Original subtitles

FIZRUKAS 9 serija

Psiche, Liocha... Brolyti... Liocha!

-Marina, aš negirtas. Tiesiog pavargau. -Kad tave...

Vos nepadvėsiau iš baimės.

Pakelis.

-Dabar šiandien ar dar vakar? -Nežinau.

Kas čia? Tiek negėriau nuo 1997.

-Kai mes sudeginom gaisrinę? -Ne mes, o tu.

Mano kelnės.

-Kas per lapai? -Psiche, prisimink, kas buvo.

Nesisiok, Foma. Aš viską prisimenu.

Foma, broliuk, ko įsikniaubei? Tuoj susimaišysim kokteiliuką.

Vadinasi "El diablo".

Sambuka. Absentas. Ir reikia likeriuko.

Saldus šampanas irgi tiks.

Įvertink.

-Skanumėlis. -Gėrimas, ir tiek.

-Kas yra, Foma? Nepakibk. -Nekimbu. Tiesiog pasakyk, brolau.

Kaip Tania gyvena su tuo menkučiu sušalusiu? Ar supranti?

Važiuojam. Duosim tam elniui į ragus, ir viskas.

Kokia prasmė, brolau?

Imk. Išgerk. Nagi...

-O ką? Galima vienąkart pamokyt. -Kitas dalykas. Atpažįstu Fomą.

-Brolyti, važiuojam. -Važiuojam.

-Nuvažiuojam. Ir jam į burną... -Psiche, tu kvailys?

-O ką? Tik pagąsdinsim. "Klaupkis." Ir viskas. -Tinka.

Negi nuvažiavom?

Niekur nevažiavom. Juk buvom beveik blaivūs.

Peilius į nuotrauką pamėtėm ir nuėjom miegot.

Gerai. Psiche, greit susitvarkom. Ir valgyt, nes jau žarna žarną ryja.

Liocha... Psiche!

-Atrodo, vis dėlto nuvažiavom. -Ne, Foma. Baik.

-Ką? -Jei jį nudėjom, šakės!

-Solidus žmogus. Nenoriu miške slapstytis. -Ko rėki, Psiche?

-Ko rėkiat, vyručiai? -Kuzmičiau, tu debilas?

Ko įlipai į karstą? Vos nepadvėsėm.

Miegot. Naktį paskambinot, kad reikia karsto kažkokiam Slavai.

O medžiagos tai čia. Padariau karstą. Jūsų nėra.

-Atsiguliau miegot. -Matai, karsto neprireikė.

Kaip neprireikė? Visą naktį dirbau.

-Kuzmičiau, mes sumokėsim. Karstą paimsim. -Gerai, miegu.

Jaučiu, kad prisidirbom su Slava.

Prisimink. Juk viską pameni. Na.

Aš šiaip... Vietom. Tu jam paskambink.

Neturiu jo numerio. Tik Tanios. Atrodo, ir telefono nėra. Nušvilpė.

-Susuk man. -Ir aš neturiu telefono.

-Vien lapai. Gal mašinoj? -Eime pažiūrėt.

Psiche, kur mašina?

-Čia ne mano raktai. Kur mano? -Vasia! Eikš.

-Nagi... Kur mūsų mašina? -Paslėpėt. Eime, parodysiu.

Girtas, o paslėpiau. Smegenys įjungtos. Tu to nepatyrei, Psiche.

-Repino paveikslas "Atplaukėm". Nušvilpėm, Slavos mašiną. -O ką?

Vagystė - gerai. Juk ne nužudymas.

Mane jaudina kitkas. Kaip ją čia sugebėjom įkišt?

-Užsienieti, papasakok, kas per fokusas? -Atvažiavot.

Sakėt, reikia paslėpt. Liepėt praplatint duris. Praplatinau.

Klausyk, blyškiaveidi, pamažu versk duris. Paskui vėl užmūrysi.

Psiche, jei nušvilpėm mašiną, vadinasi, padoriai prisidirbom.

Ką pasakysiu Taniai? Kur Slava? Kaip jai į akis žiūrėsiu?

Ką čia paistai? Koks Slava?

Jokio Slavos nemačiau. Mes jo išvis nepažįstam.

Nepažįsti Slavos? Suprask, Psiche...

-Jis bagažinėj. -Taip.

-Vadinasi, gyvas. Reikia patikrint. -Ramiai. Jis gali mus atpažint.

-Ką daryt? -Reikia pagalvot.

-Stokit! Aš ginkluotas! -Tyliau, Liova. Savi.

-Ačiū Dievui. -Kaip ten įlindai, keistuoli?

Paskambinot naktį. Liepėt skubiai lėkt į mokyklą.

-Atlėkiau. -Na...

Sakėt, kad mes gauja. Važiuojam į klubą baust Slavos.

-Sakėm "baust"? -Taip ir pasakėt.

-Prieš kelionę išgėrėm "el diablo" ir... -Netempk, šunie!

-Viskas. Daugiau neprisimenu. -Reikia varyt į klubą.

Važiuojam, Psiche.

