Original subtitles

-Brolyti, išgerk. Bus lengviau. Nagi. -Kažkaip nesigeria, Liocha.

Nesigeria? Nes nėra tosto. Už tavo laisvę! Valio? Valio.

Nesijaudink, seni. Susigrąžinsi savo Tanią. Negi pirmas kartas?

Supranti, neištikimybė - aukščiausio lygio susimovimas.

-Čia susimovimo caras. -Taip. Šimtąkart sakiau. Eik, eik...

Neklausai manęs. Pakviesk jai Stasą Michailovą. Negi neatitirps?

Ko nekvieti Staso Michailovo savo Marinkai?

-Antrą savaitę gyveni VIP numery. -Taupau.

Kartą patarimą davė Sania. Aš, kvailys, nepasinaudojau.

Vadinasi, taip. Nupirksit gėlių. Ramunių.

Užkylat pas ją... Ugniagesių kopėčios ten yra?

Pasakysit taip: "Tania, kai tave praradau, supratau,

kad be tavęs ne gyvenimas."

-Nežinau. Kažkokia migla. Manau, nepavyks. -Pamėginsiu.

Neturiu ko prarast.

FIZRUKAS 39 serija

-Sveikas. -Staigmena. Atvažiavo mano mažutė. Užeik.

Užeik. Gali nesiaut. Parodysiu butą. Eime.

Puiku. Plastiko langai. Plokščias TV.

Pavaikščiok, apsidairyk šeimininkės žvilgsniu.

Kur prikalt lentynėlę ar šiaip ką.

Šeimininkų.

-Juk mums išnuomojau šį butą. -Dima, aš trumpam.

Atėjau pasakyt, kad tėtis man padovanojo mokslus Amerikoj.

Kaip ir svajojau. Greit išvažiuosiu. Štai.

-Palauk. Kaip? O aš? Meti mane? -Tik 3 metai.

Susirašinėsim. Bendrausim skaipu. Patikrinsim jausmus.

Kokie santykiai per atstumą? Nesąmonė.

Dima, juk sakei, kad turi būt išbandymų.

Jei juos įveiksim, vadinasi, tai likimas.

Sania, palauk. Kokia Amerika?

Jie jau visuose frontuose mus užspaudė.

Už tavo pinigus jie pirks raketas ir nukreips į mus.

-Kur tavo patriotiškumas? -Politinė situacija nevisai tokia.

Svarbiausia, kad mes vis dar kartu.

Gerai. Bėgu. Turiu susirinkt dokumentus. Iki.

Tania, labai blogai? Gal paverk? Liova, išeik.

-Viskas gerai, Sveta. -Kas gerai?

Tas bjaurybė tau buvo neištikimas.

Tik pradėjot gyvent, o kuilys nubėgo į kairę.

Sėdi, jaudiniesi, o jam kas. Visi jūs vienodi. Ar ne, Liova?

Tiesiog man netelpa galvoj. Kam vaikščiojo, mergino? Nežinau.

Drauge, nusprendei jam atleist? Kad eilinį kartą tau spjautų į širdį?

Žinai, gana. Ne šiukšlyne mus rado.

Sveta, jausmas, kad jis tau buvo neištikimas. Nesiruošiu jam atleist.

-Juk galima žmogų bent išklausyt. -Jis visą gyvenimą tau melavo.

Ko tyli? Ką nors pasakyk.

Tatjana Sanovna...

Sveiki. Kokie vėjai? Gal tavo meilužė aukštu aukščiau gyvena?

Ne. Sveta, pakviesk Tanią. Matai, kad žmogus rizikuoja.

Taip tau ir reikia. Ji nenori tavęs matyt, aišku?

Ir tavo vantos nereikia. Išjunk tą kvailą muziką. Nuleiskit jį!

-Sveta... -Sveta, eik. Viskas gerai. Pasikalbėsiu.

Jei įskaudinsi ją, Levą ant tavęs užsiundysiu.

Klausau.

Taniuša, kai tave praradau, supratau, kad be tavęs ne gyvenimas.

Tania, jei išsiaiškintume, tai aš nekaltas. Mane privertė.

Aišku, kaltas. Žmogus atsako už savo poelgius. Aš ne kvailas.

Labai nuoširdi kalba. Matosi, kad iš širdies.

Tania, pasakyk, ką pasakyt.

Kaip galiu atspėt? Juk aš ne teleskopas.

-Telepatas. -Juo labiau. Taniuša...

Nežinau. Kažką kito. Ne taip. Sąžiningai, nuoširdžiai. Supranti?

