Original subtitles

Man reikia pinigėlių dėl Sanios.

Gėlytės, restoranėliai, pliušiniai meškiukai...

Jei išnuomočiau butą, grąžinčiau Bataiskui skolą.

-Tampi prasta investicija. -Tiesiog nelabai viens kitą supratom.

-Truputį. -Paprasto "atleisk", manau, užteks.

Ten tikrai perlenkiau. Ir pats kankinuosi. Juk ne milijono prašau.

-20 000 - sočiai. -Duosiu ne žuvį, o meškerę.

-Kokią? -Pliką meškerę, kuris dirba mokykloj. Tu jo viršininkas.

Tau reikia pinigų. Eik ir daryk su juo ką nori.

FIZRUKAS 37 serija

Klausiu, kaip gyvent?

-Dešimtas dešimtmetis sunkus, viskas aišku. -Romantiški laikai.

O dabar nėra sielos.

Galvoju, ko blaškausi? Gana. Jokio kriminalo.

Noriu gyvent su Taniucha, supranti?

-Vakarais TV. Štai kur gyvenimas. -Kas per klausimas?

Voverei neskolingas, teisingai? Sveikas išėjęs į pensiją, senuk.

Kryžiažodžius spręsk.

Voverė mano riešutėlių taip paprastai nepaleis.

Ji turi kompromatą prieš mane.

Vadinasi, turim išsiaiškint, kaip tą kompromatą iš jos paimt.

Kur jį laiko? Seife sienoj už paveikslo?

Ne, ji sukta boba. Tuščiam kape.

Čia tavo naujas stimulas.

Sudeginkim viską. Pameni, kaip prokuratūrą...

Įlįsiu į jos kabinetą.

Skambtelėsiu išmanančiam žmogeliui. Jis viską ištrins.

-Kartu su mygtukais. -O kaip įlįsi?

Kabineto raktą turi tik voverė ir dar tas... Gerasimas.

Čiupk tą plepų, ir pas mane į striptizo klubą. Išgersi su juo.

Pakalbėsit. Prisijungs Polia.

-Jis pats jai į kelnaites raktą įmes. -Gerai. Ačiū, brolau.

-Belstis nemokė? -Aš dėl darbo.

10 sekundžių. Laikas eina.

Kaip ir aš sprendžiu, kiek sekundžių. Juk aš kaip ir bosas.

Taigi pagrindiniai žodžiai šitoj ugningoj kalboj "kaip ir".

Ten gal kaip ir bosas. Čia tu suskis ir šešetukas.

Jei neklausysit, paskambinsiu Lenai.

-Ji išsiųs kažkokį vaizdo įrašą pats žinot kur. -Klausau jūsų.

Mokiniam greit egzaminai. Jie atseit nemiega, ruošiasi.

Mes jiems padėsim. Pardavinėsim amfetaminą.

Super. Čia tai verslininkas. Žinai, geriau iškart heroiną.

-Dink iš čia. Pasiimk. -Supratau. Lenai. Kviečia.

Stop. Laisvas.

-O mums čia galima? -Ne. Čia ir esmė.

-Visas merginas atsivedi čia? -Ne. Tu pirma.

Šiaip ateinu čia vienas.

Kai man blogai, reikia pasėdėt, pagalvot apie viską.

-Juokauju. Tiesiog čia Wi-Fi už dyką. -Kvailys. O aš patikėjau.

Gerai, kad man parašei. Tu teisi. Tikrai galim viską pradėt iš pradžių.

Ką? Nieko panašaus nerašiau.

-Ilgėjausi tavęs. -Aš irgi. Klausyk, turbūt mums jau laikas.

Stok. Juk taip negalima. Juk tu su Aliona, aš su Dima.

Saša, gana meluot sau pačiai.

Aliona ir Dima šiaip, kad užpildytų tuštumą.

Vienas tavo žodis, ir mesiu Alioną.

-Bet man reikia garantijų. -Palauk. Aš taip negaliu.

Ką čia darot? Bėgte į mokyklą.

-Sveiki, Olegai Jevgenyčiau. -Ko norėjai, Banane? Vėluoju.

-Aš dėl parako. -Reikia pistoleto?

Na... Greito. Žvitrumo. Benamių.

Banane, chaotiškai sakai žodžius. Ko konkrečiai reikia?

Dimanas sakė, kad čia atseit verčiatės.

-Banane, verčiasi verteivos. -Olegai Jevgenyčiau, tada atleiskit.

