi vaiduoklį, pulk į mano glėbį.

Štai kokias dekoracijas norėčiau matyti savo sudijoje.

Eugenijau, pakaks! Surimtėk arba dink iš čia!

- Ar tavo teta mediumė? - Nežinai?

Vyras ją paliko, nes nuolatos rasdavo vaiduoklius lovoje.

Taip, prisimenu.

Esu kažkur jus matęs. Jūsų veidas nepamirštamas.

Aš dirbu. Galbūt matėte mane kažkuriame biure.

- Jūs dirbate? - Taip.

Ką mes bandome išsikviesti?

- Eugenijau, tu tikras idiotas. - Kristina mane juokina!

- Tai netiesa! - Kristina!

Kas tu? Kas tu esi?

Su kuo nori bendrauti?

Aš jaučiu energiją...

Grafaite, palaikom kontaktą! Nesijuokiam.

Nesijuokiu.

Ar turi žinutę vienam iš mūsų? Atsakyk.

Kokia ten šviesa laukuose, mirksinti vis toje pačioje vietoje?

Nesijaudinkite, tai tik traktorius. Vasarą kiti dirba net naktimis.

- Iškvieskim sesę Edvigę! - Kas ji tokia?

Tai vienuolė, kuri kiekvieną vasarą vaikšto po kambarius...

- laikydama lėkštę su savo galva joje. - Kurgi ne.

Ar tu vis dar čia? Kodėl nepalieki mane ramybėje?

- Dink iš čia, maldauju! - Nepakartojama.

Paklausk, ar čia ta pati, iš praėjusio karto?

Jaučiu tavo kvėpavimą savo plaučiais. Tavo kraują tekantį mano venomis!

Ji tiesiog girta. Ji girta.

- Kodėl ji taip elgiasi? - Ramiai, ramiai...

- Tamsos. Užpūskite žvakes! - Mirtis. Noriu gyventi.

Reikia užpūsti. Reikia užpūsti.

Noriu mylėti, noriu gyventi. Noriu visko.

-Kas tu? Pasakyk, kas esi? - Noriu tiesos!

Su kuo nori bendrauti?

- Džiulijus. - Su Džiulijum?

Džiulijau, tau žinutė...

Ši kiaulė yra tave įsimylėjusi.

Džiulijau, negali pabėgti nuo mano meilės.

- Dabar jau pakaks! Reikia šviesos. - Irena, nekvailiok. Mes tik juokaujame.

Irena, Irena. Ateik čia.

Kas tu esi, nelaiminga siela?

Kodėl tu verki?

Kodėl tu verki?

Luktelkit, uždegsiu degtuką.

Koks sutapimas.

Ne, tik ne čia.

Ne, mano meile. Ką tu darai? Pamišėli! Tu tikras beprotis, brangusis!

Žinokit, bet aš pirmą kartą matau saulėtekį?

Kaip tu, mielasis. Žiūrėk tik neperšalk.

Marčelai, ar pažįsti mano sūnų?

- Malonu. - Sveiki. Labas rytas.

Gal einam pavalgyti spagečių?

Jis prakeitas vagis. Vienas kiaušinis po 45 liras!

Nesamonė. Reikės pradėti viską pirkti Kapranikoje.

Labas, mama.

Jūs vis dar šlaistotės aplinkui tokią valandą?

-Labas rytas. -Labas rytas.

Eisiu su tavimi.

- Ar gerai miegojai, mama? - Tu jautiesi lyg būdamas jaunuoliu?

Buvome senojoje viloje.

Ar sutikote tą beprotę Frančeską?

- Kas ji? - Ji - princesės motina.

Ką aš padariau, kad šitaip mane kankintų?

Net su šunimi elgiamasi geriau. Kas tu manai esąs?

Jei tu mylėtum mane bent puse tiek, kiek aš myliu tave...

- suprastum kai kuriuos dalykus. - Taip.

Bet tu negali. Nes nesugebi nieko mylėti.

- Nerėk. -Tai net nesuvoki...

- ką reiškia kažką mylėti! - O tu suvoki?

