Original subtitles

-Kad tavęs nebematyčiau. Aišku? -Mamajau...

-Jei komanduosi, išeisiu iš namų. -Daiktus padėt susirinkt?

-Kokio velnio turiu susitikinėt su Mamajeva. -Aš tau mokėsiu.

Nieko nenoriu matyt, išskyrus tave.

Mane?

-Galiu atvažiuot? Porai dienų. -Žinoma, Sania. Kiek nori.

Alio. Foma, sveikas.

Mamajau, labai džiaugiuosi tave matydamas, girdėdamas.

-Linksmai pensijoj gyveni. Susiradai dainininkę? -Taip.

-Prodiusuoju po truputį. -Prodiusuok.

Klausyk, turiu tau pasiūlymą. Gali pas mane trumpam atvažiuot?

Aišku, užbėgsiu. Žinoma, Mamajau.

Olegai Jevgenyčiau! Kokį rankšluostį galiu paimt?

Olegai Jevgenyčiau? Klausyk, ji bent pilnametė?

-Gerai jau... Viskas. Iki. Laukiu. -Iki.

Sania! Greičiau kurk svajas, man reikia į vonią.

Aš tave įspėjau.

FIZRUKAS 12 serija

Kad judintum užpakalį. Putlų.

Marina, Mariša... Vis dėlto kokia tu graži.

-Laukiu tavęs. Kai išsiskirsi, švilpk, atlėksiu. -Išsiskyriau.

-Aišku. Nusiplausiu rankas. Prieš pasisveikindamas. -Foma čia.

Bet kuri Kličko kova - ne boksas, o kažkoks cirkas.

Pajudėsi, peršausiu kelį. Ko sisioji?

Išmokiau tave beveik visko, ką žinojau.

-Sveikas, Foma. Ko gąsdini? -Kokie vėjai?

Atlėkiau, vaikinai. Turbūt jokios disciplinos, kai tik išėjau.

-Iškvietė padėt. Nesusidorojat? -Nesusidorojam.

Mes su Mamajum, o pastato nėra kam saugot.

-Kryžiažodžių pasiėmei, kad iškart į budėjimą? -Juokinga.

Pasisekė Mamajui. Vienam asmeny turi apsauginius ir klounus. Na?

-Jis laukia. -Gerai, vaikinai. Einu.

Neatsipalaiduok.

Kaip atsakys? Liaukis. Jei atsakys, tada spręsim.

Elgsimės kaip su Lužkovu. Susisieksim. Iki. Sveikas, brolyti.

-Sveikas, Foma. Išgersim? -O ką? Gerai.

-Tu ne prie vairo? -Aš su "gelenu".

-Turbūt negersiu. -Na, kaip gyvenimas?

Sukuosi, verčiuosi. Gyvenimas eina.

Koks rimtas žmogus. Šaunuolis, Foma. Jaudinausi.

Negerai išsiskyrėm. Bet jei taip, tada prie reikalo.

-Turiu problemą. -Aišku. Serioga su Dimanu nesusidoroja?

Ne. Jie susidoroja. Pretenzijų neturiu.

-Man reikia asmeniškai tavęs. -Aišku, Mamajau. Klausau.

Pažįsti mano dukrą?

-Aš? -Nepažįsti.

-Ne. -Todėl tavęs ir reikia. Maniškius ji jau atpažįsta.

-Reikia, kad paskui ją pavaikščiotum, pažiūrėtum. -Aš?

Iš eilės. Aš turiu dukrą Sašą.

Mokėsi Šveicarijoj, dabar grįžo į Maskvą.

Kai su tavim išsiskyrėm, ji ir grįžo.

Tarp mūsų trintis, santykiai nesiklosto. Girdi mane?

-Taip. Trintis. -Išėjo iš namų. Pamaniau, nieko...

Tegu įsitaiso guzą. Supras, kaip be tėčio gyvent. Gal sugrįš.

-Bet čia Maskva. Jaudinuosi. Maža kas. Supratai? -Taip.

