Original subtitles

-Jei komanduosi, tikrai išeisiu iš namų. -Eik. Padėt susidėt daiktus?

Ką galvoji apie mano Svetą?

-Jums labai pasisekė. -Imsi?

-Reikia rimtai pasikalbėt. -Tu mane meti?

Turiu tau pasiūlymą, kurio negalėsi atsisakyt.

-Atvažiavau pasiimt sūnelio. -Nežinojau, kad jis tavo.

Viskas gerai, bet tu man skolingas.

Labas rytas.

-Labas rytas, Elvyra Petrovna! -Nepastebėjom tavęs.

Jei atvirai, nemaniau, kad taip liūdėsit dėl išsiskyrimo.

Žiauriai kankinuosi. Tiesiog degina viduj. Degina.

-Nežinau, kaip jums padėt. -Kaip man padėsi, Tanečka?

-Sieloj skylė. Drevė, uoksas. Niekam aš nereikalingas. -Kodėl?

Man reikalingas.

Kaip draugas. Galit drąsiai tikėtis mano draugiškos pagalbos.

Man nepakenktų draugiškas masažas.

O gal draugiškas spyris į užpakalį?

FIZRUKAS 18 serija

-Klasiška daina. Bus tavo. -Žinai, apie ką?

Kažkas apie meilę. "Love..." dainuoja.

Dainuoja, kad meilė baigėsi ir jie viens kitam niekas. Viskas baigta.

Tada bus Banano. Aš trumpam.

-Sveika, dukra. -Tėti...

-Tėtis. Atėjau išgert kavos su mylima dukra. -Tikrai?

Su mylima dukra? 2 savaites tau buvo dzin, ar aš gyva. Neskambinai.

Tiesiog mylintis tėtis.

Sania, pati irgi galėjai bent SMS parašyt, ar ne?

-Teisingai. Dabar aš kalta. -Prašei nesikišt, ar ne?

-Taip. -Ir nesikišau.

-Kaip gyveni? -Tiesiog super.

Nė kiek nesigailiu, kad išėjau iš namų. Aš tiesiog laiminga.

-Laiminga? -Taip.

-Tai iki. -Iki.

-Chramulia... -Sveikas, Foma.

-Ko reikia? -Atėjau aplankyt seno draugo.

-Chramulia, geriau be preliudijų. -Žiūriu, geresnis tapai.

Buvai piktas kaip šuo. Neprieisi. O dabar štai koks. Susiradai moterį?

-Tau ne tas pats? -Kas ji?

-Sveta. Mokytoja. Labai myliu. -Vis juokauji. Juokdarys. Ne...

Aš apie šitą.

Ir apie šitą.

-O Mamajus žino, kad gyveni su jo dukra? -Atėjai skolos?

Ko viską suvedi į pinigus? Iš draugų pinigų neimu. -Ko reikia?

Tema tokia. Vienas iš mūsų buvusiųjų. Pravardė Miškinis.

Įsivaizduoji, pamiršo man pasakyt, kad metė verslą. Dingo.

Pamiršo grąžint 5 milijonus.

-Surask jį, Foma. -Darykim taip, Chramulia.

Pasiimk dvokiančias nuotraukas ir eik iš čia pasivaikščiot. Tinka?

Klausyk, Foma, įskaudinai mano artimą. Tu skolingas.

Arba atidirbsi skolą, arba artimuosius dalimis susirinksi.

Kaip tau?

Šaunuolis, kad sutikai. Imk nuotraukas atminimui.

Užeisiu vakare. Iki. Nenuobodžiauk.

Sania! Sania...

-Sania, kas nors nuskriaudė? -Ne.

-Ko raudi? -Noriu ir raudu.

Ta prasme...

Sania, ko surūgus?

Gal varom pasivažinėt. Pailsėsim. Prasiblaškysim.

-Kur važiuosim? -Staigmena. Svarbiausia - tikėk manim, Sania.

-Staigmena? -Manyk, kad tai bus mudviejų malonus nuotykis.

Tinka? Tau 5 minučių užteks susiruošt? Gerai.

-Taip. -Tania, štai ko skambinu.

Gal kur nors varom, pasivažinėsim, prasiblaškysim.

Olegai Jevgenyčiau, seniai turėjot suprast,

kad važinėju, blaškausi tik su Slava.

Ne ta prasme. Nesupratai manęs.

Skambinu draugiškai. Juk sakei, kad padėsi, jei kas.

-O dabar - "jei kas"? -Dabar - "jei kas".

Sania kažko surūgus. Snargliais lovatiesę teplioja.

O aš vyras. Negaliu jai padėt, patart. Nieko negaliu. Padėk, drauge.

-Gerai, drauge. Jei pažadėjau... -Tinka. Greit užsuksiu.

-Taip. -Aprangos forma - sportinis kostiumas ir sportbačiai.

-Kam? -Staigmena.

