Original subtitles

Ką galvoji apie mano Svetą?

-Jums labai pasisekė. -Imsi?

Tai geriausias blogiausias pasimatymas mano gyvenime.

-Niekam aš nereikalingas. -Kodėl?

Man reikalingas. Kaip draugas.

-Sveikas, Foma. -Atėjai skolos?

Foma, tu monstras. Kaip pavyko įkalbėt Miškinį?

Chramulia, pinigai yra, problemų nėra. Eik...

-Taip. -Sveikas, Foma!

-Psiche, ko rėki? Juk rytas. -Žinau. O ką?

Visi atsijungė. Vienas likau. Atlėk, brolau.

-Negaliu. Sušikta nuotaika. -Foma, neatpažįstu tavęs.

Anksčiau bet kur lėkdavai. O dabar? "Reikia į mokyklą. Netikėlius mokyt."

Daryk ką nori, bet man reikia ankstesnio Fomos, supratai?

-Viskas. Aš ankstesnis. Grįžau. -Atlėksi?

Negaliu. Reikia į mokyklą. Bet aš ankstesnis, Psiche.

FIZRUKAS 19 serija

Olegai Jevgenyčiau, pas mus algos eina vos ne prieš mėnesį.

-O jus teko vos ne jėga tempt. -Laksčiau, laksčiau ir pamiršau.

-Nors pinigiukų reikia. -Juokingas žodis.

-Čia man? -Metų mokytojo alga.

-Premija už vardą. -Kiek čia?

Štai. 17 483 rubliai. Kaip aš jums pavydžiu.

-Gal tyliai narkotikais prekiaujat? -Ne. Čia mokyklos remontui.

Konkursą laimėjo organizacija, kuri net sąskaitos numerio neturi.

Mokam grynais.

-Kiek šiaip laikais remontas? -Čia beveik 10 milijonų.

-Normaliai. -Normaliai?

-Čia 9 milijonais 900 000 daugiau nei įprasta. -O kas saugo?

Sakau, jei koks įsiverš ir nušvilps pinigėlius, a?

Liaukitės. Kas gali pagalvot, kad mokykloj šitiek pinigų? Niekas.

-Niekas. Teisingai. Gerai. Mano? -Taip.

Einu. Nusipirksiu "Bentley".

-Gero apetito. -Ačiū.

-Nori sriubos? -Ne, ačiū.

Be reikalo. Na, kaip jūsų idealus pasimatymas? Juk visą dieną lijo.

Lietus - niekai. Tai buvo labai romantiška. Ir jis mane pabučiavo.

-Viskas, gerai, Valia? -Tiesiog per daug pipirų įdėjau.

Ir tu jam tvok. Neinkšk.

Visi ir susirinkom. Manau, galim.

Brangūs kolegos, turim jums paranešimą.

Taip nutiko, kad ryt mano ir Levo Romanyčiaus vestuvės.

Laukiam jūsų mokytojų kambary. Išgersim arbatos.

Aišku, švęstume plačiai. Valgykloj.

Bet juk suprantat, mokytojai ir pinigai...

Mokytojai ir pinigai...

Pakvaišot? Juk vestuvės. Ne Naujieji.

Vestuvės - vienąkart gyvenime. Daugiausiai du, tris. Reikia švęst.

Suorganizuosiu. Už savus padengsiu "laukymę" valgykloj.

Su balionėliais, šampanu, dešryte.

-Iš jūsų gera nuotaika. Tinka? -Žinoma.

Jūs visiškai nesavanaudiškai

padedat draugams įgyvendint svajonę.

-Jūs šventas. -Liova, gal pakvaišai?

-Komplimentais apibėrė. -Aš jums grąžinsiu.

Dirbu vieno berniuko repetitorium. Kol jums negrąžinsiu, jis neišlaikys.

Juk mes draugai. Beveik giminės.

Taigi visus kviečiam į valgyklą.

Olegai Jevgenyčiau, nesiliaujat mane stebint.

Baik, Tania. Jau išraudau.

Levas - jūsų draugas. Sveta - mano draugė.

Taigi mes vienoj komandoj. Be to, ruošiuosi savo vestuvėm.

-Turiu daugybę minčių. -Juk mudu dabar tarsi liudininkai.

Pagal tradiciją liudininkams kaip ir dera šurum burum...