-Todėl prašau ją prižiūrėt. -Aišku.

-Skolingas neliksiu. Juk žinai. -Gerai. Eisiu.

-Sutarėm? -Taip. Einu.

-Kur eini? -Einu prižiūrėt dukros.

Kaip ją atpažinsi?

Turbūt ji panaši į tave.

Nelabai. Oi, Foma...

Čia šioks toks info. Nuotraukos. Kur gyvena, kur mokosi, ir t. t.

-Merga jau suaugus. -Ką pasakei?

Sakau... Mielas vaikutis.

-Einu. -Eik. Dieve, padėk. Eik.

Na, taip.

-Kodėl į šitą kavinę atėjom? -Jei tau iš principo, galim eit...

Ne. Suprantu, kad tau dabar sunku.

Šiandien penktadienis. Gal einam kur prasiblaškyt.

Supranti, su Aliona viskas vyko per daug greit.

Ir greit viskas baigėsi. Nenoriu daryt tų pačių klaidų. Neskubėkim.

Gerai. Kaip pasakysi.

Pardon.

Sania!

Sania...

-Sveika. Kas čia? -Sutvarkysiu. Ryte mane skubinot.

Aš ne apie tai. Kur valkiojiesi?

-Kada pamokos baigėsi? Kiek laiko? -O kiek dabar laiko?

Pasakysiu. Dabar 19:30. Prisigalvojau velniai žino ko.

Kodėl neatsiliepi? Skambinau.

-Turbūt nustatyta begarsė, todėl negirdėjau. -O man ką daryt?

Gal jau upėj žuvis maitini, gal tave benamiai apkandžioji.

Gal tave pavogė dėl putlių organų. Vaikštau, psichuoju, vietos nerandu.

Olegai Jevgenyčiau, nesuprantu pretenzijų. Turiu jums atsiskaityt?

-Juk ne tam iš namų išėjau. -Kur gyveni? Pas mane.

Vadinasi, jaudinuosi dėl tavęs. Vadinasi, aš už tave atsakau.

Vadinasi, turi man atsiskaityt.

-Teisingai? -Neteisingai. Kas per logika?

Aš jau suaugus. Galiu daryt ką noriu.

Jei dar kartą taip, susirinksiu daiktus ir išeisiu. Aišku? Sutarėm.

Tu jai ne tėvas, kad smegenis knistum.

-Ji ir tėvo neklauso, ne tik manęs. -Išvis tegu daro ką nori.

Motin, nesuprantu, kieno tu pusėj - mano ar jos?

Gerai. Jei nori, viską jai drausk.

Niekur neišleisk. Rėk ant jos. Tada jūsų santykiai bus nuostabūs.

Gerai. Supratau.

Tik pažadėk, kad tai liks tarp mūsų.

Už save galiu pažadėt. O kad informacija nenutekės - ne.

Nes klausomasi visų telefonų.

Svarbiausia - neminėk "Navalnas", "Ičkerija"...

Supratau. Taigi dabar gyvenu ne namie, o pas Olegą Jevgenyčių?

-Gyveni su fizruku? -Ne su fizruku, o pas jį.

-Čia didelis skirtumas. -O kaip miegat?

Kaip suprast? Valia, kad tu kvailas?

-Jis man skyrė kambarį. -Čia ne užuomina,

bet ar žinai Nabokovo romaną "Lolita"?

Valia... Žinai, savarankiškai gyvent daug geriau. Tikra laisvė.

Gal mudu surenkim laisvės naktį.

Eisim kur norėsim, darysim ką norėsim.

Tau gerai. Gyveni su fizruku.

O aš - su močiute. Ji ne tokia liberali.

Tiesiog tokia nuotaika. Norisi padaryt ką nors beprotiško.

Pamėgint ko nors draudžiamo.

-Gaila, kad tavęs neišleis. -Žinai, aš net neklausiu.

Močiutė paskutinįkart ateina 22:00.

