Original subtitles

-Kokio velnio turiu susitikinėt su Mamajeva. -Aš tau mokėsiu.

Nesuprantu, kokie mūsų santykiai.

-Susitikinėjam ar ne? -Aišku, susitikinėjam.

-Tikrai myli Slavą? -Žinoma.

Mes mylim viens kitą. Mano santykiai su mylimuoju puikūs.

-Nagi... -Tai bent. Kas čia?

Čekiškas nefiltruotas.

Su 10 b susilažinau, kad jie gaus futbole nuo septintokų.

Truputį padirbėjau su mažiais.

Viskas - dičkius kaip kačiukus sutvarkė.

Gal ir mane šiek tiek patreniruosi?

Kas mūsų draugei?

-Turbūt savo istorija pataikei į skaudžią vietą. -Kas nutiko?

Ryt renginys - protmušis, o ji atsakinga.

Iškart 2 neaiškūs momentai.

Kur aš susimoviau? Ir kas per renginys? Bėgiot, šokinėt?

Toks žaidimas - protmušis.

Mūsų komanda jau 5 metus nelaimi prieš gretimą mokyklą.

-Vaikai jau nebenori dalyvaut. -Šit kaip. Nieko sau.

-Jaudinasi dėl vaikiškų niekniekių. -Ne.

Dar tas varžovų komandos vadovas - Tanios kursiokas.

Nuolat iš jos pasišaipo.

-Toks bjaurus tipas. -Nuo to ir reikėjo pradėt.

Pasirodo, mūsiškius engia, o mes blindaže su sąsiuviniais sėdim.

Liaukis. Ji kasmet tokiu metu puola į depresiją. Praeis.

Ne, Sveta. Ne mūsų metodas.

Jei mūsiškius rajone muša, visada įsipaišau.

Reikia gelbėt Taniušą. Tau atidaryt?

Užrūdijęs. Nenutrauksi. Imk.

Šitas linkęs į fiziką, matematiką ir suicidą.

Nors į apendicitą. Kas jis? Minusas normalus.

-Man jis patinka. -Aš už.

-Toliau. -Kravaicevas. 3 olimpiados, nė vienos "n".

-Mėgstamiausi vaisiai - ličiai. -Kas per?

Oduvanas normalus. Makaulė verda. Imam.

Olegai Jevgenyčiau, 30 ratų apibėgau. Galiu į valgyklą?

Ko marškinėliai sausi, nedvokia?

Kam meluoji? Nė neuždusęs. Bėgiojo...

Už melą dar 30 ratų antyte. Varyk, Banane.

Sakau, varyk. Stok. Gera reakcija.

Tokį reikia imt į komandą. Eikš. Žaisi pro... Tam protmušy.

-Ne, Olegai Jevgenyčiau, geriau ratus suksiu. -Gerai.

Varžovus įveiksim - mums šlovė, mergos. Eik.

-Ne, Olegai Jevgenyčiau, jei bus mergų, tai aš su jumis. -Taigi.

Viskas. Banane, vis tiek nubaustas. 30 ratų antyte. Eik.

Taip... 1, 2, 3, 4. Na ir 5. Reikia dar vieno.

-Siūlau Antoną Borisovą. -Kas toks? Greitas?

Kam komandoj žmogus, kuris penketą turi tik iš kūno kultūros?

Jei bukas, gal pakeiskim jo pravardę iš Greito į Buką?

Iš tikro jis protingas. Tik jam reikia patikėt savim.

-Jūs savo prastūmėt, o man negalima? -Logiška.

Viskas. Greitas. Štai ji - svajonių komanda.

Na, vėl užsitrauksim gėdą prieš visą apylinkę?

Gal mums išvis nedalyvaut?

Nežinau. Pasakykim, kad sudaužėm termometrą.

-Ko taip žiūrit, tetos? Kas nutiko? -Nieko. Tatjana Sanovna

šįkart nusprendė be kovos atiduot pergalę kitai mokyklai.