Užtenka ir tos tradicijos, kad jūs nuotaką šurum burum.

-Reikia užsirakint, Ūsoriau. -Laukiau tavęs.

-Ką? Iš kur žinojai, kad ateisiu? -Visada eini į šią kabiną.

Seki mane, iškrypėli?

-Kodėl ją bučiavai? -Ką?

-Pažeidei mūsų susitarimą. -Nieko nebuvo.

-Tai, kad 30 sekundžių nepradedi sisiot, rodo, jog meluoji. -Ir ką?

Darykim taip. Atiduosiu pinigus, o tu nebesusitikinėsi su Saša.

-O jei pasakysiu "ne"? -Tada negausi pinigų.

Gerai, duok pinigus.

Čia tai Foma. Čia tai Foma grįžo.

Psiche, vis dėlto tau reikėjo eit gult.

-Kaip gult? Juk draugas grįžo! -Nerėk. Prašau.

-Geriau pasakyt, kaip planas? -Super.

Viską apgalvojai, kaip senais, gerais...

Vestuvės. Seifas. Išlaužiam. Baigiam švęst, kabinam liudininkes.

Bam, bam, bam.

-Su pinigiukais, su alibi. Genialu. -Bam, bam, bam.

Seifą reikia kažkaip prakrapštyt.

Turiu žmogelį. Geriausias savam darbe, iš tų, kurie dabar laisvėj.

Palauk. Patylėk. Jis atidarys bet ką. Be problemų.

-Taip. -Olegai Jevgenyčiau, čia atsirado nemalonių dalykų.

-Tikrai? -Esmė ta, kad jaunikis su nuotaka neturi ryt ko apsivilkt.

-Įsivaizduojat? -O aš jau galvojau, Tania...

-Juk dabar galima išsinuomot. -Puiku.

Olegai Jevgenyčiau, turiu porą minčių. Aišku, jei leis biudžetas.

-Butonjerė, tortas, kaspinas... -Sveikas!

Vienoj mokykloj reikia išlaužt seifą.

-Psiche... -Mokykloj reikia išlaužt seifą.

-Olegai Jevgenyčiau... -Tanečka, užsakyk ką nori.

-Visiškai tavim pasitikiu. -Gerai.

Foma, tas, kurio norėjau, sėdi. Bet jo motina davė kitą kontaktą.

Žmogus patikimas.

Liocha, išlindo dar viena problema. Vestuvėms šiek tiek trūksta pinigų.

Dabar man blogai su pinigais.

-Gal uždėsi? Iš dalies iškart grąžinsiu. -Be kalbų.

-Su tokiu planu... Foma grįžo. Na, brangusis, už mus. -Gerai.

-Na, gražu? -Psiche, gal kvailas? Vestuvėse žmones maitinsi pica?

Liaukis. Čia karštas užkandis.

Šiaip bus sušių. Žiūrėk, o gėrimai išvis...

-Normaliai. -Viskas, kaip prašei.

-Minimaliai, kad tavo dalis labai nenukentėtų. -Gražuolis.

Kaip seifų laužytojas?

-Viskas piki čiki. -Čiki piki.

-Na, taip. Konstantinas. -Sveikas.

-Foma. -Kostia.

Viską pameni? Aš pradedu vestuves. Psichas atidaro kabinetą.

-Toliau dirbi tu. -Sutarėm.

-Sveiki. -Labas, Taniuša.

-Čia jūsų kūrybinė komanda? -Taip.

Kas už ką atsako?

-Alkoholis, užkanda. -Taip. Jis...

Aš giminaitis. Aptarėm mano pasirodymą.

Einu prie stalo. O jūs pasakysit...

-Eik. Tanečka, kaip ten? -Viską padariau.

-Ką? -Čia smulkmenos. Balandžiai, fejerverkas, puošyba.

-Reikia susimokėt. -Kiek susidarė?

-Apie 100 000. -Jokių klausimų, Tanečka.

Psiche, atskaičiuok. Aleksejau... Liaukis. Ko drebi?

-Jokių klausimų, Tanečka. Imk. Viskas gerai. -Ačiū.

-Grąžinsiu. -Gražinsiu...

Liaukis.

Olegai Jevgenyčiau, jūs tiesiog didysis kombinatorius.