-22:30 nusileisiu dujų vamzdžiu. -Tiesiog kaip pabėgimas iš kalėjimo.

Saša, prašiau neminėt tokių žodžių kaip pabėgimas iš kalėjimo.

Čia tiesiog metafora.

-Atsargiau. Valia man jį vos davė. -Atseit ji kada kitaip davė.

Aš visai nakčiai į klubą. Nesijaudinkit. Su draugu.

Ko jaudintis? Klubas - ne lavoninė. Geras dalykas.

-Kaip jums mano drabužiai? -Gražūs.

Tokie jaunatviški, trumpučiai.

O gal trumpesnį? Turiu raudoną suknelę.

Kam keist, odą trint? Gerai ir taip. Neryšku.

-Dar noriu pasidaryt tatuiruotę. -Suprantama.

Bet negaliu nuspręst kur.

Laumžirgį ant kryžmens ar žvaigždutes... Nesakysiu, kur.

Palauk. Rimtas dalykas. Juk tatuiruotė visam gyvenimui.

O jei pakliūsi į zoną.

Geras. Senatvėj žiūrėsiu ir prisiminsiu audringą jaunystę.

Pamiršau pasikvėpint.

Viskas. Bėgu.

-Eikit iš čia. Neužlaikykit eilės. -Stop.

-Kodėl be priežasties paaiškinimo? -Todėl be priežasties paaiškinimo,

kad neprivalau aiškint priežasties.

-Saša, atrodo, čia dėl manęs. Eime. -Nesupratau.

-Nepatinka skirtingi stiliai? -Praleisk.

-Sveikas. -Žinot, ką? Dabar filmuosim jus telefonu. Net dviem.

Mano mobiliam kameros nėra.

-Varykit iš čia tą prostitutę ir ūsuotą sutenerį. -Ką?

-Neturit teisės. Gyvenam beveik laisvoj šaly. -Saša, eime.

Ji: "Normaliai, Olegai Jevgenyčiau?"

Žiūriu, kas normaliai? Stovi plika. Sakau: "Nenormaliai."

Įsivaizduoji, Polia labiau apsirengus.

Brolyti, suprantu, kaip niekas kitas.

Pats tą patyriau. Vyriausiai dukrai sakau:

"Mieloji, kur su kelnaitėm išeini?"

Ji man: "Tėtuk, čia džinsiniai šortai."

Mano glaudės dvigubai didesnės už jos šortus.

-Nurimkit. Viskas bus gerai. -Gal tu dar ir aiškiaregė?

Patikėkit. Bus 2 variantai. Arba pati supras, arba jai padės.

Mane 2 "gopnikai" užspaudė tarp garažų, vos atsimušiau.

Dabar trumpus sijonus segiu tik darbe ir gerai apšviestose vietose.

Reikia, kad ją užpultų maniakėlis.

-Iškart supras, kas ir kur. -Mano istorija ne apie tai.

Ką manai, Psiche?

Manau, linksmas vakarėlis laukia.

Jūs nenormalūs? Ar suprantat, kad galit jai traumuot psichiką?

Stabdyk. Niekas nieko netraumuos.

Šiek tiek pagąsdinsim. Išvis ko čia patarinėji. Eik dirbt.

Pinigai patys į kelnaites nesulys.

Įdomu. Toj situacijoj jautiesi visiškai teisus.

-Bet tai žiauriai erzina. -Niekas manęs neerzina, Valia.

Saša, juk čia laisvė, apie kurią ir kalbėjai.

Užsinorėjom - ėjom į klubą, nenorėjom - nėjom.

O tu teisus. Tų klubų milijonas. Eik - nenoriu. Sugalvokim ką kita.

Ir nuotaika neklubinė. Naktis tik prasideda. Ar ne, Valia?

4-Kas čia? -Nuo uodų. Mus seniai būtų sukandžioję.

-Alio. -Alio. Klausyk, ūsoriau, čia Olegas Jevgenyčius. Fizrukas.

