Original subtitles

Duodu pinigų tau, tu duodi Greitam. Jis susimeta su Sania.

-Valia, kodėl mane myli? -Iš kur ištraukei, kad laiškas tau?

-Dar Saša - Bananas. Tai laiškas jam. -Vadinasi, jam.

Prispausk dviem pirštais ir sakyk: "Ko čia vaikštai taip apsirengus?"

Psiche, jie vaikai. Jie bjaurybės.

Paaiškink, ko turim susitikt 6:00? Po striptizo net namo neužsukau.

Elementari konspiracija. Taigi iškart prie reikalo.

Antonas mums labai brangiai kainuoja.

Išleista jau 10 000, o Sašai pasibjaurėjimas juo nekyla.

Greičiau atvirkščiai.

Nieko nesuprantu. Kalbėk normaliai.

Turiu alternatyvų planą.

Noriu atvert Sašai akis dėl šios istorijos. Alegoriškai.

-Kalbėk normaliai. Rusiškai. -Ryt mokykloj teatro vakaras.

Rašau pjesę, kur Saša viską pamatys tarp eilučių.

Inteligentiška, bet ilgai. Gal šiurkščiai ir greitai?

-Galima kitą variantą. Pripratau. -Planas - šlamštas. Imk...

Pinigų. Ir, Valentinai, eik šiknon.

-Įspirt į užpakalį? -Nereikia. Aš pats.

FIZRUKAS 14 serija

Gana drybsot, fizruke! Prokuratūra ant slenksčio!

Kas tu per debilas?

Ko nesėdi namie? Sėdėtum, koją atsiaugintum.

Noriu pasikalbėt, Foma.

Mano kazino uždarė. Pameni, rūsy.

Svarbiausia, visa mentų valdžia pas mane žaidė.

Paskui ateina ir sako: "Atleisk, Psiche, mums dega planas."

-Kas per valstybė? -Taip greit problemos neišspręsiu, Lioša.

Juk atėjau su sprendimu. Gal laikinai tavo sporto salę perdarykim į kazino?

Teisingai. Gerai. Mokyklą paverskim pramogų centru.

Mokytojų kambarį - viešnamiu. Penktaklasiai tegu plauna mašinas.

-Vyresni pardavinės žolę prie durų. Normaliai? -Ne. To jau per daug.

-Dėl kazino salėj irgi per daug, Psiche. -Aišku.

Atėjau paprašyt pagalbos.

-Gerai jau. Ko burbi? -Ko burbu?

-Sėsk, papliurpsim. -Verslas griūna.

Sėdi... Viskas jam dzin.

Gerai, padarysim. Bet tik kol surasi naujas patalpas.

-Atpažįstu Fomą. -Visus klausimus spręsk per mane. Kad viską žinočiau.

Čia tokį verslą padarysim, brolyti. Gražuolis draugas.

-Nagi, nešk įrangą. -Kokią įrangą? Tu debilas? Bent vakare. Kur dabar?

Senuk, negi 10 kartų pirmyn atgal mašiną gainiosiu?

Nagi, judinkitės. Atsargiau.

-Gelumbės nesugadinkit. -Olegai Jevgenyčiau...

-Kas čia? -Kur?

Manau, ruletė visiškai nesusijus su kūno kultūra.

-Tiesiog įdomu, kaip išsisuksit. -Čia ne mano.

-Ir? -Ne mano ir ne mano.

Valia ūsorius sukurpė pjesę.

Sukurpė pjesę, prašė rekvizitus salėj palaikyt. Mano širdis gera.

Viską vaikučiams.

Olegai Jevgenyčiau, vis dėlto kartais mane stebinat.

-Maniau, niekas nieko neparuošė. Tada pasirūpinsiu anšlagu. -Super.

-Kaip vadinasi pjesė? -Kokia pjesė?

"Ruletė". Norėjom "Senis ir jūra". Pavadino "Rulete".

Ūsoriau, aš rūpinuosi tavo problemom, tu - mano.

Eik rašyt pjesės. Ryt tavo benefisas.

Ryte aiškiai pasakėt, kad mano planas neveikia, todėl pasuoju.

Tai buvo ryte. Dabar atėjo laikas.

Vadinasi, toks dalykas. Pjesė turi vadintis "Ruletė".