Taniuša, 6 aukštas. Baisoka.

Palauk, Tania! Leisk bent pro jus žemyn nusileist. 6 aukštas. Tania...

-Ji išvažiuoja į Ameriką. Ką daryt? -Ir aš galvoju, ką su tavim daryt?

Aš nekaltas. Sanios tėvas įsikišo.

-Aš niekuo dėtas. -Nesupratau.

Ji supažindino tave su Mamajum, ir tu jam nepatikai?

-Ne. Na, mes netyčia susitikom. -Labai įdomu.

Kur gali susitikt "gopnikas" su finansininku? Tik anekdote.

-Ėjau į verslo centrą su reikalais. -Su kokiais reikalais?

Su verslo reikalais. Suprantama. Juk tai verslo centras.

Mažyli, reikėjo sakyt, kad buvai tualete. Labiau būčiau patikėjus.

Pats nuėjau pas Mamajų. Norėjau, kad jis paspaustų Sanią.

Iš dviejų pusių apsupt. Nes ji jau pradėjo trauktis.

Bet irgi ne mano kaltė. Ten jos kažkokie tarakonai.

Kas per šeimynėlė? Per sekundę susimauna 5 kartus.

Kur ta obelis, nuo kurios visa tai krenta?

Taigi. Nuo šios akimirkos viską darysi tiksliai kaip liepsiu.

Pagal instrukciją. Supratai?

-Ko atsivilkai? -Atnešiau diską. Staso Michailovo.

-Žmonės sako, kad mėgsti. -Negaliu pakęst.

-Tave atsiuntė Liocha? -Ne. Psichas nieko nežino.

Atvažiavau pas tave. Man reikia tavęs. Kaip moters.

Žmogaus, kuris mąsto kaip moteris.

-Reikia tavo patarimo. -Užeik.

Tokia padėtis. Tada prisiminiau, kad tau su Psichu irgi nelengva.

Tu jam viską atleidi. Tas amžinas mergas atleidi.

-Negi apie tai nežinai? -Ar aš akla? Viską žinojau.

Mąsčiau, kodėl jam viską atleidi? Kas per paslaptis?

Supranti, Liocha gali vaikščiot užrietęs nosį,

dovanom švaistytis, man dzin.

Bet kai matau, kad jam be manęs tikrai blogai,

kad tuoj palūš, viskas - išskystu, negaliu.

Kas palūš? Psichas?

Kartą negalėjau išeit. Jis gulėjo ant kilimėlio.

Be kojinių. Girtutėlis. Nelaimingas.

-Pašiurpęs. Man taip jo pagailo... -Psichas?

-Su manim jis visai kitoks. Meilus. Švelnus. Kaip katinukas. -Psichas?

Ko užsikirtai? Taip, Psichas. Ten nuolat pimpalais matuojamės.

"Mes vyrai. Kieti." O sielą jis tik man atverdavo.

-Bet dabar jam, atrodo, ir be manęs gerai. -Teisingai. Sielą.

Ačiū, Marina. Padėjai. Dėl Psicho. Dabar jam negerai. Tikrai prastai.

-Tikrai? -Taip. Tiesiog ties praraja vaikšto.

-Vis ilsiesi? -Brolyti, aš dirbu.

Su Serioga mes 3 valandas siaučiam.

"Know-how". Striptizas-karaokė. Mintis - bomba.

-Šeimos ilgiesi? Namo nori grįžt? -Ne. Nesiilgiu. Man viskas super.

Serioga, parodyk jam tą...

Palauk. Juk myli Mariną? Atsiprašyk. Parodyk jai silpnumą.

Jei reikės, prie durų ant kilimėlio pernakvok.

-Be kojinių, be glaudžių, jei reikia. -Brolyti, koks silpnumas?

Niekad to nebuvo. Aš tau ne snarglėta mergytė. Aš patinas.

Klausyk, patine, patariu kaip draugas. Atsiprašyk.

-Stasas Michailovas nepadės, brolyti. -Man tavo patarimų nereikia, aišku?

Tanios susigrąžint nepavyko? Nepavyko.

Patarimus gali duot tas, kuriam sekasi. Supratai?

Atleisk, Valia, bet mums nepavyks vienodai apsirengt per išleistuves.

-Neturiu suknelių pagal tavo stilių. -Viską apgalvojau.

-Atnešiau tau močiutės vestuvinę suknelę. -Vestuvinę?

Taip. Beje, kuri idealiai tinka prie senelio vestuvinio kostiumo.

