Original subtitles

-Kad nebematyčiau tavęs, supratai? -Mamajau...

-Jei komanduosi, tikrai išeisiu iš namų. -Eik. Padėt susirinkt daiktus?

Turiu dukrą Sašą. Prašau ją stebėt.

-Atiduosiu pinigus, o tu liausies susitikinėt su Saša. -Duok pinigus.

Galvok, kaip grąžinsi man pinigus.

Labai jumis didžiuojuosi.

-Ką mes darom? -Ką? Aišku, ką. Juk ne vaikai.

Ne... Viskas dėl šampano, ar ne?

-Ne. Tu nori manęs, aš noriu tavęs. -Ne. Nieko aš nenoriu.

-Tiesiog man kažkas užėjo. -Kas užėjo, Tania?

-Matau, kad užsivedei kaip traktorius. -Ką? Šito jau per daug.

-Šiaip aš turiu vaikiną. -Kam jis tau? Važiuojam pas mane.

-Nesigailėsi. -Olegai Jevgenyčiau, ne.

-Prašau paklausyt. Čia buvo klaida. -Kokia klaida?

Aš jūsų nemyliu. Myliu Slavą.

Ruošiuosi už jo tekėt. Mudviem geriau išvis nesusitikinėt.

-Liaukis, Tania. -Taip bus geriau visiems. Iki.

Tania, liaukis.

FIZRUKAS 20 serija

-Olegai Jevgenyčiau, labai džiaugiuosi, kad grįžot. -Aš irgi.

-Galiu jus namie vadint dėde Olegu? -Žinoma, vaikeli.

-Kaip vestuvės? -Normaliai.

Gali išjunkt tą šlamštą? Siutina.

-Galiu. Kas nors atsitiko? -Viskas gerai.

-Susipykot su Tatjana Sanovna? -Kur kiši nosį?

Ir gerai. Vis tiek neturėjot šansų.

-Ką? -Yra Slava. Jinai jį myli.

Ką myli? Tą suskį myli? Ką ten mylėt? Nieko gero.

-Myli ji mat jį. Ką tu supranti? -O ką? Slava protingas, sėkmingas.

-Ji bus laiminga su juo. -Ji nebus laiminga su juo. Nebus.

Su manim būtų laiminga. Ant rankų ją nešiočiau, bučiuočiau.

Pirkčiau raudonus apatinius su nėriniais.

Aš ją štai taip... Supranti? Štai taip mylėčiau.

-Bet ji išteka už Slavos. -Ko močiutė kartoja?

Aš ją atmušiu. Pamatysi.

Užfiksuok laiką. Po 3 savaičių kartu gyvensim.

-Beje, ieškokis naujo gyvenamojo ploto. -Abejoju.

Ko abejoji? Aš gamyklas perimdavau.

Žinai, kokias mašinas imdavau? Negi bobos neatmušiu? Atmušiu.

Niekad nepasiduodavau, nes aš - Foma.

-Toks jūs man labiau patinkat. -Išdūrei mane? Sušildžiau gyvatę.

Toli eisi.

Sveikas, brolau. Psiche, atleisk dėl vakar. Kažkokia nesąmonė išėjo.

-Pats nežinojau. Pamirštam, gerai? -Kaip pasakysi.

Pamaniau, ko jaudinuosi dėl Tanios? Gal pakiškim jos kavalierių? O ką?

Išnuomosim VIP, paslėpsim kamerą, atvarysim mergiočių.

Ir jis ant kabliuko. Jei deputatas užkibo, šitas juo labiau, ar ne?

Kodėl tik tavo problemas sprendžiam? Ir aš turiu problemą.

-Artimas bičiulis išdūrė mane dėl pinigų. Ir nesurūpina. -Nieko sau.

Juk žinai, Lioša, kad grąžinsiu. Tikrai nesurūdys.

Ne piniguose esmė. Tiesiog taip nedaroma.

Stengiuosi dėl tavęs, venas plėšausi, o tu?

-Tu man... špygą. -Nieko sau.

Gal paskaičiuokim, kas kam daugiau padėjo.

Kojos rentgenas, viskis. Kas čia per nesąmonės?

Tiek man kainuoja tavo draugystė, brangus drauge.

Gal paskaičiuot, kiek tavo užpakalį dangsčiau.

Jei ne aš, tave miškuose įvairiuose maišeliuose rankiotų.

