Original subtitles

Gal einam kur prasiblaškyt.

Supranti, su Aliona viskas vyko per greit. Ir greit viskas baigėsi.

-Nenoriu daryt tų pačių klaidų. Neskubėkim. -Gerai.

Už tave galiu nužudyt.

Mes miegam su Olegu Jevgenyčium.

-Su mūsų? -O su kokiu?

Žinai, iš pradžių maniau, kad jis tave rimtai kabina.

Pasirodo, ne. Normalus bičas.

-O ko atėjai? -Pakviest į vestuves.

Šaunu, kad čia abu buvot.

-Olegai Jevgenyčiau... -Adomo obuolį išplėšiu.

Sania... Atsargiau, kai miegu...

Norėjau paklaust, kaip atsidūriau lovoj.

Aš tave vienas, stiprus, ant savo baltų rankelių į 6 aukštą vilkau.

-Kiek laiko? -8:50.

Kad tave... Greit plaukis dažus, varom į mokyklą. Ten užkąsim.

-Šiandien man į mokyklą nereikia. -Ko taip?

Nėra chemijos. Levui Romanyčiui įkando katinas. Leidžiasi vaistus.

-Oi... -Gal ir jums pas daktarą, dieduk?

Save nusivežk pas daktarą, bobut. Nagi, ant kumštelių. Kas daugiau.

Nagi... Skaičiuok.

-Važiuojam. -Viskas... Įtikinot.

Matei?

Badiaginas rašosi ne su "o", o su "a".

-Sveta, yra kitų mokytojų. Elkis kaip mokytoja. -Nieko...

Viskas gerai. Jei reikia, galiu prie durų pasaugot.

-Sveiki. -Labas.

-Senuk... Tatjana Sanovna, varom į sodą? -Gerai.

Kai kas važiuoja į sodą bulvių kast, kolorado vabalų traiškyt. Teisingai.

Internetas anksčiau ar vėliau baigsis, o bulvėm išsimaitinsim.

Dievinu, senuk, kai ką pasako... O kokie jūsų planai savaitgaliui?

-Gal su mumis? -Ne. Darbų turiu iki kaklo.

-Jau valandą žurnalą pildau. -Slava, ko glumini žmones?

-Gal jie nori pabūt dviese, ar ne? -Nieko negluminu.

-Jie voliosis. Svetlana, iškepsiu šašlykų. -Šaunu.

-Oležekai, važiuojam. -Nevalgau tų pirktinių šašlykų.

Jie turbūt pirktinius keps. Mėgstu užmarinuot savo rankom.

Kokius pirktinius? Pats ruošiu. Pirty tave pagarinsiu, senuk.

Ko jį tempi? Juk matai, kad nenori.

Atleisk, Slava, į pirtį mėgstu vaikščiot vyriškai.

Jei nesigarinai mano pirty, manyk, kad vyriškai ten nėjai.

1997 m. pas mus vaikinai iš Jaroslavlio atvarė. 60 snukių.

Buvau atsakingas už jų poilsį.

10 valandų kepsninė-pirtis, kepsninė-pirtis, kepsninė-pirtis.

Jie taip pailsėjo, kad mano šefui gamykla atiteko.

Taigi prieš jus sėdi šašlykų ir pirties karalius.

Nuostabu. Tada neblaškysim karališkų asmenų ir kaip nors patys.

-Ar ne, Slava? -Ne, ar normalu šitaip pasakyt ir pasiplaut, senuk?

-Gerai. Svetikai, liesk saviškius į namus ir šok į mašiną. -Aha.

Kitas dalykas, jūsų didenybe.

-Važiuosim neskubėdami. Taigi neatsilikit. -Ir neatsiliksim.

Slava...

Traukis. Skrisk šalin. Na, stenėk, pentiume.

-Mane taip kaitina greitis. -Zuikeli, ką darai?

Šumacherio neblaškyk.

Važiuojam. Gavai?!

-Kaip jį aplenkiau. Meistras. -Nugalėtojas nori gaut prizą?

-Senuk, reikia pagalbos? -Apsieisim be snarglėtų. Važiuok.

"Sveikas. Galvojau apie tave."

"Sveikas. Nežinai, ką uždavė?"

"Sveikas. Ką darai?"

"Sveika. Nieko nedarau. Namie."

"Valia, susirašinėju su Antoša. Reikia tavo patarimo."

"Sveika. Mano patarimas - nieko..."

"Sveika. Patarimas - nieko nedarymas."

"Sveikinimas."

"Jei nori, galim susitikt. Pasivaikščiot."

"Atleisk, prastai jaučiuosi. Vakar daviau tau striukę. Turbūt perpūtė."

"Guliu namie."