Tik netark mano vardo.

-Jei Mamajeva su tavim, sakyk taip. -Supratau. T. y., taip.

-Kur jūs? Bet sakyt taip, kad ji nesuprastų. - Skvere 1905.

Gerai, supratau. Iki, ūsoriau. Tik patikrinimas.

Kas skambino?

-Pažadėjau, kad nesakysiu. -Valia...

Olegas Jevgenyčius. Klausė, kur mes, ar viskas gerai.

-Prašė, kad nesakyčiau tau. -Užkniso.

-Manau, jis tiesiog jaudinasi. -Jaudinasi? Jis kontroliuoja.

Tiek to. Tuoj mes su tavim sugalvosim...

Net vaikam bus gėda papasakot.

-Ką nors laukinio, supranti? -Super.

-Psiche, ką darai? -Galvoju, ką su jais daryt.

Priėjom. Kas kaip? Eikš. Ir su alkūne... Še, šunie...

-Debilas? Su alkūne? Jie vaikai. -Na ir kas?

Nieko. Dar tam ūsoriui gali tvot, o Sanios išvis neliesk.

Prispausk dviem pirštais ir sakyk: "Ko čia vaikštai taip apsirengus?

Kukliau renkis, mergyt. Ko nemiegat taip vėlai?

Greit eini namo. Kad klausytum vyresnių."

Ko taip apsirengei? Ir kad klausytum vyresnių. Gerai.

-Kam kaukę užsimaukšlinai? -Pratinkis. O ką? Normaliai?

Ei! Kaip sekasi?

Avis.

Naktinės pramogos Maskvoj. Klubas suaugusiem. Striptizo klubas.

-Kaip klubas "Zona"? -Nepatariu. Pavadinimas pasitikėjimo nekelia.

Gerai. Baikerių klubas.

Pirčių kompleksas. Restoranas. Karaokė. Biliardas.

Beje, viskas pirčių komplekse. Gana žiovaut. Naktis tik prasidėjo.

Jauti laisvę?

Ko ne namie? Reikia klausyt suaugusių. Tvarkingai rengtis.

-Juk žmonės jaudinasi. -Atleiskit, ką?

Kas neaišku? Maukitės kelnes. Šią naktį prisiminsit visą gyvenimą.

Atiduosim jums viską. Telefoną, pinigus. Viską, ko norit.

O jūs mus paleisit.

Aš ne koks "gopnikas", o maniakas, suvoki? Maniakas.

Tuoj ateis mūsų draugai karatistai. 20. Jums bus labai blogai. Aišku?

Nesupratau. Iš kur garsas? Iš ūsų?

Įdomu, ar be kojos ir ausies toks pat drąsus būsi?

Na, kaip sakoma, laikas veikt.

Ką darot, bjaurybės?

Bėgam, Valia!

Bjaurybė ūsuota.

Skambink tarnyboms. Sakyk, kad prievartauja.

-Mes degam. Aiškus dujų kvapas. -Skambinu Olegui Jevgenyčiui.

Olegai Jevgenyčiau, ačiū, kad greit atvažiavot.

Ar galiu į jus kreiptis ekstrinėse situacijose?

-Tik ekstrinėse. -Ūsoriau, varyk.

Iki, Valentinai. Už rankos nuvest tave iki durų?

Sugniaužk kumštelį.

Sania, suprask mane.

Man ne dzin ant tavęs.

Tu man ne svetima tapai.

Todėl jaudinuosi dėl tavęs. Todėl jaudinuosi.

Ir ne tik aš. Tėvas. Turbūt.

Atleisk, jei dieną ką leptelėjau. Pasitaiko. Supranti? Pasitaiko.

Gerai? Sania...

Sveikos.

Kas dedasi? Vis jaunesnes vedasi.

Psiche, tu psichas? Neliesk jų. Juk jie vaikai.

Jie bjaurybės.

Subtitravo Gitana Kazlauskaitė www.sdimedia.com