-Ne per daug? -Patikėk. Tiesiog pasimatuok.

Gerai. Žinai, Valia, pasakiau Dimai, ir iškart taip palengvėjo.

Išvažiuosiu. Parašysiu jam laišką, kad meilė baigėsi. Ir pakeisiu paštą.

Sakiau, bėgimas - geriausias problemų sprendimo būdas.

Tikiuosi, man naują adresą pasakysi. Nes laiškus ruošiuosi rašyt kasdien.

Draugystė per atstumą įmanoma.

-Na, kaip? -Tu labai panaši į močiutę.

Na, jaunystėj.

Atidarysiu. Palauk.

-Aš užsiėmus. -Noriu pasakyt, kad tave myliu, Saša.

Gyvenimas be tavęs - mirtis, bet turim skirtis.

Nors skauda, lyg širdis plyštų.

-Gerai. -Palauk. Neklausi, kodėl?

Dėl Amerikos. Pats netiki meile per atstumą. Argi ne?

Ne. Viskas dėl tavo tėvo.

-Tėvo? -Taip.

Užėjau į verslo centro tualetą. Ir ten netyčia su juo susidūriau.

Nusprendžiau papasakot, kad tarp mūsų viskas rimta, o jis ėmė grasint.

Siūlė pinigus, bet Dimos nenupirksi.

Jis gyvena širdim. Tik ji gali pasakyt, kaip gyvent.

-Palauk. Tėtis tau siūlė pinigų? -Taip. Daug.

Pamąstyk, iš kur ta Amerika? Jis tik nori mus išskirt. Supranti?

Mergyt, aš tave myliu.

Bet tu per daug priklausoma nuo tėvo. Nenoriu stot tarp jūsų.

-Neversiu tavęs rinktis. -Aš nepriklausoma.

Nieko nesakyk. Tik leisk man tave įsimint.

Kokia tu graži.

Mylėsiu tave amžinai.

Na, kaip? Valio. Matai, net gali niekur nevažiuot. Beje, Maskvoj yra

nuostabūs Aleksandro Neviškio režisūros kursai.

"Taniuša, jei nenori manęs klausytis, gal bent paskaitysi.

Noriu papasakot, kaip viskas iš tikro buvo. Ji mane privertė."

Permiegosi su manim arba mirsi.

"Turėjau su ja permiegot, kad išgelbėčiau žmogų."

Permiegosi su manim arba jis mirs.

Permiegosi su manim arba jis mirs.

Visai čia ne siela.

"Taniuša, nežinau, nuo ko pradėt.

Nežinau, kas tave įtikins, kas neįtikins.

Parašysiu, kaip yra. Atversiu širdį. Tegu bus kaip bus.

20 metų dirbau labai svarbiam žmogui. Mamajui.

Jis mane išvarė dėl kažkokios kvailos klaidos. Tikrai buvo apmaudu.

Nesupratau, kas ne taip.

Štai pirma paslaptis. Į mokyklą atėjau, kad grįžčiau pas Mamajų.

Iš tikro man buvo nusišikt ant vaikų, mokytojų, mokyklos.

Ir ant Sanios Mamajevos. Norėjau tiesiog ja pasinaudot.

Ir tavęs iš pradžių bukai norėjau.

Ir su Slava ėmiau varžytis todėl, kad man nedavė to, ko norėjau.

O paskui įsijaučiau. Konkrečiai. Su Sania ir su tavim.

Juk prie nieko niekada neprisirišdavau, o čia toks dalykas -

iškart dvi rakštys tiesiai į širdį.

Panika prasidėjo. Kaipgi taip? Juk aš kietas Foma, o suskydau.

Išsigandau, supranti? Tave įskaudinau ir Sanią išdaviau.

Atidaviau tėvui. Galima sakyt, pardaviau.

Norėjau susigrąžint ankstesnį gyvenimą, tik į praeitį negrįši.

Manai, padariau išvadas? Tuoj...

Tiesiog rankytes, kojytes susidėjau ir nuplaukiau pasroviui kaip kakutis.

Ir mane prie tokio mėšlo priplakė, nė neįsivaizduoji, Tania.

Šviesus momentas mano apgailėtinam gyvenime

buvai tu, Taniuša.

Tikrai bijojau tave prarast. Norėjau apsaugot nuo visų problemų.

Kaip pasakysiu, kad man kažkas nepasisekė?

Juk aš Foma. Karalius. Vyras. Negaliu susimaut.

O vyras yra tas, kuris nebijo prisipažint, kad susimovė.