Pasaka. Fantastika. "Bumerį" matėt?

O aš jau gimiau, kai jį nufilmavo?

Olegai Jevgenyčiau, norėčiau žinot, kodėl keičiam mašiną,

kodėl mes su sportiniais kostiumais ir kur važiuojam.

Taniucha, taip pasakysiu.

Manyk, tai... Na, kai vaikai su geltonais "Ikarus" važiuoja.

-Ekskursija. -Ekskursija. Sania, šaunuolė. Makaulė.

O tai laužiau galvą. Damos, prašom.

Sveikos atvykusios į dešimtą dešimtmetį.

-Vaikai gale. Madam, prašom. -Ačiū.

-Galima? -Ką? Gerai.

-Saša... -Kovinės. Prieš 10 metų čia buvo geriausia mašina pasauly.

Buvo auksiniai laikai, merginos. Viskas aišku. Kas bėga. Kur šaut.

Prieš 10 metų su tokiu Bumeriu privažiuočiau,

mergiotės tiesiog sušoktų.

-Ir tu šoktum. -Aš? Ne.

-Šoktum. -Vargu.

Prieš 10 metų baigiau mokyklą, susipažinau su Slava.

Mokykla ir Slava. Per 10 metų niekas nepasikeitė.

-Sania, turbūt neprisimeni, kas buvo prieš 10 metų. -Pamenu.

-Tėvai išsiskyrė. -Išsiskyrė ir išsiskyrė.

Negi prisiminsim blogus dalykus?

O už šio miško buvo sandėlys. Matot, stogą?

Tais laikais su vaikinais iš jo spalvotus metalus ėmėm.

Sunkvežimiais vežėm. Aišku, legaliai. Kaip kitaip?

-Saša, o tu visą tą laiką gyvenai su tėčiu? -Ko pristojai?

Garbės žodis. Ko važiuojam?

Negi problemas spręst? Važiuojam ilsėtis, kaip sakoma. Trys draugai.

Visada norėjau, kad tėtis išmokytų mane vairuot.

-Kas? -Kaip sakydavo mūsų velionis brigadininkas,

ilgai norėt kenksminga. Sania, sėsk prie vairo.

-Jūs rimtai? -Rimtai?

O ką? Kartais ir mūsų svajonės pildosi.

Olegai Jevgenyčiau, jei užsimušim, aš jus nudėsiu.

-Ji neturi pažymėjimo, nemoka vairuot. -Pamanyk.

Mokiausi taip pat. Čia kaip su dviračiu.

Stabdžių pedalas ir greičio pedalas. Sėdi, ir lekiam. Nagi...

Sėsk.

-Spaudi pedalą. -Žinau. Žiūrėjau vaizdo pamokas.

Stop. Palauk, zuikeli. Nieko nereikia tampyt. Čia automatinė. Įjunk pavarą.

-Ir storą kojytę ant pedalo. -Olegai Jevgenyčiau...

Spausk greičio pedalą. Atsargiai. Šaunuolė. Jauti vairą.

-Inspektoriai? -Ne. Viskas gerai.

-Jau keičiamės? -Ne, zuikeli. Atvirkščiai.

Kojytę ant greičio pedalo. Ir pirmam posūky varyk į kairę.

-Važiuojam kur nors konkrečiai? -Nekonkrečiai.

Važinėjam - kur akys mato. Suk. Dirbam su vairu. Šaunuolė.

-Atrodo, atsiplėšėm. -Kokia prasme?

Na, beveik atvažiavom.

-Olegai Jevgenyčiau, ačiū. Tai buvo super. -Gerai. Liaukis.

Galiu duot raktus. Lakstysi į mokyklą.

-Olegai Jevgenyčaiu... -Su manim. Kai prisigersiu.

-Olegai Jevgenyčiau... -O ką?

Ežeras - jūsų staigmena?

-Staigmena - ežeras. -Geras.

-Gal paplaukiokim su valtim. -Galim ir su valtim.

-Negi be reikalo palikta? Sėskit, mergiotės. -Super.

Olegai Jevgenyčiau, jūs viską numatėt. Oi...

-Nagi, bocmane ir papūga. -Olegai Jevgenyčiau, o jūs?

Aš negaliu. Mane pykina. Galiu susivemt. Pasivaikščiosiu.

Dėl tėčio... Atleisk, gal kišuosi ne į savo reikalus,

bet noriu pasakyt, kad puikiai tave suprantu.

Jūs? Tatjana Sanovna,

-ar jūsų tėvas su jumis elgėsi kaip su savo nuosavybe? -Ne.

-O gal manė, kad viskas, ką darot, kvaila ir nerimta? -Ne.

Tėvas - ne.

Bet patikėk, yra šalia žmogus, kuris su manim elgiasi taip pat.

Mano rusiškas berželi, juk aš tave dantimis...