-Kokia prasme? -Dovanojot švarką kaip žinodamas.

-Iš širdies. Ir pečiai, talija... -O Svetlanos Petrovnos suknelė.

-Labai skoninga. -Bet čia šiek tiek atsidengia.

-Tau patinka? -Prabangi.

-Olegas Jevgenyčius rinko? -Taip, Olegas.

Gal ir Tanią nuvesi pas Poliną?

-Ji ką nors vestuvėms išsirinks. -Ne, ačiū.

Ko stovim? Greičiau sėskim. Kaip sakoma, ilgiau pasėdėsim.

Prašom, brangūs sveteliai.

-Lioša... Ką čia darai? -Tavęs ieškojau. Pasiilgau.

Tu iš tų, kurie netikėtai atsiranda ir išnyksta, ar ne?

Juk su šautine gulėjau.

Apie tave galvojau. Atsistojau ant kojų ir atėjau.

Tu blogas berniukas, Lioša.

Bet tuo man ir patinki.

Laukiu jo visą dieną kaip kvailė. O jis neatsiliepia ir neskambina.

Ko jaudiniesi? Juk čia Antonas.

-Iš jo galima laukt bet ko. -Išsipuošiau dėl jo.

-Velniop jį. Persirengsiu. Juk tau tas pats. -Man? Žinoma.

Vaikščiok nors ir nuoga. Juk aš tas... Man tas pats.

Svarbiausia, nesusipykom. Tiesiog susitarėm, kad ateis.

-O jis dingo. -Mesk marškinėlius.

-Kokius marškinėlius? -Kurie ant tavo kelių.

-Tau mest? -Man, Valia.

Smarkiai? Imk.

-Valia, tau viskas gerai? -Taip. Susuko pilvą. Aš tuoj.

Įvyko taip, kaip norėjot. Užsimovėt ištikimybės žiedus.

-Valio! -Karti.

Karti! Karti!

Karti!

2, 3, 4, 5...

-Psiche, kas čia? -Ji mūsų vos nesučiupo.

-Teko dirbt. -Ką dabar daryt?

Ką? Koreguosim. Juk supranti, kad iš čia tikrai niekur neišeisiu.

Brolau, stoviu čia ir saugau.

O tu imk Kostią, ir dumkit prie seifo.

-Pridengsiu. -Kito varianto nėra.

Ir prancūzas mirė.

Eime. O rusas... Priminkit. Vėliau papasakosiu.

-Ko prisigėrei, gyvuly? -Ko iškart prisigėriau?

-Aš į jaunųjų sveikatą. -Kokių jaunųjų?

-Vėliau... Suradau čia damą. -Greičiau eime su manim.

-Olegai Jevgenyčiau. -Tanečka...

-Aš pas jus. -Tanečka, aš nusilaksčiau...

Stop. Gana lakstyt. Nereikia. Viskas puiku. Tiesiog super.

Čia geriausios vestuvės, kuriose esu buvus. Jūs šaunuolis. Pašokim.

Tania, kol giminaitis dar stovi ant kojų, turiu kai ką parepetuot.

-Ir iškart grįšiu pas tave. -Gerai.

Eime, Konstantinai Gavrilovičiau.

Ko kuitiesi, debile?

Kaip atidarysi seifą, jei negali atidaryt durų?

Ramiai. Vertinu spynos sudėtingumą.

Ką čia vertint? Čia tik mokyklinių durų spyna.

-Taip ir pats galėjau. Norėjau spyną... -Nagi. Turi 2 min.

-Elektroninis? -Kvailas? Manęs klausi?

Ne. Konstatuoju. Elektroninis. Apie elektroninę sistemą nekalbėjom.

Galvojau, koks mokykloj gali būt seifas? Pamąstykit. O jis štai koks.

-Tikras forsmažoras. -Viešpatie...

Draugai, kad negadintume santykių per šią nuostabią šventę,

pinigų iš jūsų už šį iškvietimą neimsiu.

-Kertam? -Sėsk, kol neišgėriau tavo kraujo.

Psiche... Nurimk. Tiesiog galvok.

-Žiūrėk į jį ir galvok. -Ką čia galvot?

-Gal kokiu nors daiktu jį? -Gerai. Kokiu?

-Nežinau. Laužtuvu. Pjūklu. -Netinka. Juk čia ketaus gabalas.