-Pasakysiu Dimanui, kad nevarytų ant padorių žmonių. -Palauk.

-Kiek tau? -5.

-Kilogramų? -Vienetų. Arba gramų. Kaip jie skaičiuojami?

Aišku. Kam nors pasakysi, išplėšiu liežuvį.

-Suprantu. Konspiracija. Niekam nesakysiu. -Išeik.

Negaliu tau rodyt slaptavietės.

Noriu pasikalbėt akis į akį. Minutę.

Pamaniau, kam kariaut? Juk geriau su jumis kontaktuot.

Pasėdėsim kavinėj, restorane. Išgersim, atsipalaiduosim.

Pradėsim santykius nuo nulio.

Nebūk šūdžius. Juk normaliai kreipiuosi. Taip - taip. Ne - ne.

Atsakyk, ir skirstomės. Juk matai, kokiam aš dabar šūde.

Suprask situaciją. Ar tu ne žmogus?

-Ko gero su tavim susitiksiu. -Geras. Yra garsas.

-Labai įdomu perprast tavo gyvenimo tragediją. -Tada 20:00.

Striptizo klubas "Flamingas".

Pasiūlymas ribotas. Naujas vaistas. Beprotiškai mėlynas. Žiūrėjot tinkle?

-Nerealiai veža. Kaip draugam 600 už tabletę. -Eik sau, Banane.

-Aš narkotikų nevartoju. -Narkotikai liurbiam.

-Geriau alučio įkalkim. -Baikit. Praleidžiat progą.

-Pažiūrėk. -Banane, čia šlamštas.

-Turi būt kristalai. Mačiau filme. O čia sumautos tabletės. -Visai ne.

Prieš valandą suvalgiau. Veža nerealiai. Vaikinai, na, ko jūs?

Kai suprasit, kad jos super, bus po 800. Supratai?

-Man reikia numerių tų, kurie ruoš išleistuves. -Gerai.

Surašykit. Ką turi?

Greit paimk, ir paskui mane.

Duok. Kas čia?

Tabletės nuo pilvo.

Olegas Jevgenyčius davė. Juk jis fizrukas. Turi vaistinėlę.

-Olegas Jevgenyčius? -Taip.

-O jei jo paklausiu? -Bet paklauskit,

ar tiesa, kad tabletės, kurias jis davė Bananui, nuo pilvo?

-Nes jis nesupras. -Gerai. Taip ir paklausiu.

-Ko, Taniuša? -Šitas atėmiau iš Bodiagino.

Parduodi vaikam narkotikus?

-Nieko juokingo. -Taniuša, juokinga, kad iš vaikučių atimi vitaminukus.

-Lakstai po mokyklą. Suaugus teta. -Vitaminukus?

-Olegai... -Bodiaginas prašė narkotikų visai gaujai.

-Daviau jam vitaminų. Vadinasi, aš kas? Šaunuolis. -Ne.

Ne šaunuolis. Bodiaginas mano, kad vartoja narkotikus.

Tas, kuris turėjo paaiškint, kad tai blogai, jam pardavė. Metų Mokytojas.

Baik. Kas mums? Po savaitės Bodiagino išleistuvės iš mokyklos.

Viskas. Ieškok vėjo laukuose.

-Nieko nežinom. -Ką reiškia "nieko nežinom"?

Mes suaugę, Olegai. Atsakingi.

Turim jam paaiškint, kad tai - labai blogai. Supranti?

Suprantu. Gal per jo baimes.

Saša, žinojai, kad flamenkas - vienas aistringiausių šokių Žemėj?

Galvoju apie mudviejų numerį.

-Bet tau teks persirengt. -Valia, koks flamenkas?

Visai susipainiojau. O bučinys - tai neištikimybė?

Kodėl neištikimybė? Gal užsinorėjai ko nors naujo.

-Moterims labai svarbu įvairovė. -Nieko nesuprantu.

Bučiavausi su Antonu. O juk aš kaip ir su Dima. Bet mes susipykę.

-Aš siaubinga. Bloga, ar ne? -Tu ne bloga, Saša.

Tai jūsų santykiai su Dima blogi.

Jei viskas būtų gerai, negi būtum jam neištikima? Ne.

Sakei, kad bučinys - ne neištikimybė.

Informacija buvo labai ribota.

Tiesiog tavo pasąmonė pati ieško naujo partnerio.