-Geras. O kam mes komandą surinkom? -Mes?

Tokią komandą surinkom.

Varžovai prisikraus iki žaidimo pradžios.

-Tikrai? Kur jūsų komanda? -Įeikit!

Taip... Tiesiog "dream team".

Ką gi, sėkmės žaidime. Matau neišvengiamą pergalę.

-Ačiū. Mokiniai, eikit. Vėliau pasikalbėsim, gerai? -Aš tuoj.

Džiaugiuosi, kad tu su mumis.

Kai išgirdau, kad vieno trūksta, pasakiau, šita vieta turi būt mano.

-Antocha, būsim vienoj komandoj. Super. -Patrauk ranką.

-Kur ačiū? -Priminkit, kada jūsų prašiau surink komandą.

Kam manęs prašyt? Tavo akyse pamačiau: "Foma, sos! Gelbėk!"

O nepamatėt, kad noriu atsisakyt?

Kam žaist, jei vis tiek pralaimėsim?

Tania, čia tavo bėda. Negalima pasiduot iki žaidimo.

Supranti? Papasakosiu istoriją.

Kartą su vaikinais dviem mašinom išvarėm į Permę.

-Dalykinėm derybom. -Taip ir supratau.

Mus pasitiko vietos "bratva". Va tokie snukiai, išverstakiai.

Visi kovotojai. Pirmo atskyrio, KSM.

Mūsiškiams sakau: "Žiūrėkit, kaip apsidirbo. Minia atvažiavo.

Reikia stot į mūšį. Vis tiek nuo jų neišsisuksim."

Stojom į mūšį. Na, turėjom armatūros.

Negalima pasiduot, Tania. Gyvenime pasiduot negalima.

Klausimai skirtingi. Kiekvienas turės temą.

Semionai, matematika. Vitia, fizika. Valia...

Filosofija, sociologija, kriminalistika, sąmokslo teorija.

Taip ir užsirašiau. Antonai, kokia tema tau artima?

-Konkrečios neturiu. -Antonas universalus.

-Aišku. Ar yra kas tave domina? -Rusiškas repas.

-Šių įgūdžių mūsų intelektualinei mašinai ir trūko. -Kas nepatinka?

Ieškau jūsų. Kaip sekasi?

-Ruošėmės pasiskirstyt klausimus pagal temas. -Klausimai - šlamštas.

Štai kas svarbu.

Žiedai. Kad varžovai iškart suprastų, jog mes gauja. Imkit.

Kad jie iškart suprastų, jog su mumis nereikia prasidėt.

Liko? Kas nepaėmė? Tatjana Sanovna, duok rankytę. Duok...

Žaidimas intelektualinis, ne kovų klubas.

Jūs 5 metus kalėt klausimus ir ką? Viskas tuščiai.

Kas sargybos viršininkas? Tas, kuris sprendžia klausimus.

-Kas pagrindinis? -Kapitonas sprendžia, kokį pateikt atsakymą.

Kapitonė bus Sania Mamajeva.

Jos charakteris... Dar taisyklių yra?

-Nuo to ir reikėjo pradėt. -Pradėkim.

Komandai užduoda klausimą. Jie galvoja. Kai turi atsakymą,

spaudžia mygtuką. Kas pirmas...

Mygtukas. Pravertė Bananas. Galvojau, kam jis komandoj?

Klausimas nuskambėjo, iškart mygtuką. Galvą išvis išjunk.

-Atsakai tik už mygtuką, supratai? -Ką kiti daro?

Minuse, apmąstai protingus variantus.

Tu, Oduvane, visada padedi. Greitas, atsakai už komandos galią.

Todėl užsivelki liemenę, kad matytųsi raumenys.

Liko Ūsuotas. Valia, tu tiesiog blausus.

Kad priešai matytų tokią blausią dėmę su ūsais. Siaubui.

-Pavadinimas. Koks varžovų pavadinimas? -"Niutono vaikai".