-Kur nors įkišt žaidimų stalą. -Mano pjesė apie meilę.

-Veiksmas vyksta mokykloj. -O vyks kazino.

Už tave turiu rašyt pjeses?

-Pajudink ūsus. -Atsisakau kurt verčiamas.

Čia tarsi eit prieš save.

Prieš save tulike vaikščiosi, jei atsisakysi.

-Grasinimais nieko nepasieksit. -Gerai.

Gerai. Turėjai galimybę parepetuot šiltai namie su Sania.

Manęs visą vakarą nebus. Eik. Pakviesk ką nors talentingą. Nagi...

Ne. Čia irgi tam tikras kūrybinis iššūkis. Galima pamėgint.

Galima. Greitai.

Psiche... Eikš.

Kur tempi?

-Tiems. -Kam?

-Vairuotojam. -Vairuotojam? Jie prie vairo.

Juk įspėjau, kad viskas būtų per mane. Įspėjau?

Vis tiek nebūtum sutikęs. Viskas, kad nukreiptume dėmesį.

Supratai? Saunoj vyksta stambus žaidimas. Rimti žmonės atvažiavo.

Net Chramulia čia.

Lioša, gal tu debilas? Turi atsarginį gyvenimą?

Su Chramulia net Mamajus neprasideda.

Ko sisioji? Foma, sendamas pasidarei toks myžnius.

Bent pinigų normaliai paimsim.

-Ten sėdi mano žmogelis. Siurbia iš jų. -Aš tave nudėsiu.

-Jei jie nenudės, aš tave nudėsiu. -Kas čia tokio? Verslas.

Koks verslas, suknistas verslininke?

Nukreipk dėmesį, ištrauk iš ten savo žmogelį. Uždarom kioskelį.

-Supratai? -Supratau. Nurimk. Viską padarysiu.

-Kartoju bukiems. Viskas tik per mane. -Supratau.

Kad pelė be manęs čia nepirstelėtų.

Supratau. Visus atvarysiu pas tave.

Valia, man labai patiko. Pjesė super, bet ruletė netinka.

Atrodo, kad viskas turi vykt mokykloj. Būtų daug aiškiau.

Jei daug aiškiau, tai ruletė - metafora. Gyvenimas - žaidimas.

-Ir šiaip daug metaforų, ar ne? -Žinoma.

Neatsitiktinai mergina, kurią myli pagrindinis herojus, vardu Saša.

-Taip. -Ir santykiai tokie, kad jis ją myli, o ji nepastebi.

-Mano, kad jis tik draugas. Juk čia istorija apie tave. -Taip.

-Tik norėjau pasakyt... -Apie tave ir Bananą.

-Taip. Metaforą supratai teisingai. -Super.

Bus tarsi prisipažinimo pjesė.

Pasistengsiu, kad mano herojė būtų kuo panašesnė į Bananą.

-Kas tau jame patinka? -Jis linksmas.

Vaikinai, pasistenkit. Ten nuorūka. Nematai?

-Kur valkiojiesi? Laukiu tavęs. -Valkiojuosi?

Žaidimą sustabdyt nėra taip paprasta, kai statymai dideli.

Teko kviest merginas. Ten tokios meistrės atvažiavo.

Dramblį išvesčiau, ir niekas nepastebėtų.

Psiche, girdėjai, kad sakiau: "Psiche, kviesk prostitutes"?

-Tu debilas? Čia mokykla. -Juk ne mokiniam kviečiau.

-Svarbiausia, suveikė. Ko siunti? -Ten viskas normaliai?

Žaidimas baigėsi. Merginos išvažiavo. Sauną uždariau.

-Čia gera naujiena. -Ko skiedi? Nesilaužyk.

-Ką nors sulaužėt? -Geriau pats pažiūrėk.

Kad tave...

Lavonas.

Psiche, kaip nutiko, kad čia padvėsė Chramulia?

Padvėsė ir padvėsė. Ko bambi?

Prostitutė, pasirodo, "klofelinininkė". Persistengė.

Psiche, vadinasi, mes nudėjom Chramulią.

Reikia kažką spręst. Ko jis guli, reikia spręst.

Taip. Spręsk dėl lavono, o aš eisiu ieškot prostitutės.

Ta avis visus pinigus nešvilpė.

Gerai. Stok. Tu debilas?