-Ir pasitaikė Antonas. -Viskas taip sudėtinga.

Santykiai su Dima... Su jais kažkas ne taip.

Tu Dimos nebemyli. Tai tiesiog žalingas įprotis.

O ką darom su žalingais įpročiais?

-Metam. -Į dešimtuką. Metam.

-Kol kas viskas. -Kaip 2000?

-Neima, nenori. -Tuoj skambinsiu Lenai.

Ką pasakysi? Kad susimovei, kad vaikai narkotikų nenori pirkt.

-Neryja vaikai narkotikų. Sąmoningi. -Ko skiedžiat? Atiduokit prekę.

Šiukšlyne prekė. Atmink, sūnėne,

su narkotikais tik ne žmones prasideda.

-Tatjana Sanovna. -Ką?

-Norėjau pasikalbėt apie tabletes. -Tikrai nuo pilvo.

Olegas Jevgenyčius viską papasakojo. Jau prisigalvojau.

-Maniau, narkotikai. -Ne, Tatjana Sanovna. Aš ir amfetaminai?..

-Apie ką pagalvojot? -Apie tai ir pagalvojau.

Dabar nauji amfetaminai. Tabletės. Blogai veikia sveikatą.

Jau du dešimtokai iš gretimos mokyklos gydosi.

-Gydosi? Nuo ko, Tatjana Sanovna? -Nuo visko. Juk viską blogai veikia.

Kepenis, inkstus. Regėjimas pablogėjo. Net prarado atmintį.

-Žinoma, svarbiausia - impotencija. -Tikrai?

-Siaubas. -Vargšeliai. Tatjana Sanovna, man laikas.

Negalvoji, kad tau tiesiog vidurio amžiaus krizė?

Viskas eina velniop. Reikia surast naują save.

Noriu surast seną save. Susigrąžint. Savo seną mašiną.

Kad viskas būtų kaip anksčiau.

-Aišku, išskyrus Jelciną. -Noriu išsiaiškint.

Foma, tu lyg ir rimtas. Sąžiningas, atsidavęs. Kur lūžis?

Anatolijau, gerbiu tave. Profesionalas iš didžiosios raidės.

Keisti klausimai. Gal pereikim prie paprastų temų.

-Mašinos, mergos, politika. -Supranti, man nelabai įdomu.

Atvirai. Kai pamačiau tave pirmąkart, tikrai išsigandau.

Turiu tokią savybę. Įeinu, ir žmonės krenta.

Išsigandau, kad tapsiu toks pat nenaudingas. Nepyk.

-Visas atsiduodi šefui. Jis tavim naudojasi, o paskui išmeta. -Taip.

Išgerkim, brolyti, už tokius kaip mes.

Ant mūsų pečių tų turtuolių šlovė.

Iki dugno. Už mus.

Tikrai gyvenu jos gyvenimą. 15 metų be atostogų, laisvadienių.

-Manyk, kad pirmąkart ištrūkau. -Pailsėk. Atsipalaiduok. Polia, eikš.

Sveiki. Eime, pabendrausim.

-Gal be šito. Pasėdėkim normaliai. -Nepatinka. Polia, eik iš čia.

-Pakviesk kitas. Mudu su broliu norim visas pamatyt. -Nieko nereikia.

Žinai, ne ta tema. Manęs moterys nedomina.

-Kaip tu į tai? Normaliai? -Normaliai.

Reikia paskambint.

-Psiche, įsivaizduoji, jis homikas. -Ką? Ta spinta?

-Kaip mėlynojo banginio patelė. -Foma, ką atsivedei?

Tegu dingsta iš klubo velniop. Po jo man teks sofas pervilkt.

Nerėk. Man reikia rakto. Jis ten.

-Trenkim per makaulę ir paimkim tą raktą. Kam ceremonijos? -Kvailas?

Jis žudikas. Išvežios mus maišuose po rajoną. Juk jis "žydroji beretė".

-Paskambinsiu savo draugui. -Kam?

Jis striptizo šokėjas. Jei sumokės, jis neatsisakys.

Nedrįsk jų veist aplink mane. Nežinau, apie ką su vienu kalbėt.

-Psiche, galvok. Ką daryt? -Apie žydrus išvis negalvosiu.

-Gerai. Planas toks. Žinau, ką jis mėgsta. -Visi žino.

Ne. Jis mėgsta paplepėt.

Mėgsta papliurpt apie širdingus dalykus.

