Original subtitles

-Ką darai? -Visą dieną to laukiau.

Nieko. Dar palauksi.

-Aš už Antoną. -Jis neturi galvos, smegenų.

Aš juo tikiu.

-Man tokia Tania patinka. -Kokia tokia?

Tokia neteisinga. Prašom.

Tai bent. Kokia pupytė.

-Vištos užpakaliuką atkišus dėdę glumina. -Ką?

-Pakvaišai? Ko mane gąsdini? -Tiesiog nusprendžiau sportuot.

-Tu? -Tai yra, noriu, kad jūs mane treniruotumėt.

-Aš? -Taip. Jūs stiprus. Brutalus. Tiesiog kaip Van Damas.

Liova, aštuntokai užpuolė?

Suraskim kurstytoją. 10 000 pritūpimų,

ir iki išleistuvių drebančiom kojytėm vaikščios.

-Esmė ne ta. Tik noriu... Kaip čia pasakius? -Sakyk.

-Noriu būt panašesnis į vyrą. -Koks?

-Noriu būt patrauklesnis moteriškai lyčiai. -Šit kaip.

Pinigų turi? Nusipirk. Negi tave mokyt? Neturėjai tetos?

Motin brangi...

Kaipgi tu gyveni? Su katinu? Juokauju.

Kaip čia taip?

Ramiai... Toks gyvenimas, Liova.

Vieni nežino, kaip pakabint tetą, o kiti nežino, kaip atsikratyt tetos.

Liaukis...

FIZRUKAS 17 serija

Ir pagaliau pagrindinis prizas.

Už šią... Nepabijosiu to žodžio. ...istorine pergale protmušy

jus pasveikins jaunimo skyriaus viršininko pavaduotojas.

Ilja Nikolajyčiau! Prašom. Visi klausom.

Vardu... ...mušy...

...lėjus...

Ilja Nikolajyčiau, perkrausiu jus.

Kažkas per informatiką vėl siunčiasi filmus. Užstrigo.

Tuoj jiems parodysiu.

Aišku, aš ne Ilja Nikolajyčius, bet svei...

-Liaukis. Tau turiu padėkot. -Man? Už ką?

Ačiū. Malonu būt ne tik gražiu, bet ir protingu.

Man tu visada ne tik... Tai yra, ir toks. Tęsk.

-Ačiū, kad patikėjai. Noriu dėl tavęs ką nors padaryt. -Ką?

-Ko nori? -Aš... Gal kur kartu nueikim?

-Pasimatymas? OK. Gerai. -Bet tikras pasimatymas.

Be jokių bėgiojimų, išsisukinėjimų.

Ar aš panašus į tokį, kuris gali taip pasielgt?

Ne. Aš šiaip. Dėl viso pikto.

Mano brangieji, sveikinimas atšaukiamas.

Pamiršom sumokėt už internetą.

Čia gaudom nemokamą Wi-Fi iš gretimos kavinės.

Tiesa, reikia įjungt iPod.

-Sveta... -Tu jau greit?

Ne. Kaip tau?

-Turbūt labai nusibodau, ar ne? -Dabar nori apie tai pasikalbėt?

Sveta, jei užknisau, nesigėdyk, pasakyk.

-Viskas gerai. Nesijaudink. -Palauk.

Jei užknisau, o tu nežinai, kaip pasiųst, sakyk, nesigėdyk.

-"Foma, varyk..." -Viskas gerai.

Juk mes idealiai viens kitam tinkam kaip dvi Lego detalės.

-Jos taip glaudžiai viena su kita susineria. -Na, taip.

Juk naudojuosi tavim tik dėl sekso.

-Aš egoistas. Supranti? -Aišku. Tu mane taip įkaitini?

Sveta, atsargiau su nagais.

-Oi! Eik iš čia. Sakau, eik. -Jam skauda.

Jam skauda? O man neskauda?

-Reikia su ja baigt. -Su kate?

Su Sveta. Kokia kate? Juk sakiau. Ten ne katė, o katinas.

Tavo riešutėlius aptiko katinas žydriukas?

-Ko tu toks kvailas? -Liaukis. Nepradėk. Katinuk...

Nesuprantu, Foma. Ko tau netinka Sveta?

Viską atkiša, ėst neprašo.

-Jokių įsipareigojimų. Ko tau dar reikia? -Kažko reikia.

Turiu su Tania tokį šansą.

-Normaliai. Tik sužinok, ar ji neturi katino. -Eik šiknon.

Gerai jau. Nesuprantu, ko jaudiniesi.

Siųsk Svetą... Sakyk: "Sveta, eik iš čia! Viskas! Nusibodai!

-Dumk iš čia, Sveta! Viso gero!" -Ko rėki? Kaip jai pasakysiu?

Jei Tania sužinos, kad pamečiau jos draugę?

-Viskas. Man vėl džiovint irklus? -Permesk ją kam nors.

Pasiimčiau, bet man jau per daug. Nesusidoroju.

Reikia ją atiduot į geras rankas. Turiu vieną alkaną klientą.