Vadinasi, tu važinėsi, o aš spręsiu su negyvu Chramulia? Kur jį dėsiu?

Nutįsiu į biologijos pamoką?

"Vaikai, pažiūrėkim, kaip atrodo skeletas."

Manai, lengva Maskvoj dieną atsikratyt lavono?

Tegu paguli iki vakaro. Tada ką nors nuspręsiu.

-Juk čia vis teik niekas nevaikšto. -Labas rytas.

-Kas dedasi? -Nieko.

-Juk liepiau uždaryt šį viešnamį. -Uždarom. Kaip sakoma, tvarkomės.

-Ko taip anksti atėjai? -Nebuvau išėjus.

Tikrinau sąsiuvinius, rašiau ataskaitas.

-Kas čia? -Nieko.

-Kas čia? -Niekas.

-Psiche, tu debilas? -Kodėl debilas?

-Visai supainiojai krantus? -Žinai, ką?

Tvarkykis su Chramulia, broliuk.

Aš imsiuos jos. Moku prieit. Duok man ją. Nagi... Gaudau.

Opa! Gera moteris.

-Sveiki! O pamoka šiandien bus? -Dar šiek tiek ir jau nebūtų.

Ateikit visi! Pamoka bus.

Pasakyk, kad pasiskirstytų į 2 komandas. Darykit ką norit.

Tik ramiai, aišku?

Ko? Geriu arbatą su bandele. Ko, Sania?

Valia parašė puikią pjesę. Apie vaikiną, kuris myli merginą.

Yra ir komedija, ir drama, ir meilė.

-Stop. Ruletė yra? -Ir ruletė yra.

-Viskas. -Nėra aktorių. Niekas nenori dalyvaut.

Ne bėda. Vieną aktorių atvarysiu. Jei visai šikna, pats suvaidinsiu.

Tikrai? Geras. Yra vaidmuo specialiai jums.

-Dabar repeticija. -Ne. Be repeticijos.

Įsijausiu pjesės eigoj. Patikėk.

Kartą tokį spektaklį suvaidinau - visi raudojo.

-Dideli ir maži teatrai ilsisi. -Na, gerai.

Varyk, Sania. Nagi...

Tuoj kam nors uosio kuolą... įkalsiu.

-Norėjom kamuolio, o čia zombis. -Ne zombis.

Ne zombis, o speciali lėlė, kad išmoktumėt smūgiuot.

-Tai bent. Galima spirt? -Spirk.

Gana... Brangus daiktas. Liepiau sportuot. Bėgte.

Greičiau, riebūs.

Ką su tavim, Chramulia, daryt?

Klausyk, man patiko. Bet pusės teksto nesupratau.

-Bet ruletė - į temą. -Tikrai?

-Kitaip nepasakysiu. Imk tekstą, o mes parepetuosim meilės sceną.

Nagi, čia tavo šansas. Juk viskas apie jus su Saša.

Repetuok su juo. Saša!

-Parepetuok su Valia. Aš paskambinsiu. -Žinoma.

-Papus padaryt? -Paskui parepetuosim.

OK. Einu į tualetą. Numesiu porą kilogramų. Vaidmeniui.

Valia, ko tu? Juk dėl tavęs stengiuosi.

Prisipažinsi jam ar ne? Kiek galima?

-Prisipažinsiu. Paskui. -Nekankint savęs.

Arba tu pasakysi jam, arba aš. Paskui padėkosi.

Kur mano tigras?

-Sveiki. Kas čia? -Bičiulis. Moksladraugis.

Atvažiavo iš Tambovo. Truputį padaugino. Ilsisi.

-Miegok, brolyti. -Tikrai viskas gerai?

-Gal iškviest greitąją? -Nereikia.

Juk sakau, normaliai. Titnagas.

Matai? Tarnavo. Patranka nepažadins. Boria! Dzin.

-Klausyk, jei jis taip miega... -Ką?

-Gal prie jo... -Ką?

-Tiesiog jaudina. -Sveta, ką čia pliurpi?

Kaip prie jo? Vis dėlto mes žmonės.

-Galiu su tavim pasikalbėt? -Gerai.

Saša, nebegaliu tylėt. Aš tau kai ką jaučiu. Tai ne šiaip draugystė.

Nuolat apie tave galvoju.

Parašiau net laišką, bet nesiryžau atiduot.