Susimoviau, Tania. Tik dabar supratau.

Rašau tau ir suvokiu, kodėl Mamajus mane išvarė.

Aš sumautas dinozauras. Dešimto dešimtmečio negrąžinsi.

O dabartis manęs nepriima. Tikrai neįsikertu, kaip dabar gyvent.

Visi orientyrai nusimušė. Liko tik vienas orientyras - tai tu, Tania.

Maniau, tada buvau šiknoj. Ne.

Aš dabar šiknoj, nes sužinojau, kaip galėjau su tavim gyvent.

Aš tave myliu.

Dabar žinai viską.

Tu mano teisėja. Tau spręst, ką su manim daryt.

Priimsiu bet kokį sprendimą.

Tavo Foma. Tavo Olegas."

Tėti, turiu su tavim rimtai pasikalbėt. Sėsk.

-Tikrai? Įdomu. Dvejetų lyg ir negavau. -Prašau atsakyt.

-Ar mokslas Amerikoj ne dėl to, kad buvai susitikęs su Dima? -Ne.

Ne dėl to. Tai du tarpusavy nesusiję įvykiai. Tiesiog sutapo.

Aišku. Vadinasi, buvot susitikę.

-Draudei jam su manim susitikinėt? -Klausyk, Sania, viskas tavo gerovei.

Negaliu leist, kad gadintum gyvenimą dėl to puspročio.

Aš tave išgirdau.

Džiaugiuosi, kad viens kitą suprantam.

-Vėl lendi į mano gyvenimą. -Saša.

Maniau, kad viskas susitvarkė, o tu man melavai.

Saša, jaudinuosi dėl tavęs. Kas neaišku?

-Puiki logika, tėti. -Sania! Saša...

-Taip. -Ko neskambini, zuiki? Intriguoji? Kur ataskaita?

Viską dariau kaip liepėt. Ir ką? 3 valandas jos nėra.

-Jūsų planas neveikia. -Vadinasi, ji tavęs nemyli.

O aš nemyliu tų, kurių nemyli.

-Jauti? Man jau nemalonu su tavim kalbėt. -Viską ištaisysiu.

Duokit porą dienų. Nelieskit manęs.

Viską padarysiu. Jau turiu planą. Puikiai žinau, ką daryt.

Tik pamėgink pabėgt. Sėsk ir lauk.

Tuoj.

Negi jau?

Dima, atleisk. Noriu būt tik su tavim.

Neįsivaizduoji, koks aš laimingas.

Tu vienintelis, kuriam aš reikalinga, kuris mane myli.

Pasirūpinsiu tavim. O kaip Amerika?

-Nenoriu atimt iš tavęs svajonės. -Nusispjaut į Ameriką.

Renkuosi meilę.

-Sveikas. -Sveika.

-Seniai sėdi? -Ne. Tvanku. Vaikštinėju.

Rašėm, rašėm. Piršteliai pavargo.

-Viską perskaičiau. -Ir?

-Gramatika - 2. Turinys - 5. -Vis dėlto yra kažkas gero.

-Ką pasakysi? -Nežinau.

Viena vertus, šitiek laiko melavai.

-Apie Sašą Mamajevą... -Kam viena vertus?

-Yra ir kita pusė. -Yra.

Kita vertus, pirmąkart su manim buvai nuoširdus.

-Suprantu, kaip sunku tau buvo prisipažint. -Taip.

Netempk katino už kiaušiukų. Nagi, teisėja, skelbk nuosprendį.

Širdis - ne akmuo. Tuoj iššoks.

Negaliu atleist. Nebetikiu tavim. Supranti? Labai noriu, bet negaliu.

Palauk. O laiškas? Juk rašiau. Nuoširdžiai. Tikrai.

Aš pasiruošęs keistis. Garbės žodis, pasiruošęs.

Čia tik žodžiai, Olegai. O tik žodžių man neužtenka.

-Pasakyk, ką daryt. Iškart pulsiu, Tania. -Kaip pasakysiu?

Jei pasakysiu, kad reikia daryt tą ir tą, to nebus. Nes aš nežinau.

Kaip nežinai? Kaip man suprast, Tania?

-Jei tu nežinai, kaip aš suprasiu? -Atleisk.

Yra bent mažutėlis šanselis? Mažas.

-...Kad man atleisi. Yra? -Yra.

Tania...

-Iki. -Iki.

Marina, man be tavęs taip negera.

Tu mano katinukas.

Subtitravo Gitana Kazlauskaitė www.sdimedia.com