Original subtitles

Su savo problemom išsiaiškinsim.

-Ar ne, Sašenka? -Ne, tėtuk.

-Sania, nesutari su tėvu? -Švelniai pasakyta.

-Kokio velnio turiu susitikinėt su Mamajeva. -Aš tau mokėsiu.

Už tave galiu nužudyt.

Taip.

Olegai Jevgenyčiau...

Viktorai Nikolajyčiau, jūsų mėgstami varškėčiai.

Iš viršaus apkepti, o apačioj minkštučiai.

Beje, Sašenkai radau puikią priemonę.

-Aparatinis liesėjimas paaugliam. -Kristina, gal yra akcija,

kad tau nemokamai smegenis persodintų.

Beje, ten su jais dirba psichologai.

Saša, nebūk storžievė. Kristina mūsų šeimos narė.

-Šiaip gali vadint mane mama. -Tu vyresnė už mane 4 metais.

-Atseit pagimdei mane 4 metų? -Merginos, nurimkit.

Saša, Kristina tik pasiūlė. Beje, iš visos širdies, ar ne?

-Galėjai tiesiog pasakyt "ne". -Gerai, Viktorai Nikolajyčiau.

-Gerai, Kristina Paklode. -Gana! Kristina - mano žmona.

Nori ar ne, bet ją gerbsi.

Sašenka, suprask, kad tėčio reikia klausyt. Jis tave išlaiko.

Jis išlaiko tave. Pati jo ir klausyk.

-Aš galiu gyvent ir be jo. -Lengva kalbėt, kai visko yra.

Žinai, kad maistas, drabužiai kainuoja?

Atleiskit, kad atvažiavau, apvalgau, trukdau normaliai gyvent. Gal išeit?

-Nesišvaistyk žodžiais. -Nesišvaistau.

Jei man komanduosi, tikrai išeisiu iš namų.

-Manęs nešantažuosi. Nori eit, eik. -Ir išeisiu.

-Eik. Padėt susikraut daiktus? -Pati sugebėsiu.

Beje, varškėčius jai atveža iš restorano.

Atrodo, vėl perlenkiau lazdą.

-Gal nueit pas ją? -Viktorai Nikolajyčiau,

viską padarėt teisingai.

Porą dienų pasišlaistys, supras, kad gatvėj negyvens ir grįš.

Patikėkit. Aš tą patyriau.

Gerai... Gal tu ir teisi.

Aišku, teisi. Labai dėl jos jaudinuosi. Ji man kaip dukra.

Olegai Jevgenyčiau...

-Palaukit. Šaukiu jums... -Sveika.

-Kur nors skubat? -Ne.

-Tik greit vaikštau. Nuo vaikystės. -Noriu su jumis pasikalbėt.

Apie ką? Tu beveik ištekėjus. Aš viengungis.

Tai gyvenkit draugiškai, nesirkit. Tą, aną. Karti. Karti!

Ačiū, bet vakar norėjau pasakyt, kad...

Taniuša, darbai kalba už save.

Atleisk, man reikia perstumt ožį.

-Normaliai. Kas čia? -Nenori pakartot vakarykščio?

Kartojimas - mokymosi motina.

-Kas tau nutiko su Tania? -Nieko nebuvo.

Nė pirštu jos nepaliečiau. O ką?

Ausis man išūžė, kad padarei jai įspūdį.

Kad tu herojus. Pasirodo, tu teisus dėl kažkokių santykių.

Žinai, nieko nesupratau, bet čia Tania. Tai normalu.

Gera naujiena. Kas nors gali ateit. Greičiau kuiskis.

Nusipirk ką nors su užtrauktuku.

Ką matau, Sania...

-Vadovėliai nebetelpa į krepšį? -Čia visi mano daiktai.

-Išėjau iš namų. -Kokia prasme? Juk neilgam?

Pasišlaistysi ir grįši. Paverksit.

Atsiprašysi tėvo, ir viskas bus normaliai.

Ne. Čia principo reikalas. Tėvas kaltas. Tegu ir atsiprašo.

-Tada gal ir pagalvosiu. -Bijau, kad užtruks ilgai. Kur prisiglausi?

-Nesijaudinkit. Turiu kur gyvent. Yra draugų. -Aišku...