-Mano geruti... -Kas čia, Olegai...

-Atgal! -Pistoletas?

Tikrai pistoletas. Nusimoviau kelnes, tupiu, grybus renku.

Žiūriu, pistoletas. Turbūt medžiotojai pamiršo.

Reikia ką nors daryt. Turbūt skambint policijai.

O jei juo ką nors nušovė.

Ne, merginos. Šituo tikrai nieko nepatiesė. Gal sužeidė. Dukart.

Toks jausmas. Ko persigandot?

Dešimtam dešimtmety nepaleisdavau jo iš rankų. Ramiai buvo važinėt.

Dėl to į jūsų mašiną mergiotės ir šokinėdavo.

Ką su juos daryt?

-Nori iššaut į berželį? -Ne. Labai ačiū.

Kad atsikratytum streso.

-Streso atsikratau šiek tiek kitais būdais. -Kokiais?

-Muzika. Sportas. -Manyk, kad čia sportas.

Pamėginkit, Tatjana Sanovna. Mokykloj niekam nesakysiu.

-Matėt? Pataikiau. -Dešiniau.

Dar kartą pataikiau. Tiesiog neįtikėtina. Matėt?

-Ne tuščiais šaudai. -Iškart jaučiasi jėga, valdžia.

-Tai labai blogai, Saša. -Kiek turim?

Na, merginos, laikas važiuot.

Pistoletą išmesim, kad, neduok Dieve, niekas nesusižeistų.

-Išmesim. -Teisingai.

Lėk, pistolete.

Pastatysiu savo gyvenimą ruletėj!

Kazino fortūnai paliksiu duoklę!

Tegu sako, kad netikiu likimu! "I wanna live in your dream!"

Ir visi kartu.

-Taniuša, negi tavo pilvas gurgia? -Manau, čia jūsų pilvas.

Tikrai. Ryte mūsų valgykloj tik perlinės košės užvalgiau.

-Noriu valgyt. Kaip dėl charčio? -Galima.

Aš labai alkana.

Tuoj pristabdysim prie pirmos pakliuvusios kavinukės.

-Savo akim netikiu. Foma atvažiavo! -Sveikas.

Džiaugiuosi tave matydamas.

Gerbiami žmonės, atsiprašau, kavinė uždaroma. Visi išeikit.

-Liaukis. Nereikia. -Nagi. Išeikit. Iki susitikimo.

-Jūs jį pažįstat? -Kartu dirbom kadaise. Seniai.

Labai džiaugiuosi. 100 metų nesimatėm.

Tu vedei. Gimė vaikas, ar ne? O manęs į vestuves nepakvietei.

-Žinot, šiaip... -Gerai jau. Vėliau.

-Ar žinai, kad tavo tėtis išgelbėjo man gyvybę? -Liaukis.

-Tikrai? Jis mums to nepasakojo. -Nes jūsų tėtis kuklus.

Valgykit į sveikatą.

-Pirma pasitaikius kavinė? -Įsivaizduoji, koks sutapimas.

Kimškit. Turiu pusvalandžiui išbėgt.

Bumerį parodysiu servise. Sėdėkit. Tuoj viską atneš.

-Azeretai... -Ką?

Ramiai, brolau.

-Atleisk, brolau. Įprotis. -Turiu išlėkt. Pažiūrėsi jas?

Kokie klausimai? Pažiūrėsiu, pamaitinsiu ir pagirdysiu.

O jei kas klaus, niekur nebuvau išvažiavęs. Buvau čia.

Įžeidinėji, brolau. Juk schemą prisimenu.

Klausyk, tokie laikai atėjo.

Niekas neužsuka. Gerai, kad tu nemetei darbo. Šaunuolis.

-Kur čia mesi? Gerai, varau. -Varyk.

-Štai ir mano mylimas vyras grįžo. -Tėtuk, pritark.

-Ruošiamės. -Kodėl?

-Važiuojam. -Klausyk, kodėl važiuojat?

Žiūrėk, kaip žmona ir dukra džiaugiasi. Pasėdėk.

Azeretai, čia ne mano žmona ir ne mano dukra. Važiuojam.

Kur dingo linksmas Foma?

-Sugedo mašina? -Taip. Paseno. Važiuojam.

-Ačiū. -Iki.

Jūsų labai įdomi praeitis buvo.

-Neįprasta, linksma. Gaila, mano ne tokia. -Tau nepasisekė.

Foma, tu monstras. Kaip pavyko įkalbėt Miškinį?

-Maniškiam nepavyko. -Chramulia...

Pinigai yra, problemų nėra. Eik. Jei dar kartą... maniškes gąsdinsi,

susmulkinsiu tave ir vaikinus kaip kopūstus.

Oi. Koks siaubas. Bijau... Vos į kelnes neprisisiojau.

Gerai, iki.

Subtitravo Gitana Kazlauskaitė www.sdimedia.com