Kur girdėjot, kad Čeliabinske ar Solnceve būtų Niutono vaikų?

Reikia galingai. Vadinsimės kapitonės pavarde.

-Mamajeva, o mes "Mamajevai". -Tikrai manot, kad tai padės?

Padės. Žinot, kodėl aš vis dar čia?

Nes niekad nieko nebijojau. Žinot, koks mano devizas?

Niekam nesakau. Jums pasakysiu.

Arba tu ant žirgo, arba po juo, arba išvis prie jo.

Mes gauja.

-Gauja? Nagi, Greitas. -Tatjana Sanovna!

-Tatjana Sanovna, eikš į brigadą. -Gerai.

-Gauja? -Gauja.

Gauja. Viskas.

Adrenalino nemažink. Tegu kojytės padreba.

Tiesiog pasikalbėjau su tuo Vadimu.

Jų kapitonu. Viešpatie, kaip jis mane siutina. Taip bjauriai kalba.

5 min. pakalbėjom - nervai nebelaiko. Nekreipkit dėmesio. Senos sąskaitos.

-Sakai, Vadimas? -Taip.

Olegai Jevgenyčiau, tik nieko nesiaiškinkit.

Kur ten... Einu pasisiot.

-Erke, kur Vadimka? -Trauk leteną.

Aš tau Vadimas Jurjevičius. Ko reikia, neandertalieti?

-Atėjau pakalbėt dėl Tanios. Ko kabinėjiesi? -Atspėjai, žioply.

-Sukišiu į grindis. Nepažiūrėsiu, kad tu tas... -Kas?

-Kas? Baigėsi žodynas? -Na... Erkė.

Geriau būt erke nei protiškai atsilikusiu.

Užsičiaupkit. Maniškiai jus padarys, raudosit čia.

-Važiuosi atgal Bojardo fortą. -Kaip baisu. Visas drebu.

-Varyk iš čia ir pasiimk vazelino, kad ne taip skaudėtų. -Ką pasakei?

Ką girdėjai.

Svarbiausia - nesinervint. Kad neatsijungtų smegenys.

Bandom analizuot be panikos ir riksmų.

Maža šlykštynė. Viskas. X valanda atėjo.

Įsiutot, supykot, einat ir užkasat tuoj bjaurybes.

Pageidautina vertikaliai. Aišku? Tuos gnomo vaikus.

-Bet mums sakė, kad būtume ramūs. -Jie jus ramius ir užkas. Atminkit.

Kiekvienas žaidimas gyvenime žaidžiamas kaip paskutinis.

Jei reikia, net mirštat, bet laimit. Aišku? Vadinasi, einam tik pergalės.

-Atminkit. Čia Sparta. -Olegai Jevgenyčiau, kas atsitiko?

Nieko neatsitiko. Tik noriu įsiūbuot komandą, įsiutint. Nuteikt pergalei.

Kur žiedai? Gražuolis, Banane.

-Kur žiedas? -Gal pataupysiu kokiai ekstremalesnei progai?

Štai jis, Tatjana Sanovna, ekstremalus atvejis.

Be reikalo nenešioji. Tau tinka. Viskas. Atminkit, mes - nugalėtojai.

Eime ir laimėkim. Nes mes kas?

-11 klasė. -Mes "Mamajevai".

Eime ir perplėškim. Nagi.

Eime. Perplėškim.

Labas vakaras, damos ir ponai.

Dabar įvyks tai, ko visi taip ilgai laukėt.

Negailestingas intelektualinis susirėmimas.

Ar sugebės amžini autsaideriai "Mamajevai"

rungtis su nepalaužiamais čempionais?

Likimo numylėtiniai "Niutono vaikai"!

Pradėsim kovą. Tegu nugali stipriausi.

Dėmesio. Pirmas klausimas. Piratų jie buvo vadinami negyvėliais,

nes juos jau paliko siela. Įvardinkit juos.

Gali iškart nespaust mygtuko? Komanda nespėja pagalvot.