-Tave irgi, supratai? -Ką?

-Ko išsidirbinėji? -Grąžinsiu viską iki kapeikos.

Parduosiu "geleną". Bet bus viskas.

Man tokio draugo sąskaitininko nereikia.

-Eik tu... Aišku? Ir man nereikia draugo, kuris išdūrinėja! -Ko rėkiat?

Leiskit miegot. Aš po naktinės pamainos.

-Eime, Polia. Reikia pasikalbėt. -Reikėjo nesirodyt.

Polia, bet iš to plikio pirma paimk pinigus. Draugas...

Kas per keista SMS?

-"Surask mane. Gyvybės ir mirties klausimas." -Prisėsk.

Jei kas, turiu validolio. Ir atmink, kad linkiu tau tik gero.

Greičiau, nes pavėluosim į pamoką.

-Saša, turi liautis susitikinėt su Antonu. -Kodėl?

Mums viskas gerai. Vakar 3 val. bučiavomės.

-Mano net lūpos ištino. Matosi? -Prašau prilaikyt hormonus.

Pamėgink suvokt informaciją.

Antonas su tavim susitikinėja už pinigus. Jis paprasčiausias Alfonsas.

Kokie pinigai? Išėjau iš namų. Aš benamė.

Žinau, nes pinigus jam moku aš.

Valia, čia kažkoks bukas trolinimas?

Tuo labai sunku patikėt. Suprantu. Bet yra dokumentacija.

Žiūrėk. Štai sumos. Štai parašai.

Kitos išlaidos. Gėlės, ledai, restoranai.

Nebuvo jokių restoranų ir gėlių.

Vadinasi, Antonas dar ir smulkus sukčius.

Jei netiki faktais, galiu atvest liudininką.

-Jis organizatorius, operacijos rėmėjas. -Kas per nesąmonė?

Nepavyko su Bananu, nusprendei sukiršint mus?

Primenu, linkiu tau tik gero. Pirminis planas buvo toks.

Susitikinėdama su Antonu pamatai, kad jis tuščias.

-Aš tave guodžiu. Ir mes kartu. -Kaip kartu, Valia?

-Tu gėjus. Pamiršai? -Čia antra mano pasakojimo dalis.

Saša, tik prašau nepykt, bet aš natūralas nuo gimimo. Duok validolio.

-Supratau. Įsimylėjai Antoną ir bandai jį atmušt. -Saša! Atsimerk.

Koks aš gėjus? Galvą trenku kartą per savaitę.

Tu gėjus. Tiesiog netvarkingas.

Ir tu manęs nemyli. Mane myli Antonas. O aš myliu jį.

Tiesiog pavydi mums.

Susirask vaikiną, nelįsk į mano gyvenimą.

-Slava, sveikas. -Labas.

Polina iš striptizo. Klausyk, ko pas mus nebeužeini?

Turiu su tavim aptart reikalą.

-Nežinojau, kad tarp mūsų gali būt kokių nors reikalų. -Be reikalo.

Anąkart norėjau su tavim pasitart.

Sugalvojau inovacinį verslą ir noriu, kad man padėtum.

-Vadinasi "relax" menedžerė. -Geras pavadinimas. Apie ką čia?

Įsivaizduok, vyksta svarbios derybos.

Visi rėkia, jaudinasi. Nieko neišeina.

Ir išsikviečia "relax" menedžerę. O tai aš. Imu klientą, atpalaiduoju.

-Viskas. Jis kaip šilkinis. -Super. O kaip atpalaiduoji?

Mano išsilavinimas - psichologė. Kiekvienam atskiras priėjimas.

Kam kokį masažą, prie kurio šiaip pasitrint.

Jei šakės - kokios svarbios derybos, tada pagal situaciją.

-Na, juk supratai. -Drąsu. Bet reikia galvot.

-Jei abejoji, aišku, galiu tau viską parodyt. -Tikrai?

Na, tarsi pristatymą. Galim kur nors nuvažiuot.

Tikrai degu tuo verslu.

Supranti, tai nevisai mano profilis.

-Nors... -Galim važiuot į viešbutį "Tukanas". 500 rublių už valandą.

-Tau pilną pristatymą ar šiaip? -Eigoj nuspręsim.

-Važiuojam. -Gerai.

Olegai Jevgenyčiau, man taip patiko vestuvės.

Labai skani pica su dešrelėm. Visą naktį ją sapnavau.