Pamiršom Liovą.

-Stokit. Iškviesiu OMON'ą. -Baikit, vaikinai.

Mes normaliai, geruoju. Atėjom papliurpt. Be jokių...

-Aha. Kaip vakar? -O kas vakar?

Sveiki. Tik norėjau kai ko paklaust.

Vėl tu?

-Užsisakykit karstus. -Vaikinas pyksta.

-Gauk su apsisukimu. -Vaikinai, viskas gerai.

Ne pyktis atvažiavom.

Brolyčiai, Aleksejus Aleksejyčius ėmė nusirenginėt. Tai jau pavojinga.

-Bėkit, brolyčiai! Bėkit! -Vyrutis kažką supainiojo.

Mes bokso meistrai.

Jo apatinius ant makaulės užtempsim.

Norėjau geruoju. Na, Psiche. Aleliuja, vaikinai.

Ramiai. Viskas kontroliuojama.

Ką darai?

Tu degradas. Per tave ant mano rankos 4 siūlės.

-Jis tave įspėjo. -Ramiai. Liaukis.

Vaikinai, padėkit prisimint. Vakar ką nors iš ten tempiau?

Ištempei kažkokį menkutį.

Ko metei Tanią, nesprendi jos problemų?

-Senuk, negi sugalvojai mane mokyt? -Juk aš mokytojas, brolau.

-Mokysiu, nes tu ne vyras. -Čia tu ne vyras.

-Tai tu ne vyras. -Tu ne vyras.

-Tu ne vyras. -Tu ne vyras!

-Įrodyk, kad tu vyras. -Įrodysiu.

-Įrodyk. -Įrodysiu.

-Įrodyk. -Įrodyk.

-Važiuojam į Chodynką. -Važiuojam. Kur?

-Į Chodynką. -Važiuojam.

Aleksejau Aleksejyčiau, mes važiuojam į Chodynką.

-Mirtinos lenktynės. -Važiuojam.

Į Chodynką. Labai blogai.

-Tiesiog labai blogai. -O tu sakai, aš degradas.

-Per anas lenktynes vienas nebyliu tapo. -Palauk.

Ko gąsdini žmones? Grįžo normalus. Tiesiog nekalbėjo.

-Juk sakau, nebylys. Varom? -Varom.

-Liova, dumk į vietą. -Viskas, vaikinai.

-Juk čia mano "gelenas" -O kur Slava?

-Turbūt "gelene". -Sudeginom Tanios kavalierių.

Ji klaus: "Kur Slava?" Sakysiu: "Mano mašinoj."

"Kur mašina?" "Sudegė". "Kur Slava?" "Mašinoj."

-O mašina? -Sudegė.

Dinkit iš čia. Turiu elektrošoką.

Tėvai, kaip sudegė "gelenas"? Ten turėjo būt vaikinas.

Koks "gelenas"? Čia mano "vazikas".

Ten buvo dėžė su sodinukais. Senė manęs vos neužmušė.

Tuoj mes tave užmušim, pirdžiau. Kur mūsų "gelenas"?

Padaryk jį, Foma! Perplėšk!

Tuoj jus įforminsiu. Prie starto!

-Duok. -Patrauk rankas.

Atrodo, čia ne trauminis. Ko stovit?!

-Tai nerealu. Išnešė smegenis. -Gražuolis. Tu vyras.

-Tu vyras. -Tiesiog pasitrynei. Gerbiu.

-Gerbiu, vaikinai. -Jūs superherojai.

Jūs superherojai.

Ką darot, erodai?

-Kuo mašina sutrukdė? -Kuo tau sutrukdė?

Tėvai, nurimk. Visko būna.

Imk mano laikrodį. Kainuoja virš 100 gabalų.

Imk. Nusipirksi du tokius kledarus.

-Pasitaiko. -Vaikinai, jau imu blaivėt.

Važiuojam pas mane į striptizą.

-Važiuojam į striptizą! -Krisk į galą.

Striptizas!

Mes bjaurybės. Iškart reikėjo važiuot į striptizą.

Vis tiek ten viskas baigiasi. Klausyk, Foma, o gal Slava ten?

-Varom, vaikinai. -Važiuojam.

Atleisk, Psiche, gal keičiamės?

Ką čia pliurpi, chemike? Vakar susprogdinai mašiną. Lįsk.

Pakviesk Poliną.

-Aš čia. Kaip ponis? -Kas per ponis?

Prisiuostei dažų? Ponis, tai yra, arklys?

Vakar atvažiavot su poniu. Visiškai girti. Tu, tu, tu ir ponis.

Dar toks simpatiškas Slava.

Suprask, seni, Tania turi savų tarakonų.

Ji nuolat man knisa smegenis.

Turiu 3 "start up". Ji nori, kad nuolat sėdėtume kartu.

Kaip vaikinas suprantu tave.

-Bet Tania... Kas ji? -Kas?

-Kas? -Kas Tania?

-Tania. -Kas Tania?

-Tania moteris. -Taip.

Moteris, supranti? O jos mėgsta ką?