Tai spėkit. Kuo čia dėtas aš? Mano reikalas - mygtukas.

Kas atsakys? Jokių užuominų iš salės.

Ko nervinatės? Pats įsijautėt, vaikus perspaudėt. Jie jūsų bijo.

Ko bijo? Dalinuosi su jais energija, talentu.

Tiesiog jie maži. Negali tuo pasinaudot.

-Tai tušti romo buteliai. Ką manot? -Sakyk, ką nori.

Jokių aptarimų paspaudus. Jūsų atsakymas.

Atsakysiu aš. 300 procentų variantas.

Atsako Valentinas Vialych.

Atsakymas - purvinos kojinės, nes piratai vis plaukiojo ir mušėsi.

Aišku, jie neturėjo laiko drabužiam skalbt.

Kojinės palaipsniui įgaudavo nemalonų kvapelį.

Tai yra, išeidavo siela.

Atsakymas priimtas. Jis neteisingas. "Niutono vaikai".

Atsakymas - tušti buteliai.

Visiškai teisingai.

Jų neteisingi duomenys.

Štai ką reiškia tikri profesionalai.

-Reikia minutės pertraukos. -Kam? Nurimkit. Vis tiek jau pralaimėjom.

Reikia pertraukos. Perlaužt žaidimo eigą. Antraip juos sumals.

-Dėmesio. Antras klausimas. -Mes imam pertraukėlę.

Išgirdau jus, bet noriu primint,

-kad šitoj negailestingoj kovoj pertraukų nėra. -Dabar bus.

Klausykit. Yra tik vienas būdas padaryt pauzę - imt žaibo raundą.

Tada komandai pasitarimui duodamos 5 min.

-Imam tą žaibą. -Labai gudrus planas.

Už laimėjimą žaibo raunde duodami 5 taškai.

Ir mes imam žaibo raundą. Tiem vienaląsčiam neišdegs.

Kovą priimam.

Pakvaišot? Jei tai būtų rimtas susitikimas, viskas - jums krantai.

Minuse, tau būtų nukirtę ranką.

Valia, tave pliekia į pilvą. Stovi, snarglius ryji, ūsuotas ruoni.

Banane, gražuolis. Pretenzijų nėra.

Olegai Jevgenyčiau, norit tabletės?

Taniuša, kiek įsimetei? Jokios iš tavęs naudos.

Eik, motinėle, nusiprausk veidelį tualete šaltu vandenėliu.

Mokiniai...

-Spręskim, kas žais žaibo turnyrą. -Ką spręst?

-Kas viršininkė? Tu. Tu ir žaisi. -Nesutinku.

-Aš už Antoną. -Ką?

Taip. Vitai ir Semionas jau iškrito iš žaidimo. Valiai šansą suteikėm.

Su šituo viskas aišku. Aš per per daug nervinuosi.

-Mums reikia šaltų nervų žmogaus. -Kokių šaltų nervų?

-Aš juo tikiu. -Jis neturi galvos, smegenų. Baik.

-Gal jūs žinot atsakymus į visus klausimus? -Man ir nereikia. Kas aš?

Treneris. Vadovauju voratinklio centre.

Olegai Jevgenyčiau, pats sakėt, kad aš viršininkė.

Aš priimu sprendimus. Priėmiau. Žais Antonas.

Banane...

-Sisiok, sisiok. Dėdė palauks. -Prašom. Atlaisvinau.

Turiu tau pasiūlymą, kurio negali atsisakyt.

Tatjana Sanovna, ten negalima.

-Sašenka, aš ne ten, o čia. -OK.

Jei kas, ten negalima.

Jūs to laukėt, svajojot. Žaibo raundas. Lemiama kova.

3 klausimai. Vienas laimėtojas.

Pirmas klausimas. Per 20 metų jis padarė karjerą

nuo paprasto dailidės iki viceadmirolo.

Jo pavardė buvo Michailovas. O vardas?

Nežinau.

-Čia jūsų šansas, jaunuoli. -Neįsivaizduoju.