-Kas rašo, Antonai? -Manyk, kad SPAM.

Kaip su Aliona? Dar traukia? Žiūrėk, nes aš laukiu eilės.

Viskas gerai.

-"Sveika." -"Iki."

"Aš su reikalu. Ką tik skambino iš rojaus."

"Sakė, kad pabėgo gražiausias angelas."

"Bet aš tavęs neišdaviau."

-"Borisovai, ko tau reikia?" -"Tavęs. Pasiilgau."

"Nejaugi? Maniau, kad nori atsiprašyt."

"Atleisk, mažute."

"Labai blogai. Dar pagalvok."

Kur dingot? Ko taip ilgai?

-Važiavom. Neskubėjom. Jaunų reikalai... -Štai toks mūsų namelis.

Kol kas vaikų nėra, todėl nedidelis.

Nedidelis? Tokį namą mačiau tik žurnale.

Ten jis ir buvo. Viena statybų firma pastatė.

Man - namelis, jiems - reklama.

Išdūrė jie tave su nameliu, Viačeslavai. Vaflinę būdą pastatė.

Plytelės jau "vaikšto". O kai prisnigs, viskas permirks.

Eime, parodysiu savo būdą. Ten pirtelė, baseinas, vyno rūselis.

-Name yra kino teatras. -Liaukis.

Ar mes kino teatro nematėm? Gal arčiau mėsos, nes tetos badaus.

Gerai, kad viloj galima atsipalaiduot ir nesukt galvos dėl drabužių.

-Taip... -Mokykloj pavargau nuo aukštakulnių ir sijonų.

Taip išlėkėm, kad neturiu ką persirengt.

-Gal turi marškinėlius ir šortukus? -Mano tau vargu ar tiks.

Juk tavo M, o mano S dydis.

Jei nori, duosiu senus Slavos marškinius.

Marškinius, tai marškinius.

-Čia vila. Koks skirtumas, ką rengtis, ar ne? -Žinoma.

-Juk čia ne grožio konkursas. -Žinoma.

Na... Kažkaip taip.

"Vargšelis. Jei nori, atvažiuosiu tavim pasirūpint."

"Bijau užkrėst. Geriau nereikia."

"Man labai gėda. Per mane susirgai."

"Pamiršk."

"Aš taip negaliu. Gal atvažiuot?"

-"Gal vakare. Vėliau parašysiu." -"OK. Laukiu."

"Valia! Nesulaukiau tavo SMS.

Taigi vakare turbūt važiuosiu pas Antoną."

"SMS šifruojasi "short message service." Jų reikia tam,

kad rašytume trumpai. Susitikim, ir paaiškinsiu..."

"Valia! Nesulaukiau tavo SMS.

Taigi vakare turbūt važiuosiu pas Antoną."

"Važiuot pas sergantį...

Peršalimas būna pavojingas."

"Labai noriu tave pamatyt. Man blogai, kai tavęs nėra šalia.

Juo labiau kad tai mano kaltė."

Įvertink. Mėsytę įdedi, dangteliu uždengi. 10 min., ir viskas paruošta.

Aišku. Armijoj netarnavai.

Duok 4 plytas ir kelis metrus vielos. Parodysiu, kaip vyrai kepa šašlykus.

Instagram, Facebook, App Store, Bluetooth.

-Bluetooth jis tikrai žino. -Na, badaujat?

Senuk, atleisk. Ar žinai, kas yra Bluetooth?

Ar aš kalnuose užaugau? Toks niekniekis į ausį. Nagi, mergiotės.

-Nenusigraužkit pirštų. -Ačiū, Olegai Jevgenyčiau.

Slava mėsos prikepė. Alkanos puolėm... Daugiau netilps. Ačiū.

Oležekai, turi paragaut jo šašlyko. Skaniau nieko gyvenime nevalgiau.

Ar aš mergiotė? Aš mėgstu mėsą nuo ugnies.

Tikrą. Vyrišką. Persismelkusią drąsa,

medžio, arklio balno kvapu.

-Čia tai taip. Čia tai skonis. -Pirtis jau išsikūreno.

-Na, eime? Ar apsigalvojai? -Gaila palikt tokį gardumą.

Mergiotės, nagi, kirskit. Atrodo, pirty kai kas guls.

Gurkšnelį...

"Labai noriu tave pamatyt."

Antocha, pakvietei, o pats telefono nepaleidi.

Atleisk. Tik galvojau, ką atsakyt Alionkai.

-Viskas... Aš visas tavo. -Įsivaizduoji?

Jei būtų tokia super galia: bet kuri merga, kurios panorėtum, tau duotų.

Bet po kiekvieno šurum burum tavo pimpaliukas sumažėja 0,5 cm.

Sutiktum?