-Einu, paplepėsiu su juo. Gal nugirdysiu. -Sėkmės.

-Klausyk, Foma, "orkaitę" pleistru užsiklijuok. -Idiotas.

-Banane, puiku. Tema tokia. Dabar aš pristatau. -Nedomina.

-Baik, brolyti. Puiki prekė. Per mane bus pigiau. -Ne. Velniop.

Sveikata brangesnė. Kam ją gadint?

Kepenys, inkstai ir kiti organai man svarbesni.

"Reikia pasikalbėt. 10 prie mokyklos."

Kodėl kaip tik dabar, kai sutikau brangų žmogų,

likimas man pakiša tokius išbandymus?

Supranti, Foma, esmė ta, kad viską laikai savy.

Čia ir problema.

Kai man sunku, verkiu. Ir tu paverk. Palengvės.

Paverk, Foma. Labai daug laikai savy.

Paverkiau. Tikrai palengvėjo.

Turiu pusvalandžiui išlėkt. Palauk.

Grįšiu, ir mes kalbėsim... visokiom širdingom temom.

Tu jautrus vyrukas, Foma. Tikrai.

Nuvažiuosiu.

"Antoša, skiriuosi su Dima. Štai tau garantijos."

"Super. Žinojau, kad pasirinksi mane."

Sania... Sveika.

Aišku. Mergyt, tikrai jaudinausi.

Man buvo blogai. Ilgėjausi. Norėjau iškart paskambint.

Bet suprantu, atsiprašymo maža. Kitas papirkčiau, bet tu ne tokia.

Tu mane keiti. Nepyk ant Dimos.

-Dima, mums reikia skirtis. -Ką?

Juk matai, kad mūsų santykiai ne tokie kaip anksčiau.

Mes pykstamės, skirtingai žiūrim į gyvenimą.

Gal tai netikri jausmai. Kokia prasmė viens kitą kankint?

Ne... Mergyt, liaukis.

Taip ir turi būt. Pykčiai, nesutarimai.

Meilei reikalingi išbandymai.

Kartu juos įveiksim. Aš pasiruošęs kompromisams.

-Jei nori, eime į kavinę pas juodus. -Esmė - ne tu, o aš.

-Aš nepasiruošus keistis. Kam tau tai kęst? -Nereikia keistis.

Man viskas patinka. Gali net svorio nemest. Tu ir taip seksuali.

-Vis tiek mes negalim būt kartu. -Kodėl?

Aš... buvau tau neištikima.

Pabučiavau kitą.

Palaikyk.

Ką daryt?

Gerai.

Dima, viskas gerai? Verkei?

Verkiau.

Tikrai labai skaudu. Tarsi išplėšė širdį ir sutrypė.

Tiesiog pagalvojau, kad viena klaida negali visko sugriaut.

Nelengva, bet atleidžiu tau. Nes tikrai labai tave myliu.

-Be tavęs mirsiu. -Nežinau, ką sakyt.

-Tik pasakyk, kad myli. To užtenka. -Aš... myliu.

-Alio. -Ūsoriau, čia aš. Reikia pagalbos dėl kompiuterio.

Pirmiausiai, kokia jūsų kompiuterio operacinė sistema?

Kvailas? Nenori man padėt?

-Kas parašyta ant kompiuterio korpuso? -Kas? Nieko neparašyta.

-Nupieštas obuolys. Apgraužtas. -Turit surast aplanką su "find".

Paskui dukart spustelt. Ir paspaust "perkelt į Šiukšlinę".

Sveikas. Be reikalo tą darai.

-Visa informacija debesy? -Ką čia skiedi? Kokiam debesy?

Aš ne toks senas kaip tu.

Gal ir senas, bet matai, koks greitas.

Foma, visa informacija internete.

Lena gali parsisiųst aplanką bet kada bet kurioj pasaulio vietoj.

Ant asfalto jis neišsitrynė?

-Dabar mane įduosi? -Atleisk. Čia mano darbas.

Suprantu, kodėl tai darai. Nori išgelbėt šeimą. Gerbiu.

Dabar Lenai neskambinsiu. Kai ateis, pati viską pamatys.

Ačiū, Tolia. Įvertinau. Mėginsiu ką nors sugalvot.

Patarimas. Pats papasakok savo moteriai.

-Blogiau bus, jei ji tą sužinos iš Lenos. -Išgirdau.

Subtitravo Gitana Kazlauskaitė www.sdimedia.com