-Suprantama. Geriausia susprogdint. O kaip? -Geriau susprogdint. Kaip?

-Kaip susprogdint? Fejerverkas. -Ką?

Taniucha užsakė fejerverką.

-Apkrausim fejerverkais ir susprogdinsim. Teisingai? -Taip.

Einu fejerverkų. Tu dumk į valgyklą.

Duosiu ženklą. Surenk kokią nors sumaištį.

Garsiau muziką. Kieno nors marmūzę į mišrainę, muštynes...

-Nagi... -Palauk. O ką su tuo daryt?

Velniop. Prigirdyk jį, kad viską pamirštų. Suknistas seifų laužytojas.

Borisovai, tu mane nustebinai. Geras, kad gavai pinigų Kiprui.

Nes visi normalūs jau buvo. Aš viena kaip liurbė.

Neturiu normalaus maudymosi kostiumėlio. Nieko. Ten nusipirksim.

-Klausyk, gal eime į parką? -Į parką? Ko?

-Nežinau. Į iškylą ar šiaip pasivaikščiot. -Gal kvailas?

Nematai, kas už lango? Išsikviesim taksi ir važiuosim.

Beje, reikia porai dienų nulėkt į Graikiją. Ten apsipirksim.

-Ką manai? -Manau, kad užknisai.

-Mauk į tą Kiprą ar kur susiruošei. -Borisovai, pakvaišai?

-Iki. -Borisovai! Kas mokės už latė?

Brangūs svečiai, prašau dėmesio. Šiąnakt sukūriau nedidelį filmuką.

Dovaną Svetlanai ir Levui. Svarbiausia, kad jis apie meilę.

Dėmesio į ekraną.

-Taip. -Tyliau.

Dabar ne laikas. Čia lyriška valandėlė.

Supratau. Viską padarysiu.

-Tu atseit platus? -Atleiskit. Nepastebėjau.

Pasitraukit.

Na, kaip? Aš ten vos negavau?

-Foma, kas čia? Kur pinigai? -Velniai žino.

Sakei, pinigai seife. Neatsakai už savo žodžius?

-Atsakau, Liocha. Jie buvo čia. -Ką reiškia "buvo"?

-Tu irgi buvai ir pražuvai. Visai praradai uoslę? -Leisk pagalvot.

Galvok. Žinai, ką galvok? Kaip man grąžinsi pinigus.

Už visas tas vestuves.

-Gėrimus, tortą, operatorius, sušiktą fejerverką. -Palauk, Psiche.

Išeinu.

Liocha...

Tai buvo pirmas kartas, kai apalpau pamatęs slieką.

-Dabar bent jau šypsaisi. -Valia, labai tau ačiū.

Džiaugiuosi, kad turiu tave.

Keista, bet reikiamą akimirką tu visada šalia.

-Neatidaryk. -Liaukis, Valia. Aš trumpam.

Saša, prašau neatidaryt durų.

Atleisk, mažute. Sulijo, išsikrovė telefonas.

Kostia, nerandu raktų.

Nesijaudinkit. Atrakinsiu bet kokią spyną.

Olegai Jevgenyčiau, ko jūs vienas?

-Važiuojam pas mus. -Liova, išprotėjai?

-Juk mūsų vestuvinė naktis. -Taip.

Olegai Jevgenyčiau, tada aš skolingas bernvakarį.

Olegai Jevgenyčiau, labai ačiū. Ypač jūsų draugui.

-Elvyra Petrovna! Taksi važiuosit? -Taip.

Galiu su jumis? Juk šalia gyvenam.

Nes aš sekmadieniui pinigus iš seifo paėmiau.

Labai bijau. Žinot, neramu.

-Važiuojam. -Ačiū. Labai ačiū.

-Olegai Jevgenyčiau... Kas nors atsitiko? -Viskas normaliai.

Sutrikau. Kažką gyvenime darau neteisingai.

Kodėl? Viskas teisingai. Vienas žmonėm surengėt šventę.

-Apie ką kalbat? -Visa tai niekai. Šlamštas.

Visai ne niekai. Nesikuklinkit. Nereikia.

Jums reikia paminklą pastatyt. Labai jumis didžiuojuosi. Žaviuosi.

Subtitravo Gitana Kazlauskaitė www.sdimedia.com