Tania, važiuojam. Nulėksim ten ir atgal. Atsirado toks reikalas.

Aš šiek tiek užsiėmus.

Olga Timofejevna, norėjau su jumis pasikalbėt apie Kuznecovą.

Ką apie jį kalbėt? Žlugęs žmogus. Jo laukia kalėjimas.

Apie Kuznecovą pasikalbėsim pakeliui. Šiaip ką apie jį kalbėt?

Važiuojam. Tikrai svarbu.

Esmė ta, kad ketvirty jam išeina trejetas, bet labai prašo ketverto.

Vis sako: "Matau iš akių, kad labai norit man rašyt ketvertą."

Sakau jam: "Jei lįsi, parašysiu dvejetą." Girdėjot?

-Velniop jį. Rašyk nors kuolą. -O ko norėjot? Juk čia agresyvumas.

-Suprantama. Šeima išsiskyrus. Tėvas geria. -Kaip išsiskyrus?

-Šeima normali. -Vadinasi, išsiskirs.

Juk mačiau juos. Su tokia žmona sunku neprasigert.

Klausyk, psichologe.

Ar sakiau, kad picos visas padėklas liko? Visi valgo. Suris.

-Nueik. Atnešk, arbatos išgersim. -Viešpatie, ko čia sėdžiu?

Nubėgsiu. Varau. Nueisiu ir atnešiu. Išgersim arbatos.

Tania, ko maivaisi?

Olegai Jevgenyčiau, mudu viską aptarėm.

-Nesupratot alegorijos apie Kuznecovą? -Liaukis.

Aš sumanus. Tania, atleisk. Vakar persistengiau.

Važiuojam. Šiaip.

-Šiaip? -Taip.

Jei tai, ką pamatysi, neįtikins, viskas - nebesiartinsiu prie tavęs.

-Ir tu su manim nekalbėk. -Važiuoju tik dėl to.

Antocha, sveikas. Ko nebuvai algebroj?

-Pramiegojau. -Atseit audringa naktelė.

-Sveika, mažute. -Palauk, Antoša. Noriu kai ko paklaust.

-Tiesa, kad susitikinėjai su manim dėl pinigų? -Kas per nesąmonė?

Kas sakė? Na, taip. Juk aš garsus prostitutas.

-Valia sakė, kad tau mokėjo. -Ūsorius? Ko klausai?

Jis neadekvatus. Visi žino. Ir kuo mokėjo? Sovietų rubliais?

Saša, jis tave apgaudinėja.

Čia jo parašai. Prie kiekvienos sumos. Žinau, kam tie pinigai skirti.

-Kiprui. -Kam?

-Jis žadėjo vežtis į Kiprą Alioną. -Tai tiesa?

Šunie, ko nerimsti?

Saša... Saša, palauk! Tai buvo prieš tai, kai...

Tu jos nevertas.

Puiki vietelė. Nežinau, iškart įsižeist ar dar šiek tiek palaukt.

Tuoj ir įsižeisi, ir nustebsi. Visko bus.

Sakei, neturi gražių prostitučių.

-Vyruti, perpirksiu ją. -Kvailas? Adomo obuolį išplėšiu. Užsičiaupk.

-Tą blondinę paskui man atvesk. -Sakau, užsičiaupk.

-Viskas. Man gana. -Tania, nepyk.

-Olegai Jevgenyčiau... -Jie debilai.

-Tania, palauk. Liaukis. -Pastatykit mane. Gana.

Pastatykit mane į vietą.

-Pastatyk mane atgal. -Tyliau...

-O čia jau užimta. -Tuoj pat mane pastatykit.

-Ką? -Statykit. Ačiū. Kas dedasi?

-Tikrai. Polina, kas dedasi? -Kuo čia dėta aš?

Jis pats suprato.

Schema tokia, kad gyvenime neįveiktum.

Tavo mylimas fizrukas pasiuntė man prostitutę.

-Manei, užkibsiu? -Ką?

Aš ne prostitutė, o striptizo šokėja. Daugiausiai - privačiai.

Ko jų klausom? Turbūt kol mes kultūringai,

šitas kelnytes nusimetė ir įtaisė savo vienakį Džonį. Įstatei?

Žinot, galutinai įsitikinau, kad mums neverta bendraut.

-Teisingai. -Net ir darbe.

-Čia apie mane? -Slava, važiuojam iš čia.