Žiūrėk. Mano butas didelis. Kaip nors tavo terbą įgrūsim.

-Pinigų duot? -Ne. Turiu. Per gimtadienį padovanojo.

Kai pravalgysi savo 50 rublių, skambink.

-Sveika, Tania. -Labas.

-Turi šukas? -Aišku, turiu.

-Imk. -Ačiū.

-Čia naujas įvaizdis? -Taip.

-Įsivaizduoji, mes miegam su Olegu Jevgenyčium. -Su mūsų?

O su kokiu? Geriausias seksas mano gyvenime.

Žinai, mudu ant šitos sofos...

-Jis toks nepasotinamas. -Netikėta.

O ko aš tokia išsidarkius?

Įsivaizduoji, jis suėmė mane už plaukų ir tiesiog...

Sveta, nereikia. Aš supratau. Eisiu.

-Viskas gerai? -Puikiai. Tiesiog labai apsidžiaugiau dėl jūsų.

-Jūs labai viens kitam tinkat. -Tikrai?

-Tiesiog kaip vienas. -Šukas...

Valia, noriu pasikalbėt. Tik nieko neklausinėk.

-Ar galiu pas tave pagyvent? -Pas mane? Kada? Šiandien? Ilgai?

-Kodėl neklaust? -Susipykau su tėvu. Išėjau iš namų.

-Man reikia kažkur gyvent. -Aišku, gyvenk.

Bet yra toks niuansas.

Viską teks daryt slapta, kad močiutė nesužinotų.

Bet tai ne problema. Paklosiu tau po lova. Taip savaitę šuo gyveno.

-Niekas nieko nesužinojo. -Jei taip sudėtinga, gal nereikia?

Nieko sudėtingo. Po pamokų, kol močiutė rūpybos skyriuj,

įsivesiu tave į kambarį ir paklosiu po lova.

Dėl maisto problemų nebus.

Močiutė jo neskaičiuoja. O dėl tualeto... Atnešiu kibirą.

-Nenoriu tavęs vargint. -Jokio vargo.

Svarbu - išmokt nečiurlent į kibirą, o tai labai paprasta.

-Reikia sisiot pavertus. -Klausyk, prisiminiau.

Pažįstami kvietė pas juos. Nesijaudink. Turiu variantą.

-Na, pasikalbam. Pasiruošęs. -Nenoriu.

Liaukis. Noriu, nenoriu. Bėgai paskui mane, kritai iš batų.

Buvot teisus. Poelgiai sako daugiau nei žodžiai.

Ko pradedi? Garbės žodis. Sakei, kad kažkas padarė įspūdį.

-Jau nusivyliau. -Kas jūs per žmonės? Nežmonės.

-Kas jūsų galvose? -Sveikas. Kas dedasi?

Nieko. Pykstu. Noriu ką nors nubaust. Eime į mašiną.

Žiauru išeit iš namų. Norėjau pakviest tave kavos išgert.

-O kur su lagaminu? Beje, kur eisi? -Norėjau į viešbutį.

Negali išsinuomot numerio viešbuty, jei neturi 18 m.

-Porąkart bandžiau. Nepavyko. -Irgi išėjai iš namų?

Taip, neilgam. Paprastai neišsinuomosi.

Reikia eit, kur neprašo dokumento.

-Nemaniau, kad išeit iš namų taip sudėtinga. -Tikrai nepasiruošei.

Nieko. Tuoj ką nors surasim. Išsinuomot kambarį be dokumentų.

-Tu toks geras. Ačiū. -Iškart variantas.

-"Nedidelis, jaukus kambarys nakčiai Mychine." -Toli nuo centro?

Nuvažiuosiu su tavim. Manysim, kad palydėjau.

Foma, susipainiojai tarp bobų. Rimtai tau sakau. Ko jaudiniesi?

Mano draugiškas patarimas.

Reikia tvarkyt tą, kuri duoda. Tos, kuri neduoda, netvarkyt. Viskas.

Ko rėki?

Visi turi žinot, ką Foma tvarko? Viską suprantu. Teisingai kalbi.

O čia ką daryt? Juk degina, drasko. Supranti?

Čia užgniaužtos emocijos.

Turi pasikalbėt su Tania ir viską išsiaiškint. Supranti?