Tu esi savanaudis egoistas. Tavo širdis užsklęsta, tuščia.

Tau terūpi moterys. Ir manai, kad tai meilė?

Taip, žinau. Kartoji tai jau keturias valandas. Daugiau nebeištversiu.

- Noriu namo! - Ne visi vyrai tokie kaip tu.

Kai kurie džiaugiasi radę ką nors, kas juos myli.

Ir nesižvalgo į kitas moteris!

Tik tu manai kitaip. Tu darai sau gėdą. Gėdą.

Darau sau gėdą? Vienintelė mano gėda, kad sutikau tave!

Nebegaliu pakęsti tavęs šalia savęs!

Dink! Dabar ir visam laikui!

Kur tu eini, kvaiša? Grįšk.

Ne. Palik mane ramybėje! Leisk man gyventi!

Nagi, nekvailiok. Sėsk į vidų.

Ne!

Žiūrėk, Ema, aš....

Ateik. Sėskis.

Ko tu nori iš manęs? Ko tu ieškai?

Esi tik kirminas, keliantis pasigailėjimą.

Baigsi dienas vienas kaip šou!

Pamatysi.

Niekas nenorės būti šalia tavęs.

Ką ketini daryti su savo gyvenimu? Kas gali tave mylėti labiau nei aš?

Negaliu švaistyti savo gyvenimo mylėdamas tave.

Tu visada sakai, kad esu pamišėlė, kuri gyvena tarsi sapne, atitrūkusi nuo realybės.

Bet tai tu, kuris nesugeba pasirinkti gyvenimo kelio.

Nejaugi nesupranti, kad jau radai svarbiausią žmogų savo gyvenime?

Moterį, kuri tave myli, kuri paaukotų savo gyvenimą dėl tavęs.

Tarsi būtum vienintelis žmogus pasaulyje.

Bet viską sugriovei...

Tu nuolatos piktas, nuolatos nelaimingas.

Marčelai...

kai du žmonės myli vienas kitą, visa kita nesvarbu.

Ko tu bijai?

Tavęs. Tavo egoizmo. Tavo apgailėtinų idealų.

Argi nesupranti, kad man siūlai bestuburio šliužo gyvenimą?

Gali kalbėti tik apie maisto gaminimą ir lovą.

Žmogus, kuris sutinka taip gyventi...

yra žlugęs žmogus. Paprasčiausias kirminas!

Netikiu šia agresyve, saldžia, motiniška meile!

Aš nenoriu ir man to nereikia!

Tai ne meilė, o degradacija!

Kada tu suprasi, kad negaliu gyventi šitaip?!

Nebenoriu ilgiau būti su tavimi?! Noriu likti vienas!

- Dink iš automobilio! - Ne!

Tu esi gyvulys ir bailys. Man gaila tavęs.

O tu man keli pasišlykštėjimą. Nešdinkis!

Ne, niekur neisiu. Liksiu su tavimi!

Ne, Ema. Tu nebebūsi su manimi ilgiau. Lipk lauk.

Ne!

- Dink iš automobilio. - Ne!

Dink iš automobilio! Nesupranti, kad viskas baigta?

- Viskas baigta. Nešdinkis! - Bjaurybė!

Esi prakeiktas bjaurybė. Niekšas!

- Prakeikiu tave! - Nebenoriu tavęs matyti.

- Susigauk kokį sunkvežimio vairuotoją, kekše! - Varyk pas savo šliundras!

Klausau.

Kur?

Kur jūs einate? Jums čia negalima.

Pirmyn.

Praleiskite! Tegul praeina!

- Koks siaubas, Marčelai. - Kas nutiko?

Tizianai!

Jis nušovė du savo vaikus ir nusižudė pats!

Marčelai, leisk eiti kartu. Pasakyk, kad esu tavo fotografas.

Nebrangiai nuotraukas parduosiu tavo laikraščiui.

Leisk eiti kartu. Nagi, Marčelai, leisk.

- Esu draugas. Privalau ten patekti. - Minutėlę.

Jaunas vyras prisistatė, kaip Šteinerio draugas.