"Kopijuoti." "Įdėti."

"Labai noriu tave pamatyt. Man blogai, kai tavęs nėra šalia."

"Kaip miela. Gerai, atleidžiu.

Bet pamatyt manęs negali. Dabar aš užsiėmus."

-"Jei ne paslaptis, kuo?" -"Koks smalsus."

"Nesakysiu. Renkuosi suknelę."

"Padėsiu. Aš superrinkėjas."

"Tai pažiūrėk, rinkėjau. Šita?"

"Ar šita?"

-Kas ten? Parodyk, Antocha. -Nieko.

Parodyk.

"Dar yra variantas, bet vargu ar tau patiks."

-"Nieko variantas. O toliau?" -"Koks gudrus. Pirma tu."

Nieko. Palauk. Tuoj ateisiu.

-Gera. Normaliai? Neplauki? -Visai nekaršta.

Gal išeik į orą, pasėdėk ant suoliuko.

-Tau kraujagyslė trūko. Aky. -Nuo laužo.

-Įpūtė, kai merginas maitinau. -Gera...

Taip, gera. Tik rankos nenusiplikyk.

Pas mus buvo atvejis. Taip oda ir liko ant kepurės.

-Šiek tiek pasipersiu. -Leisk man pirmam.

Gerai.

Tai palaima.

Kaip merginas peri. Nagi, pavaryk normaliai.

-Jiems be mūsų visai gerai. -Kaip vaikai viens su kitu lyginasi.

-Gerai, kad mes ne tokios. -Kuo mudviem lygintis?

Nors žinai, pavydžiu tau. Tavo tokia maža, daili krūtinė.

Ne kaip mano trečias. Siaubinga.

Nei pašokinėt, pabėgiot. Vyrai man į akis nežiūri.

Nesijaudink, Sveta. Užtat tavo kojos kompaktiškos.

-Liaukis. -Rimtai sakau. Su savo ilgom tiesiog kankinuosi.

Kaip tyčia jos dar ir dailios. Normalių džinsų su žiburiu...

Šortai, sijonai gelbsti.

-Užtat kaip su plaukais pasisekė. -Plaukais?

Na, tokie reti. Gerąja prasme. Nes, matai, kokie mano tankūs.

Net ištrinkt sunku. 2 val. sugaištu.

O tu ryškiai dažaisi. Mėlyna, žalia, raudona.

-Tai ne aš. Vaikštau, kaip žalsvoji musmirė. -Tikrai.

"Ko tyli?"

"Gavai SMS?"

"Negi supykai?"

"Nenori, nebendrauk."

Atleisk, čia ne tau."

"Tavo eilė."

Gal dar garo?

Gerai.

-Jūs ten gyvi? -Vaikinai, išlįskit.

Mes jau pasiilgom.

-Gaila, teks eit. Damos kviečia. -Dar pusvalandį pasėdėčiau.

Aš čia ir miegočiau.

-Prašau. -Nagi, senuk.

-Nagi... Sutikit, krovinys 300. -Oležekai... Eikš.

"Negalima rizikuot sveikata. Jei važiuosi..."

"Valia, nors dabar padėk. Kurią nuotrauką išrinkt?"

Pasenęs telefonas.

Antocha, o jei tokia galia: pažiūri į mergą ir matai ją nuogą.

-Ir į mamą, ir į močiutę žiūrėsi? -Apie tai nepagalvojau. Tikrai.

"Borisovai, neatsiųsi nuotraukos?"

"Tau manęs nereikia. "Nesiartink. Bjaurybė."

"Tavo eilė."

Antocha, kalbu rimtai. Girdi? Visą malonumą gadini.

Gal Fomai nunešt grietinės, nes išviręs kaip vėžys.

-Eikš, mano nugalėtojau. -Neprarask nuotaikos.

Tuoj paskypinsiu ir grįšiu.

Ką darai? Juk matai, kad guliu.

-Neliesk spenelių. -Visą dieną to laukiau.

Nieko. Dar palauksi.

Ko psichuoji? Klausyk, Sveta...

Sveta...

Sveta...

-Eikš. -Nenoriu.

Nagi... Eikš. Nors ir nenori.

Dar, dar...

Tu patylėk.

-Slava! -Kas dedasi?

Padėkit!

Jaunime, pasaugotumėt tėvą. Tokiam amžiuj negalima taip šėlt.

-Padarykim atsispaudimų ant kumščių. Kas daugiau. -Gerai.

-Laikykitės režimo. Elektroforezė, tepalai ir šuns kailio diržai. -Ačiū.

Senuk, labai gaila. Ilsėkis. O mes pažiūrėsim kiną.

Kraukis!

Subtitravo Gitana Kazlauskaitė www.sdimedia.com