Ką jiems aiškintis? Ji miega su kitu. Jis miega su kita.

-Apie ką kalbėtis, jei jie nemiega. -Juk mes su jumis nemiegam.

Polia, mudu nemiegam, todėl nesikalbėsim. Varyk dirbt. Nagi...

Foma, klausyk manęs. Man su bobom viskas super.

-Jokios painiavos. 2 savaitėm. Ir kartais pakeisk. -Teisingai.

Sveta gera moteris. Viską daro puikiai. Ko išsidirbinėju?

Muša - bėk. Duoda - imk. Liaudies išmintis. Ne aš sugalvojau.

-Oležekai. -Atgal, bjaurybe!

-Sveta, tu kvaila? Daugiau niekad taip nedaryk. -Pasiilgau.

Pasiilgau... Būčiau raktu akį tau atidaręs.

Paskui traumatologinį išgąsdintume.

Žiūrėk, su užtrauktuku. Kaip užsakei.

Tai bent. Eime.

Taigi avansas - 100 proc. Atsiskaitot dvyliktą. Štai jūsų lova.

-Kodėl ten vyras miega? -Jis susimokėjęs iki dvylikos.

Paskui galit jį išvaryt. Drąsiai. Spirkit. Nebijokit. Patalynę turit?

-Ne. -Be reikalo.

Klausykit, kodėl parašyta "tik slavam", o jų čia nė vieno.

Mes to siekiam. Juk jūs atėjot. Įsikurkit.

-Lieki? Turiu bėgt namo, ruošt pamokas. -Bėk, Antoša, suprantu.

-Čia pilna žmonių. Kas man gali nutikt? -Iki.

-Sveika. -Sveiki.

-Alio. Olegas Jevgenyčius? -Sania, sveika.

-Aš ne vėlai? -Pats tas. Ką tik baigiau svarbų reikalą.

Man labai nesmagu prašyt. Pas draugus man nepavyko.

-Galiu atvažiuot pas jus? Porai dienų. -Žinoma, Sania.

-Kiek nori. -Ačiū. Gal užsukt į krautuvę, ko nupirkt?

Užsipirk iš esmės. Namie išvis nėra ko suryt.

-Ko nupirkt? -Ko tik nori.

Svarbiausia - daug. Kiekvienam skyriuj ko nors paimk. Ir neskubėk.

-Gerai. Greit būsiu. -Iki.

-Na... Ketvirtąkart? -Ne, motin. Atsirado reikaliukų.

-Šiaip kai kas žadėjo man rekordą. -Gerai, rekordą. Bet greičio.

Na, kaip mokykloj? Kaip mano piršlybos?

-Turbūt visi pavydi, aptarinėja. -Taip. Tu šaunuolis.

-Gal tą istoriją įdėkim į YouTube. -Nežinau. Jei nori, įdėkim. Ačiū.

Taniuša, labai neįprastas tostas. Noriu išgert už mūsų mylimą fizruką.

-Už Olegą Jevgenyčių? -Žinoma.

Žinai, iš pradžių maniau, kad jis tave rimtai kabina.

-Pasirodo, ne. Normalus bičas. -Kokia prasme?

-Pameni, kai linksminomės? -Taip.

Juk jis sugalvojo, kad varyčiau į Paryžių to žiedo.

Todėl už mūsų pliką Kupidoną.

-Sakei, bus greičiau. -Nezirzk.

-Ketvirtas perdavimas ilgas. -Įsivaizduoju, kas bus penktam.

-Čia šalta, supranti? Eime į dušą. Ten šilta. Ten duosiu ugnies. -Geras.

-Eime. -Gerai.

Eik. Tuoj pavysiu.

Ne.

-Sveiki. -Ko, moterie? Pašėlot?

Olegai Jevgenyčiau, mes suaugę.

Gana bėgiot. Pasikalbėkim.

Tyliai. Nepamesk minties. Taip.

Alio. Olegai Jevgenyčiau, aš apačioj. Kelintas butas?

Tuoj išeisiu pažiūrėt numerio.

-Olegai Jevgenyčiau... -Gana bėgiot. Pamenu.

Niekur nebėgioju. Stovėk čia. Aš tuoj.

-Sania, tau teks dar kartą nulėkt į krautuvę. -Ko? Juk visko nupirkau.