Įleisk jį.

Įleiskit ir mus. Įleiskit ir mus.

Eikit su manimi.

Atstumas tarp grindų ir kulkos skylės: 1,5 metro.

Atstumas tarp kairiosios sienos ir kulkos skylės: 4 metrai.

Ar užrašei?

Ne, žmona nieko nežino. Jos čia nėra. Ji grįš 1 val.

Atrodo, kad prieš žudynes...

jis paskambino artimai draugei maldaudamas, kad ji susitiktų su jo žmona.

Atstumas tarp galinės sienos ir kulkos skylės: 5 metrai.

Paklausykime dar kartą. Atsuk.

Esate pernelyg primityvus. Primityvus lyg gotikinio bokšto viršūnė..

Esate toks primityviai arogantiškas, kad negirdite, ką sako esantys apačioje..

Jei matytumėt mane tokį, koks esu, suprastumėte, kad esu štai tokio ūgio.

Jūs buvote Šteinerio šeimos draugas?

Buvau Šteinerio draugas.

- Kiek ilgai? Ar buvote artimi draugai? - Ar pastaruoju metu susitikote?

Gal galite ką nors papasakoti?

Ne. Buvome draugai, bet susitikdavome nedažnai.

Nieko nežinau.

Visiškai nieko.

- 3,1 metro. -3,1 metro.

Ar nepastebėjote jo gyvenime nieko keisto?

- Gal turėjo kažkokių finansinių problemų? - Ne, nemanau.

Ar kada nors pasireiškė signalai dėl savižudybės?

Nežinau.

Būkit pasiekiamas, galbūt jūsų prireiks vėliau.

Mondini, paimk ginklą.

Jis buvo rūpestingas vyras, dievinęs savo šeimą.

Galima sakyti, kad tai buvo liguista meilė.

Panaudotas ginklas, visiškai naujas revolveris Browning...

buvo rastas šalia jo kūno, kuris gulėjo kėdėje šalia židinio,..

neįprastoje padėtyje.

Viskas. Apžiūrą baigsiu morge.

Gerai. Dėkui.

- Ar galime jį vėl uždengti, gydytojau? - Žinoma.

Ar jie jau baigė fotografuoti?

Norite užeiti į vaikų kambarį?

Štai čia.

Daktare, jau 12:15 val. Turiu važiuoti pasitikti jo žmonos.

Teks pasiimti ką nors iš pastato, nes jos nepažįstu.

- Galiu aš. - Ačiū.

- Iškart ir važiuokim. - Taip.

Polači, kai baigsite, susitiksime autobusų stotyje.

Jei kas nors atvyks iš centrinio biuro, skambinkit man.

Vaikinai, šiek tiek supratingumo. Prašau. Bent jau šį kartą.

Pasikalbėkit su savo kolegomis, Jie šįkart tikrai perlenkia lazdą!

Galbūt jis tiesiog bijojo.

Ar kalbate apie Šteinerį? Ar jam grasino?

Ne, ne tai turėjau galvoje.

Galbūt jis bijojo pats savęs...

mūsų visų.

Kada ji grįžta?

Štai ir ji.

- Prašau, eikite su manimi. - Gerai.

Kas čia? Ar sumaišėte mane su aktore?

Ką jūs darote? Ko jūs norite?

Pakaks, vaikinai. Dinkit!

- Labas, Marčelai. Kas vyksta? - Labas diena. Esu Dr. Lučentis.

- Turime pasikalbėti vieni. - Vieni? Ar kažkas nutiko?

Būkite maloni ir eikite su manimi. Mano automobilis štai ten.

- Kodėl? - Įvyko tragedija.

- Kas nutiko? - Neišsigaskite, pone.

- Vaikai! - Eikite su mumis, prašau. Atstokit, vaikinai!

Kas nutiko? Marčelai, privalai pasakyti!

Pamatysit juos vėliau. Jie sužaloti. Jie tik sužaloti. Bet aš pažadu jums...

- Pakaks! - Ką reiškia sužaloti? Atsakykit!