Tania, palauk. Viską paaiškinsiu.

Čia ta Tania, paskui kurią lakstei. Nieko tokia.

Normaliai. Tai lakstei paskui ją.

-Slava, nieko nebuvo. -Kaip nebuvo?

-O vakar? Gal ką pamiršau? -Vis dėlto ją pakštelėjo.

-Nieko nebuvo. -Kaip nieko nebuvo?

Ko darai gėdą man kaip vyrui?

-Papasakok jam. -Nereikia. Tai nieko nereiškia.

Jei nereiškia, juo labiau papasakok.

-Nes aš papasakosiu. -Kas nors papasakokit.

-Slava, nieko nebuvo. -Kaip nieko nebuvo? Mes laižėmės.

-Kam? -Laižėmės dantenas.

Žinai, kodėl laižėmės? Pasakysiu. Nes ji mane myli. O tavęs - ne.

Mane - taip, o tavęs - ne. Todėl eik iš čia, nevykėli.

-Liesas ilgakoji. -Tania, kodėl taip padarei?

Kas nors nepatinka? Trūksta patirties? Greit mūsų vestuvės.

O tu laižaisi su fizruku kaip ta paskutinė šliundra.

-Užsičiaupk. Galvok, ką šneki. -Slava, liaukis.

-Taip netyčia nutiko. -Slava, baik. Laižėsi, ir viskas.

Čia ne išdavystė. Juk mudu irgi laižėmės.

-Vadinasi, visi truputį buvom neištikimi. -Super.

Įdomus kinas. Vadinasi, aš šliundra.

-O tu tada kas? -Aš dėl reikalo.

-Kad ji pagalvotų, jog užkibau. -Ką čia paistai? Kokio reikalo?

-Dėl reikalo jis tave padarė? -Ne.

-Viešpatie, kokia tu buka. -Taniuša...

Manęs ir savęs nelygink. Tai labai skirtingi dalykai.

Manęs turi laikytis abiem rankom.

Į tavo vietą konkursas didesnis nei į MVU. Aš tik taip...

Pirštais spragtelėsiu, ir viskas. Kasdien turėsi dėkot, kad tave vesiu.

Tai vestuvės ne iš meilės, o dėl to, kad darai man paslaugą?

Vadinasi, aš tavęs kaip ir neverta.

Žinai, Slava, eik velniop. Gali jau dabar pradėt spragsėt.

-Normaliai. Tu mane meti? -Aha.

-Gerai pagalvojai? Kas tu tokia? Mokytoja. -Ir ką?

-Kaip be manęs gyvensi? -Išgyvensiu.

Žinoma. Išgyvensim, Tania.

Mokytojai irgi žmonės, ne vien perlinę košę valgo.

-Kuo čia dėtas tu? -O ką?

-Manai, po visko būsiu su tavim? -O ką?

Kaip jūs man visi nusibodot.

-Nebenoriu jūsų matyt. Niekad. -Tania...

-Tania? -Greitas?

Ir Valia. Nebenori jų matyt.

-Tania mus irgi metė. -Mudu tokie nelaimingi.

-Kodėl mūsų niekas nemyli? -Nutraukim Greitam kanopas.

Tegu skrebina asfaltą, kad visi kvatotų? Gerai?

Ačiū, Olegai Jevgenyčiau.

Jūs toks geras. Be jūsų nieko neturiu. Tik jūs manim rūpinatės.

Liaukis. Gyvenimas dar sudėlios...

Svarbus skambutis.

-Taip. -Sveikas, Foma. Kaip sekasi?

-Normaliai, Mamajau. Sukuosi. Sprendžiu reikalus. -Šaunuolis.

Džiaugiuosi dėl tavęs. Žinai, kur dabar mano dukra?

Aišku, žinau. Juk prašei. Dabar ji valgo ledus su bičiuliu.

Puiku. Kai suvalgys, sodink į mašiną ir vežk pas mane. Lauksiu prie arkos.

Mamajau, palauk. Ji dar neprasisuko, neatsikando.

Nesvarbu. Be reikalo taip padariau. Ką čia kalbėt? Turėsi vaikų, suprasi.

-Taigi man reikia dukros. Galiu tavim pasikliaut? -Taip.

O jei nepavyks? Jei ji užsispirs, neis?

-Jei nepavyks, Foma, labai nusivilsiu, aišku? -Supratau.