Išanalizavau pasimatymus su Antonu. Ir supratau, kur klaida.

-Kad jūs viens kitam netinkat? -Ne.

Kad išvis nesiruošiau pasimatymams. Viskas sava eiga.

Bet dabar aš pasiruošiau. Čia bus idealus pasimatymas.

Idealiam pasimatymui nereikia idealių mafinų.

-Reikia idealaus žmogaus. -Tu teisus. Blogi keksai.

Iškepsiu dar partiją.

9. Nagi, aukštyn.

Devyniasdešimt aštuoni...

3 kartai normaliai. Sėsk. Atvėsk, Liova.

Ką galvoji apie mano Svetą?

-Tai yra, apie Svetlaną Petrovna? -Petrovną.

Ji tikra deivė. Afroditė. Jums pasisekė.

Prisipažink. Galvojai apie ją? Svajojai bemiegėm naktim, a?

-Jei atvirai... Buvo fantazijų. -Svajojai.

-Bet tik stebėjau jus. -Aišku.

Apie tokią moterį galiu tik svajot.

Kartais ne tik jų svajonės išsilipdo, Liova.

-Imsi? -Kokia prasme?

Deivę imsi?

-Svetlaną Petrovną? -Petrovną.

-Juk ji jūsų. -Ir ką?

-Tu mano draugas. -Ačiū. Ir jūs mano.

Manau, tarp draugų neturi būt jokios bobos.

Jei draugui patiko mano moteris... "Imk, drauge." Čia kaip dovana.

Kaip kelnes atiduot jaunesniam broliui.

Bet Svetlana Petrovna ne daiktas ir ne kelnės.

-Geriau už kelnes. -Ji gali ir nesutikt.

Sutiks. Jai patinka šiurkšti vyriška jėga.

-Aš ne toks. -O aš toks.

Viskas, ko tau reikia, nugalėt mane.

-Reikia mane veikt. -Tai neįmanoma.

Tai įmanoma.

Geras mafinas. Kur pirkai?

-Pati kepiau. -Kam?

Fu! Vėl radai kokią nors bjaurastį.

-Kodėl jūsų šuo ne su antsnukiu? -Sau užsidėk.

Viskas gerai. Niekas nesugadins šios nuostabios dienos.

Grybų lietus. Greit praeis.

-Galim ramiai tęst. -Gal eime į kavinę.

Ne. Ten yra perėjimas.

Galim palaukt, kol nustos lyt, o paskui tęsim.

-Kaip tu? -Viskas super.

-Levai Romanyčiau! -Levas Romanyčius?

Levas Romanyčius. Kas nors nepatinka?

-Ne. Viskas gerai. Prašom užeit. -Nereikia. Nesiauk.

-Šiuose namuose galima. Sveta išplaus. Išplausi? -Taip.

Išplausiu. Viskas gerai. Karbonadai.

-Man jau įstot? -Anksti.

Pradėsiu, o tu įsijungsi. Atseit "Kaip kalbat su moterim?"

-Čiupsi, kojyte į pilvą... -Nemanot, kad planas keistokas?

Jau vėlu trauktis. Užeik, Levai! Nagi. Sėsk kur nori.

-Sėsk į fotelį. Susikelk kojas. -Vakarienė beveik paruošta.

-Čia valgysit ar virtuvėj? -O ten atsirado televizorius?

-Ne. -Ar mes ne žmonės?

-Aišku, valgysim svetainėj. -Olegai, kas nors atsitiko?

-Tuoj atsitiks, jei taip su manim kalbėsi. -Na, gerai.

-Prisiminiau. Pamiršau išjungt lygintuvą. -Sėdėk.

Gal kvailas? Juk sutarėm, Liova.

Kas čia? Gal šunis pamatei?

Mes su Levu Romanyčium mėsą turim valgyt be peilio?

-Juk visada be peilio valgai. -Ko rėki ant manęs?

-Seniai gavai? -Ką?

Seniai gavai? Ką?

Ką sakei? Užstoji ją?

-Kaip drįstat? -Ką dirbi? Nieko sau.

-Koja. -Kaip jūs...

-Ką darai? -Vaikinai...

Liova, ką darai? Tu idiotas?

-Skauda. -Skauda?

O Svetlanai Petrovnai neskaudu, kai taip kalbat?

Gal išprotėjot?

Normaliai. Paprastas nokautas. Geras smūgis alkūne į žandikaulį.

-Čia ne aš, o jūs jai trenkėt. -Žinoma.

Jei aš, dabar vežtume ją su kastuvais į mišką.

-Ji gulėtų bagažinėj. -Žinot, man iškart nepatiko ši istorija.

-Reikia greitąją iškviest, kam nors pasakyt. -Palauk.

Iš man iš pradžių planas nepatiko.

-Dabar matau, kad planas geras. Savaime išsisprendė. -Koks planas?

Liova, svarbiausia - nepražiopsok savo šanso. Stok arčiau fotelio.