Traukitės!

Marčelai!

- Stok. - Ką darysim dėl rakto?

Juk jūs nenorit laukti.

Važiuok su visu automobiliu. Nagi, tiesiai per vartus!

Traukis iš kelio!

Pirmyn. Jau atidaryta.

- Oi, pažvelk į spalvas! Kaip nuostabu. Ką tu darai? Žaidi? - Stokitės.

Karlai, ateik pažiūrėti. Marčelas ketina išdaužti stiklą!

Vienas, du, trys!

Į Nadijos sveikatą, kuri susigrąžino savo laisvę!

Už santuokos nutraukimą!

Už ryšių su vyru nutraukimą! Ir už visą kitą.

Dėkoju! Ačiū visiems!

Ši vedybino gyvenimo patirtis grąžino mane pas senus draugus, kurie liepsnoja aistra.

- Tarsi vėl tapai nekalta mergele. - Ir tai per daug malonus jausmas, kad atsisakytum.

Pirmiausia turėtum vesti, kad tai suprastum. Ar ne taip, mano meile?

- Tyliau. Klausau Liučijos išpažinties. - Aš taip pat noriu paklausyti.

Uždėkite "Jingle Bells"!

Jūs abu, tiesiog prisipažinkit.

Kas užsiima meilės reikalais slaptai, įžeidžia mane!

Jie jau čia!

Nesišaipykit, nes vienas iš jų yra senatoriaus meilužis.

Puiku! Nuostabu!

Kas juos atsivežė?

Šie du tikrai nesulauks Kalėdų, juos nugalabis anksčiau.

Atsiprašau, bet kartais tu ne žurnalistas ar tai literatas?

Pranešu, kad palieku žurnalistiką ir grožinę literatūrą.

Dabar būsiu reklamos agentu. Ir tai sakau su dideliu pasitenkinimu.

Suprantu, kad norėdamas išgyventi turi rašyti bet ką. Ir vis tik tai žema.

Paklausykit.

"Jis turi graikišką profilį, bet jo išraiškos šiuolaikiškumas...

... leidžia jį lyginti su moderniausiu mūsų laikmečio aktoriumi Polu Niumonu."

- Marčelai, tu esi šliužas! - Klausyk...

o ką pati padarytum, kad būtų išspausdintas tavo interviu?

- Tu trokšti, kad parašyčiau apie tave? - Koks siaubas. Sugadintum man karjerą.

Jei vietoje 250,000 pasiūlyčiau tau 300,000 lirų per mėnnesį...

ką parašytum apie mane?

- Kad esi Marlonas Brando. - O jei pasiūlyčiau 400,000?

- Džonas Berimoras. - O kaip dėl milijono?

Pirmiausia duok milijoną, tada pasakysiu.

Tu nieko nesupranti! Grįšk į mokyklą!

Kas čia per pokštai? Jei jis susižeis, turėsi juo rūpintis visą likusį gyvenimą.

Tu pakišai jam koją!

Panele, man taip skauda. Man labai skauda.

Jūs esate tikri asilai. Juk patys mus ir pasikvietėt.

Dabar susirinksim savo daiktus ir dingsim iš čia. Tiesiog puikus vakarėlis!

Kokie mes visi nuobodos.

Net mūsų vakaro kaltininkė nuobodžiauja. Reikia pasilinksminti.

Nors kartą esi teisus. Kodėl tau nepašokus striptizo?

Bet negali, nes tavo krūtinė pernelyg intelektuali.

Jei paleistumėt persiškos muzikos, galėčiau pašokti.

Nereikia, visi jau matė tave nuogą.

Nebūkit tokie. Leiskit.

Aš tavęs nemačiau, bet šitam reikalui siūlau panterą.

Štai Katerina, kuri sušoks mums striptizą.

Pernelyg gerai šoka. Ji - profesionalė.

- Tuomet grįžtu prie savo vištienos. - Ne.

Jei vakaro kaltininkė nuobodžiauja, kodėl pačiai nesušokus striptizo?

Su malonumu.

Čia jau kita kalba!