Žinau, kad šansų neturiu, bet turiu pasakyt. Aš tave myliu.

-Na, pasakyk ką nors. -Geras. Valia, tu super.

Taip Bananui ir pasakysi.

Jūs, gėjai, taip gražiai mokat kalbėt.

Man taip dar niekas nesakė. Net kūnas pagaugais nuėjo.

-Saša, vėl nieko nesupratai. -Ko nepradedat? Tik jūsų laukiam.

Olego Jevgenyčiaus nėra.

-Kada jis pasirodo? -Gale.

Pradėkit. Aš jį atvesiu.

Po spektaklio pasakysi Bananui.

-Tai buvo labai neįprasta. -Neįsivaizduoji, kaip neįprasta.

Sveta, dumk. Aš tave pavysiu. Dumk.

-Tuoj. Alio. -Foma, aš atvažiavau. Nešk jį.

Sutvarkiau. Jį užlies betonu.

-Psiche, idiote, juk sutarėm, kad atvažiuosi vakare. -Kaip vakare?

Bus spūstys. Tie ne rusai su betonu išvažiuos. Nešk dabar.

-Kada nors tu mane pražudysi. Atvažiuok prie durų. -Gerai.

Na, Chramulia, ilgas tavo kelias į dangų.

Ar kur ten susiruošei?

Olegai Jevgenyčiau... Kur vaikštot? Jau prasidėjo.

-Ten ir einam. -Kas čia? Irgi rekvizitas?

-Dabar irgi rekvizitas. -Aš padėsiu.

-Nereikia. Aš pats. -Greičiau eime.

Meilė mane atstūmė. Nėra prasmės gyvent.

Kaip gerai, kad aš kazino. Tegu mano likimą lemia ruletė.

Sunki kiaulė.

Greičiau. Jūsų išėjimas.

Iškris raudonas - gyvenimas. Juodas - mirtis.

Zero. Metu dar kartą.

-Štai jūsų kostiumas. Jūs - mirtis. -Nejaugi?

Juodas! Likimas lėmė, kad išeitis viena - savižudybė!

Tegu mirtis mane pasiima.

-Banane... Tempk. -Kur?

Klausyk, karstas kazino. Tarantinas nervingai rūko.

Ne. Kodėl mirtis pasiima geriausius?

Buvai geriausias vyras mano gyvenime.

Ir seksas galėjo būt geriausias.

O ką? Jaunimas.

Sania, liaukis.

Eime, paguosiu tave, meilės našle.

Valio meilei. Ji... stipresnė už mirtį.

Chramulia, tuoj viską paaiškinsiu.

Štai kur tu. Valia, tu toks šaunuolis.

Vis dėto gėjai - talentingi režisieriai.

-Ir pabaiga nenuspėjama. -Pačiam šokas.

Bet manau, Saša tavo alegorijos nesuprato. Jūs per daug skirtingi.

Manau, jis natūralas. Bet tu vertas daugiau.

Būtinai ką nors sutiksi. Nesikrimsk.

-Duok. -Ko tokios gaidiškos spalvos?

Gerbiamieji, kas nors gali man paaiškint, kas čia įvyko?

Chramulia, supranti, tiesiog nauja, nepatikrinta vieta.

Kažkaip sukčius ir įlindo. O merga...

Kas galėjo pamanyt, kad ji "klofelinininkė"? Mes ne prie ko.

Chramulia teisus. Mes susimovėm.

Žinai, susimauna - kai svetimą mašiną pasiima.

Kai iš sąžiningo žmogaus išvilioja 100 gabalų žalio, nuodija klofelinu

ir dar paguldo į karstą - tai sušikta televizija, Foma.

-Koks 100? Ten nė 20 nebuvo. -Žmogus geriau žino, kiek laimėjo.

-100, tai 100. Mes... atiduosim. -Ko tempt? Duok dabar.

-Kiek čia? -100.

-Kiek? -Beveik.

Gerai. Kitus vėliau atiduosi.

-Kodėl man viską skauda? Mane kas nors spardė? -Ne.

Niekas nespardė. Čia nuo klofelino.

-Taip būna. Praeis. -Gerai. Iki.

Reikėjo tą ožį dar ryte užkast.

Subtitravo Gitana Kazlauskaitė www.sdimedia.com