Petras I. Rezultatas tas pats. Antras klausimas.

Baikit tai, ką kartą pasakė Džekis Čanas.

"Nenorėjau būt antru Briusu Li. Norėjau būt pirmu..."

Anatolijau, atsibusk.

-Nežinau. -"Norėjau būt pirmu Briusu Li."

Visiškai neteisingai.

Atsakymas: "Norėjau būt pirmu Džekiu Čanu."

Rezultatas liko tas pats. Intriga, įkarštis, nežinomybė.

-Borisovas žaidžia žaibo raundą? -Normaliai žaidžia.

-Nusiprausei? -Taip.

Viena vertus, dabar suprantu, kur esu ir ką čia veikiu.

-Kita vertus, vėl imu nervintis. -Ko psichuoji?

-Jų kapitonas jau išsikvėpė. -Ko jūs toks ramus?

Jei jis neatsakys, pralaimėsim.

-Apie tai nepagalvojau. Greitas, susikaupk. -Nagi, Antocha.

Trečias klausimas. Vienintelis šansas atsiliekantiem pavyt lyderius.

Dėmesio. Puma. Ptacha. Gyvatė. Assai. Čiurlys.

Ko čia nereikia?

Viskas paprasta. Assai. Štai teisingas atsakymas.

Nes tai uogos. O viso kiti - gyvūnai.

Kokia uoga? Assai - reperis.

Manau, nereikia "Ptachos", nes jis iš Maskvos. Kiti reperiai iš regionų.

Atsakymai priimti. Atsakinėtojai ateikit.

Teisingai atsakė...

-Nagi, žilas, sakyk. -"Mamajevai"!

-Stok. Kam šitą parodėt? -Niekam.

-Sveikinu. Apsikabinkim. -Palaukit.

Ką darai?

Saša, kai saugojai Olegą Jevgenijų su kitos komandos kapitonu tualete,

neatkreipei dėmesio, ar ten niekas nerūkė?

-Ne, Tatjana Sanovna. Jie tiesiog kalbėjosi. -Tikrai?

-Niekas nerūkė. -Aišku.

Viskas normaliai. Šaunuoliai.

-Žinau, kokia kaina jums atiteko pergalė. -Kokia?

Nepavyko išgąsdint savų, nusprendėt pagąsdint varžovus?

Tania, pavyko svarbiausia - perlaužt jų nevykėlių dvasią.

Taip, bet būdas.

Kad žinotų pergalės skonį, jie turi pajusk kraujo kvapą.

-Mes gauja? -Gauja.

-Šaunuoliai. -Sveikinu su atsitiktine pergale.

-Ką? Nesupratau, iš kur garsas. -Labai ačiū.

Eik į mini barą, pasiimk mini buteliuką

ir išgerk į mūsų sveikatą mini burnyte.

Palydėkim nevykėlius.

Matėt, koks buvo jo veidas? Maniau, jis sprogs. Klasiška!

-Man tokia Tania patinka. -Kokia tokia?

-Tokia neteisinga. Tau labai tinka šypsena. -Ačiū.

-Prašom. -Ačiū.

-Foma. -Chramulia, džiaugiuosi tave matydamas.

Kaip gyvas, sveikas, brolau?

Atvažiavau pasiimt sūnelio.

Tokią įdomią istoriją jis man papasakojo. Apie pažintį tualete.

Tai keičiasi laikai. Anksčiau už tai asfaltu užlietų.

Nežinojau, kad jis tavo. Išsiaiškinsiu su vaikėzu.

-Juk žinai, kad aš geruoju. -Viskas normaliai.

-Bet tu man skolingas. -Tinka.

Iki. Į mašiną.

-Viskas gerai? Kas čia? -Niekas.

-Tiesiog kai kas nemoka garbingai pralaimėt. -Taip.

-Olegai Jevgenyčiau, galiu parėkt? -Reikia.

Subtitravo Gitana Kazlauskaitė www.sdimedia.com