Nadija, jei tu išties pašoksi, prisiekiu, mesiu rūkyti.

Paleiskit ''Patriciją''. Išjungsiu šviesas.

- Paleiskit "Patriciją". - "Patricija".

Pirmąjį ir įsimintiniausią šokį...

mums atliks Nadija, pažymėdama savo naujo gyvenimo pradžią.

- Visada kažkas turi parodyti pavyzdį. - Tai kvaila.

- Štai kodėl, tai ir darau. - Nadija, tavo audinės kailis!

Kvepia dar vienu jos skandalu.

Tas vaikinas bus tavo vietoje su pinigais rankoje. Patikėk manimi.

Tu su ja miegojai?

Taip ar ne?

Ne.

Bent jau nepamenu.

Ar tau jis patinka?

Ką sakė ponia? Aš nesupratau.

Klausė, ar aš tau patinku?

Tai priklauso man, Nadija! Tu tai man skolinga. Aš jos noriu.

Iš tikrųjų, Marčelai, sudarei puikų sandėrį dėl šio automobilio.

Tai nuostabus automobilis.

Padėk.

Ar neužtenka? Argi nematai, kad niekam nėra linksma?

Ko tu nori iš manęs? Man linksma.

Tu neišdrįsi eiti iki galo. Drebi iš baimės.

- Gal tiesiog liaukis? - Tikrai? Tuoj pamatysi!

Nadija, tau kol kas nederėjo nusisegti liemenėles.

Tai reikia padaryti pačiame šokio finale. Juk esu teisus?

Ji per daug skuba. Gal pridegsi?

Puiku! Nepakartojama.

Nadija, prisidenk tuo kailiu... Dabar jau gali nusimauti ir savo sijoną.

Ar kada buvai su moterimi?

Atsiprašau, nesuprantu.

Niekada? Niekada, niekada?

- Ji nejuokauja. - Taip.

Rudžerai! Rudžerai, ar tu rimtai?

Visiškai be nuotaikos. Nenusipelnai tokios moters.

O dabar, Nadija, nusimesk tą kailį!

Nagi, Nadija. Štai toji akimirka. Mes norim pamatyti.

Kaip vyras sutiko skirtis su tokia moterimi?

- Juk ji nepaprasta? - Ji nuostabi. Ji neapsakomai aistringa.

O, Dieve! Rikardas jau čia.

Grįžo namų šeimininkas.

- Sveiki, kalės vaikai! - Labas, Rikardai!

Nadija išsivadavo nuo savo turtingo vyro.

Tai ir švenčiam.

Ar man turėtų rūpėti tos beprotės skyrybos?

Nenoriu jokio viešumo, jokių nuotraukų.

Bet telefonu sakei, kad galim susitikti. Bučkis.

- Kas tas idiotas, kuris išdaužė stiklą? - Labas, Rikardai.

Rytoj ryte 6 val. išvykstu į Nicą.

Taigi, per pusvalandį visi turit išsinešdinti arba pats jus išspirsiu.

- Malonu, susitikau ją Spoleto. - Ar skambinai tai kinei?

Ne. Klausykit, kalbu rimtai, visi turit dingti per pusvalandį.

Kodėl mums turėtų rūpėti, kad tu išvyksti? Mes niekur neisim.

Mes čia visi esame draugai. O tu jei nori, gali išeiti.

Intelektuale, kodėl tu mums nepasiūlai jokių pramogų. Pakelsiu tau atlyginimą.

Nadija parodė savo gerą valią, bet nesugebėjo iki galo įkaitinti aplinkos.

Nagi, pasiūlyk ką nors!

Turiu tūkstantį, du tūkstančius idėjų.

Galėčiau tęsti visą savaitę ir jums neatsibostų. Bet turit daryti tai, ką sakau.

- Darysim viską, ką liepsi. - Pirmiausia, užtraukime užuolaidas.

Pasilikime ir sukurkime intymią aplinką.

Taigi aš siūlau, kad mūsų amerikietė balerina pasimylėtų su kažkuo.

Taip, neblogai!