-Duonos, jogurto, arbatos. -Duonos, arbatos. O pagalvę?

Turiu tik vieną pagalvę. Kaip miegosim? Valetu?

Galiu be pagalvės.

Negalima. Namų tradicija. Yra žmogus, yra pagalvė. Dumk.

Gerai. Vėl turiu eit į tą prekybos centrą?

Taip, Sania. Pačią didžiausią, minkštą, pūkinę. Ir tempk ją čia.

Olegai Jevgenyčiau, sakykit atvirai, aš ne laiku?

Pas jus kas nors yra? Galiu pernakvot stoty.

Ko iškart? Vienas gyvenu kaip pirštas. Tiesiog tvarkiausi.

Kaip sakoma, garbingos viešnios atvykimui. Nuo 2002 m. nesitvarkiau.

-Gerai. -Ir nupirk man ko nors sunkaus. Svarmenį, kokią nors girią.

Mano sulūžo. Nupirk ir neskubėdama ją čia vilk.

-Nagi, Sania. -Gerai.

Ir dar... Nupirk arbūzą. Kokių 10 kg.

-Iš uzbekų neimk. Ieškok kokybiško. Eik. -Gerai.

Čia tau ilgam.

O mes čia arbatą geriam.

Šaunu. O aš nulėkiau, prie arbatos nupirkau.

Obuolių, sorų.

Aš eisiu. Nenoriu trukdyt.

-O ko atėjai? -Aš?

-Slava man papasakojo, kad jam padėjot dėl piršlybų. -Taip.

Atėjau padėkot. Ir pakviest į vestuves.

Ir tave kviečiu, Sveta. Judu kartu.

Ko neišsiuntei kvietimų?

Visi kvietimus. Nusprendžiau būt originali. Pati visus informuosiu.

Šaunu, kad čia abu buvot.

-Jūs žinot. Eisiu. -O kada?

Dar nenusprendėm. Ateičiai, kad nieko neplanuotumėt.

Supratom. Ateities dar neplanuojam.

-Tania, palydėsiu tave. -Olegai, mes nebaigėm.

-Tania... -Eisiu. Atleiskit, kad sutrukdžiau.

Iki.

Tanią seniai pažįstu. Ji kartais...

Klausyk, nuplėšk nuo manęs marškinius.

-Juk matau, kad nori. -Sveta, dumk namo.

Kol negausiu, ko atėjau, niekur neisiu.

-Viskas. Tėtis pavargo. Tai yra, varyk namo. -Olegai...

-Nagi... -Olegai, liaukis.

-Taip. -Olegai Jevgenyčiau, aš su pagalve ir arbūzu.

-Svarmenų nebuvo. Koks aukštas? -8. 7. 6. Bet liftas neveikia.

Net mygtuko nespausk, iškart lipk.

-Eik namo. -Kur eisiu? Aš su tavo marškiniais.

-Man jų nereikia. -Kelnaitės liko.

-Išskalbsiu ir atvešiu. -Klausyk, gal dar lifte. Prašau.

Jei neišeisi, tikrai tau vošiu. Dink.

-Jūs čia rėkėt? -Narkomanai grybus pardavinėja.

Dar kartą... Šaunuolė, kad atėjai. Užeik.

-Atvilkai arbūzą? -Taip.

Užeik. Uždaryk duris. Aš tuoj.

Klausyk, taip susijaudinau, kai rėkei. Tikrai galėjai man trenkt?

-Kur buvot? Jau ėmiau jaudintis. -Liftą taisiau.

Pasakok. Kas tau nutiko?

-Kažkokios problemos su tėvu. -Iš tikro sudėtinga situacija.

Olegai Jevgenyčiau, manau, taip nesąžininga.

Tiek metų nebuvau, o jis nusprendė auklėt.

Ir dar ta trenkta Kristina. Nekenčiu. Kaip jis galėjo ją vest?

O jūs gyventumėt su 20 metų už jus jaunesne moterim?

Olegai Jevgenyčiau...

"Močiutė užmigo. Kibiras paruoštas. Pasiūlymas galioja iki 12:00. Valia."

"Ačiū. Man viskas gerai."

Subtitravo Gitana Kazlauskaitė www.sdimedia.com