-Labai peršlapai? -Visai. Šiandien galiu nesipraust.

Kaip romantiška. Groja mums dviem. Reikia jam duot pinigų.

Tik 10? Nieko sau. Už ekskliuzyvinį koncertą 10?

-Mačiau, turi 1000. Greit įmesk. -Juk jūs aklas.

-Įvyko stebuklas, ir praragėjau. -Nieko jums neduosim.

-Jūs mus apgavot. -Saša, palauk.

-Leisk man su juo pasikalbėt. -Nagi. Pasikalbėkim, šnekoriau.

Čia nieko nėra. Gali išeit.

Liaukis. Nusišypsok. Viskas ne taip ir blogai. Atrodai labai mielai.

-Levai Romanyčiau, ką čia darot? -Nežinau.

-O kas nutiko? -Nežinau.

-Kur Olegas? -Nežinau.

-Klausykit, ar ką nors žinot? -Įvyko kažkoks susistumdymas.

Jums netyčia trenkė. O paskui jūs atsijungėt.

-Atleiskit, Svetlana Petrovna. -Jūs čia niekuo dėtas.

Puolėt manęs gint kaip tikras vyras.

-Nereikia apie tai. -Nesikuklinkit.

-Pasielgėt kaip didvyris. -Skauda?

Reikia pridėt ką nors šalto, nes hematoma...

Jums nereikia hematomos.

-Jūsų gražios akys. -Šaldikly yra plaučių katinui.

-Turit katiną? -Taip.

Kažkodėl aš nuogas.

Negi tarp mūsų kas nors buvo?

-Kaip jaučiatės? Buvo ar ne? -Neturiu su kuo palygint.

Nežinau, kaip turi jaustis vyras, kuriam buvo.

Klausykit, kaip toks nuostabus,

geras, rūpestingas vyras niekad nebuvo su moterim?

-Kas nutiko? -Raktai liko džinsuose, kuriuos tas požemių Lepsas pjausto.

-O tėvai? -Jie bus gal po 3 val.

-Palauksiu su tavim. -Kaip nori.

-Kaimynai lyg tyčia kažką skanaus gamina. -Tu alkanas?

Švelniai pasakyta. Juk prieš pasimatymą tyčia nieko nevalgiau.

-Klausyk, o keksų liko? -Taip. Čia atsargai.

Maniau, eisim antyčių lesint.

-Kaip skanu. -Atleisk man.

Norėjau, kad būtų idealu, o atsitiko tai, ko neplanavau.

Atvirai? Tai buvo blogiausias pasimatymas mano gyvenime.

Kai vėjas vos visko nenupūtė, maniau, bus žiauru.

Ant tavęs bent arklio dydžio šuo neužlipo.

Jis vos pusės rankos su tuo keksu nenukando.

Užtat tu nosim nearei žemės kaip aš. Pasisekė.

Su moterišku lietpalčiu ant nuogo kūno per Maskvą ėjau.

Jei dar su tokiais vyrais norėsi susitiksi, įspėk.

Apsivilksiu tai, ko negaila.

Žinai, čia geriausias blogiausias pasimatymas mano gyvenime.

Na, buvo?

-Olegai, tu čia? -Kaip į pirmą klasę...

-Atėjau tik pasikalbėt. -Tiesiog kalbam.

Levai Romanyčiau, aš pati pasikalbėsiu.

Iškart prie reikalo. Reikia rimtai pasikalbėt.

Žinai, iš pradžių man patiko, kad tu toks laukinis.

Neklausai mano nuomonės, visada storžieviškai elgiesi.

-Visom patinka. -Dabar noriu kažko daugiau nei šiurkšti vyriška jėga.

Noriu, kad rūpintumeisi, jaudintumeisi, kalbėtum su manim.

Juk nė karto manęs nepabučiavai į lūpas.

-Neįkertu. Tu mane meti? -Taip.

Atėjau padėkot už tai,

kad padėjai man pamatyt vyrą, kuris visus tuos metus buvo šalia.

Šit kaip.

Kokia tu klastinga.

-Nors jei atvirai, judu su Liova tinkat viens kitam. -Ačiū.

Kam tau manęs reikėjo?

-Dėl gero, karšto mano sekso. -Taip.

Anksčiau ir aš taip galvojau.

-O dabar suradau savo idealą. -Ką čia paistai?

-Liova geresnis už mane? -Ir tu neblogas.

Bet jei vertinsim balais, tai Liova - penketas, o tu - ketvertas su minusu.

-Koks ketvertas su minusu? -Ne.

Net trejetas su pliusu. Bet sąžiningai uždirbtas trejetukas.

-Žinai, kiek turėjau bobų? -Juk esmė - ne kiekybė, o kokybė.

Ir žinai, kitaip nei tu, Liova galvoja apie partnerę.

-Jis toks nenuilstantis... -O aš nuilstantis?

Jis visko prigalvoja, supranti? Nesijaudink. Stengeisi kaip galėjai.

Subtitravo Gitana Kazlauskaitė www.sdimedia.com