Spėju, kad nesi to dariusi? Turėjusi vyro vien tik sau.

Ką jis sako?

Taip? Ne? Vyrą, kuris laikytų savo glėbyje ir bučiuotų tik tave?

- Ko jis siekia? - Nieko, jis tiesiog girtas.

- Laiminga dėl savo pasirodymo? - Kiek dabar valandų?

Galų gale, mes turime būti svetingi. Tai mūsų pareiga. Tarsi turizmo reklama.

Parinksiu aš.

Tai bus tarzanas Titas, kuris suteiks jai pirmųjų glamonių malonumą!

Niekas nepavyksta. Mums trūksta drąsos. Pasirūpink muzika.

Titai, nusivilk marškinius.

-Nagi! - Ar matot, koks vyras?

Vos tik išjungsiu šviesą, pasirūpink, kad ji taptų moterimi.

Kai tuo tarpu, tunisietė suartės su advokatu...

- gyvenačiu prisiminimais ir pasirūpins jo refleksais. - Kalbėk už save!

Visos priemonės pateisinamos.

Mes išeiname. Ačiū už gražų vakarą.

Ne, niekas niekur neis. Dar daug laiko iki aušros.

Tu, pusiau impotente! Ir kaip vyras, ir kaip menininkas...

Kai išjungsiu šviesą, būk drąsus ir užšok ant ko nors!

- Sutinku. - Šįvakar...

tavo pora bus Mariučis.

Toliau, Lisa...

kuri tapo tik tam, kad įsiviliotų savo modelius į lovą.

Žinai, ką aš sugalvojau dėl tavęs?

Pasidarė tikrai nuobodu. Ką tu bandai padaryti?

Ką bandai įžeisti? Išspirsiu tavo kvailą subinę iš čia!

Kas tave pakvietė? Kodėl viską daužai?

Rikardai, dabar bus tik linksmiau. Vakarėlis negali baigtis.

Privalome likti čia. Bet kuriuo metu gali kas nors ateiti.

Puikus juokelis! Turbūt naujas.

Klausyk...

tu miršti iš noro pasimylėti su manimi.

Nes negali rasti nei vieno, kuris norėtų gultis į vieną lovą su tavimi.

Išlieji savo jausmus, dainuodama tas keturias kvailas dainas.

Marčelai,man gaila tavęs.

Ne! Tokie dalykai net nenutinka Neapolio dramose!

Tu esi kiaulė. Netoleruosiu tokio elgesio.

Atsiprašyk damos!

Palik jį ramybėje.

Aš norėjau padėkoti visiems savo draugams...

už svajonių karjerą, kurią man sukūrė. - Dabar palaikysi man draugiją!

Aš norėjau padėkoti.

Kodėl? Kam norėjai padėkoti?

Graži, putlutė, kaimietė! Lažinuose, esi iš mano krašto.

Eikš čionais.

Parodykime šiems impotentams, kokia tu stipri.

Juk atvykai į Romą ieškoti savo laimės?

Bet man nesiseka. Jei tik žinotum, kaip man nesiseka.

Kas atsitiko? Kas tai? Blogai jautiesi? Pabusk!

Atneškit vandens. Ji blogai jaučiasi.

Andrea! Išjunk šviesas.

- Kaip dėl vekselio? - Nieko nepasirašysiu.

- Bet šiuo metu kuriu filmą. - Ir jau nebeturi pinigų?

- Tai netiesa. - Kartoju, kad nieko nepasirašysiu.

Byla buvo atidėta iki 15-os dienos.

Ji jaučiasi tikrai blogai.

- Jai reikia vandens. - Kokia čia muzika?

Iš ko tu juokiesi? Kas išjungė šviesas?

- Rikardai, ar paveši mane? - Ne, nevykstu į Romą.

Laikas apsirengt. Išeikit!

Štai tepalas prieš pagirias. Jį reikia patepti po nosimi.

Brangioji, nesijaudink. Tai tau padės.

Šis vaistas nuslopins pykinimą ir galvos svaigimą.

Taigi, kaip tavo pirmasis vyras? Kuris laikas jo nemačiau.