-Tania skambino? -Ne.

-Bičiulis skambino iš seno darbo. -Pats jai paskambinkit.

Rusiškai tau pasakiau, kad ji manęs nenori matyt. Kam skambint?

Maža ką ji pasakė. Nepažįstat moterų?

100 procentų ji dabar sėdi ir laukia. Aš irgi sėdžiu, laukiu.

Duokit telefoną. Duokit. Tuoj jus sutaikysiu.

Nieko nepavyks. Visa tai niekai.

"Atleisk man. Aš debilas."

-Kodėl aš debilas? Duok telefoną. -Ne.

Duok telefoną. Sakau, duok telefoną.

-Judu bučiavotės? -Koks tavo, snarglės, reikalas?

"Negaliu pamiršt tavo bučinio. Tu pirma, kurią tikrai pamilau."

Gana kvailiot. Duok telefoną.

Siųsti.

-Laukiam. -Visa tai niekai. Nieko nebus.

Štai. Prašom. Skaitykit.

-Man? -Skaitykit.

"Nenoriu su jumis kalbėt." Nenori su manim kalbėt. Štai ką rašo.

Jūs kaip mažas. Kas nenori kalbėt, nerašo SMS. Viskas.

Imkit gėlių ir važiuokit pas ją.

-Pakvaišai? Ten toks dalykas buvo, vien gėlėm neišsrėbsi. -Pamėginkit.

-Jei norit, eisiu su jumis. -Kam?

Jei susipainiosit, padėsiu.

Pasikalbėsiu su ja. Papasakosiu, kaip čia kankinatės, kaip ją mylit.

Kas, kad jūs paprastas fizrukas? Su jumis ji tikrai bus laiminga.

Važiuojam.

Taigi. Nupirksit gėlių. Rožių. Ne. Rožės - gašlu.

-Ramunių. -Jos pigios.

Nieko jūs nesuprantat. Juk romantiška. Jūs kylat pas ją...

Ten yra ugniagesių kopėčios?

Kokios kopėčios? Neišeik iš krašto.

Kopėčios - jau per daug. Na, gerai. Tiesiog pakylat.

Gerai būtų muzika. Duosiu savo telefoną. Įjungsit šitą.

-Ką jai pasakysit? -Kaip nors be snarglėtų susivoksiu.

Ne. Pasakysit taip: "Tania, kai praradau tave,

supratau, kad gyvenimas be tavęs - ne gyvenimas."

Čia leiskit jam padainuot. Kaip tave myliu, nepastebėjai.

Dabar ji neturi kur gyvent. Sakykit: "Pavešiu tave." Ir vežkitės pas save.

Gyvensim trise.

-Kodėl čia sustojom? -Nupirkt gėlių.

Lipk, Sania.

Juk čia nėra jokių gėlių.

-Tėti? -Ačiū už darbą, Foma.

-Olegai Jevgenyčiau, už kokį darbą? -Sania, tiesiog neturėjau išeities.

Kaip jūs galėjot? Tikėjau jumis. Išdavikas.

-Dukrele, eime. -Neliesk manęs.

Aš užsispyręs, tu užsispyrus. Nesipykim.

-Pasikalbėsim namie. Eime. -Nevažiuosiu.

-Sėsk į mašiną! -Ne.

Dima, pasodink ją.

-Patrauk rankas. -Atsargiau. Dima!

-Neliesk manęs! -Dima! Pasakyk, kad atsargiau.

-Nevažiuosiu. Trauk rankas. -Rankas!

-Nekenčiu jūsų visų. -Atsipeikės. Dar kartą labai ačiū.

-Mamajau, aš dėl darbo. -Atleisk. Vos nepamiršau.

-Imk. Kaip sutarėm. -Aš ne apie tai.

-Nenuskriaudžiau tavęs. Imk. -Aš dėl grįžimo.

-Kas sakė, grįžt? -Sakei, kad tavęs nenuvyliau.

-Kad tau manęs reikia. -Oi, Foma...

Nereikia man tavęs. Kur tave dėsiu?

Sakai, kad viskas gerai, reikalus sprendi. Tai ir spręsk. Darbo nėra.

Būsi reikalingas, paskambinsiu.

-Ačiū už dukrą. -Išsiaiškinkim, Mamajau.

Mamajau...

Subtitravo Gitana Kazlauskaitė www.sdimedia.com