Norėdamas išspręsti problemą su garažu, turėjau įrengti baseiną po laiptine.

Merginai blogai. Išveskit ją į lauką pakvėpuoti gryno oro.

- Stokis! - Blogai jaučiuosi!

- Apsimeskim, kad esi daili višta. - Ne, nenoriu.

- Spėju, esi iš Fano. - Netoli.

- Ką darai tai merginai? - Jis nori paversti ją višta.

Man nė kiek nerūpi.

Tau tikrai nerūpi?

Man visiškai nerūpi.

- Tikrai. Jei parašysi apie mane straipsnį. -Ateik čia.

Kiek daug nesamonių pasakoma čia Romoje.

Dar nebaigiau su tavimi. Ateik čia. Pakelk galvą.

Pakelk galvą!

- Kvailė. - Ar pažįsti komendatorių Andželinį?

Ar parašysi straipsnyje, kad norėjau pašokti striptizą?

- Ar nori pašokti? - Žinoma.

Tikrų vyrų pokštas.

- Eisim susitikt su dailininku. - Jo nėra.

- Jis išvyko į Ričonę su savo žmona. - Keliaukim autostopu.

Ne, noriu pabūti vienas.

- Šįvakar man liūdna. - Man taip pat.

- Kaip atrodau? - Kaip šliundra.

- Tu pasielgei nedorai su Odete. - Ar pažįsti ją?

Juk palikau jai butą.

- Kas toji nelaimingoji? - Man skauda pilvuką.

Dienos metas, žmonės!

- Mano laikrodis rodo 2:00 val. - Turbūt sustojo.

Kiek dabar valandų?

- 5:15 val. - Teisme turiu būti 9:00 val.

- Gal gali pavešti iki Romos? - Nevažiuoju į Romą.

Buvo neblogas vakarėlis, bet jau pakaks.

Pakaks, pakaks, pakaks!

Kur mano bateliai?

Katerina!

Sondra ir Daniela!

Polas Niumanas!

- Geros kelionės, Rikardai. - Viso. Nepyk, kad negalėjau padėti.

- O dabar mūsų nepakartojama Nadija? - Jau galim eiti?

- Viso, Rikardai. Rytoj paskambinsiu. - Ne, paskambinsiu pats, kai grįšiu.

-Iki, Nadija. Sveikinu. -Ačiū, iki.

- Linkiu jums abiems sėkmės! - Ačiū! Ačiū!

O dabar advokato eilė!

- Pagrindinis finalas su advokatu! - Kodėl nesušoki striptizo?

Puikui, pone advokate.

- Kas ten? - Kur?

Gamta.

Aušra visados paveikia mane. Labai sujaudina.

Praėjusį vakarą su makiažu atrodžiau žavingai. Dabar jaučiuosi nemaloniai.

Bet kam tai berūpi? Man laikas pasitraukti. Jaučiu tai.

Kuo daugiau pasitraukia, tuo daugiau pasirodo.

Jei du pasitraukia, atsiranda dar dešimt.

1965-aisiais gresia visiškas ištvirkimas.

Dieve mano, kaip bus bjauru.

Pasitraukit! Pasitraukit!

Iš šios žuvies susikrausit turtus. Ji verta milijonų.

Žmonės, pažiūrėkit! Tai monstras!

Katerina, nubėk atnešti fotoaparato.

- Siaubinga. - O, Dieve.

Jo burna pilna medūzų.

- Jis gyvas. - Jis jau miręs tris dienas.

- Tai patinas ar patelė? - Į ką jis žiūri?

Kodėl mums jo nenusipirkus? Ar parduotumėt?

- Svarstau, iš kur jis galėjo atplaukti? - Galbūt iš Australijos.

- Kodėl iš Australijos? - Kur jo priekis, o kur užpakalis?

Vargšelis.

Jis vis dar atkakliai žiūri į mus.

Aš nesuprantu. Negirdžiu!

Nesuprantu .

Negirdžiu!

- Einam! - Ateinu.

Tekstą vertė Laimonas Pocius