-Ką? -Kad jas imtų ir valdytų.

-Čia visa jų bobiška esmė. -Seni, tu filosofas.

Viskas. Važiuojam dovanot ponio.

Nes tas bjaurybė jau už 2 gabalus surijo.

Ant ponių!

-Atleiskit, aš nenorėjau. -Norėjai. Gerai jau. Man patiko.

Išvažiavom kartu? Slava su mumis?

-Važiavot pas Sašą Mamajevą. -Baik.

-Sakei, kad merginos mėgsta ponius. -Viskas, Psiche. Tik ne tai.

Be panikos. Gal ten nenuvažiavom.

Kas čia įkišo telefoną? Užkniso skambėdamas. Kieno jis?

Mano telefonas.

Polina, pažiūrėk, gal kelnaitėse maniškis mėtosi.

14 praleistų Mamajaus. Ir jo žinutė.

Kas ten?

Turim jam nuvežt 400 000 po valandos.

-Nesupratau. Už ką pinigai, Foma? -Turbūt paišdykavom.

O Slava jo įkaitas. Pinigai už jį. Viskas sutampa.

Psiche, važiuojam gelbėt Slaviano.

-Tikrai čia? -Parašyta buvo čia, vadinasi, čia.

Na, kaubojai, pinigus atvežėt?

-Kas tu, raudonarmiete? -Liusia. Duokit pinigus.

-Čia Liusia. -Foma, kažko neraukiu.

-Husarai, o kur Mamajus, Slavikas? -Mokėkit arba grąžinkit ponį.

Ponis. Štai iš kur atsirado ponis.

Gerute. Zuike, parduok arkliuką.

-Sanečkai. Mergaitei. -Ponis neparduodamas.

-Deive, parduok. Nenuskriausim. -Žinoma. Jie net panašūs.

Žiūrėk, kokie skruostai. Kaip Sanečkos skruosteliai.

Alio, girtuokliai. Sakiau, ponis neparduodamas.

Vadinasi, šiaip jį paimsim.

Sušvilpsiu, ir jus sutryps 20 jojikų.

-Kur lipi? -Palauk. Nešvilpk. Duosiu pinigų.

-Paleisk arklį. -Imk 12 gabalų.

-Ponis kainuoja 400 000. -Ryt atvešim kitus. Imk, deive.

Ryt paskambink Fomai. Atvešim kitus pinigus. Duodu kepurę pri...

-400 000. -Šuva būsiu...

Valio! Važiuojam į striptizą!

Psiche, jei man skambino Mamajus, kodėl tavo telefonas?

Prisiminiau. Brolyti, atleisk, vakar vis veržeisi skambint Mamajui.

Ėmiau ir pakeičiau tavo telefone numerį. Pamenu.

Psiche, tu kvailys? Vos kojų nepakračiau.

-Zuike, eikš. Kiek ten? -400 000.

Nesulips? Čia apie 500. Čiuožkit iš čia, kol aš geras.

-Jojam, vaikinai. -Viskas. Deivė išvažiavo.

-Gijos nutrūko. Nėra ko klaust. -Ko jaudiniesi?

Pusę miesto aplakstėm. Gal tas Slavikas namie lovoj drybso.

-O gal... Tania. -Ko trypi? Atsiliepk.

Ką jai pasakysiu? Labas, Tania, prašikom tavo vyriškį.

-Gal jis namie. -O jei ne?

-Dabar išvis nesužinosim. -Žinutė.

"Olegai Jevgenyčiau, žinau, Slava su jumis. Tegu man paskambina."

-Jis tikrai ne namie. -Nieko. Vėliau atsiras.

O jei guli dabar su praskelta makaule kur nors?

Ne faktas, kad ne mes. Ne faktas, kad ne Liova.

-Liova, ne faktas, kad ne tu. -Vaikinai, čia mano reikalas.

Važiuosiu pas Tanią. Viską papasakosiu. O ten kaip išeis.

-Sveiki. Kur Slava? Slepiat nuo manęs? -Tania, nutiko toks dalykas.

-Nebijok, gal jis dar ir gyvas. -Ką?

-Vakar mes lėbavom. -Svarbiausia - nesijaudink.

-Jis nesudegė. Tikrai. -Kas nesudegė? Palaukit.

Olegai Jevgenyčiau, tyčia gąsdinat? Juk žinot, kad man nervai nelaiko.

Paaiškinsiu. Tania, aš dėl visko kaltas. Susimoviau. Vakar lėbavom.

Arklys yra. Slavos nėra. Dingo šuva.

-Sveika. -Pagaliau.

-Kur pasimetei, keistuoli? -Kaip kur?

Visą laiką buvau su jumis.

Taip. Visą laiką buvo su mumis.

Šaunuolis. Juk dar sakei: "Žiūrėk, jis visą laiką su mumis."

O ką kalbėjot apie "dingo", "sudegė"?

Tania, ko tu klausaisi? Juk sakau, lėbavom. Iki šiol girti.

-Mes ir dabar kaip malkos. -Puiku.

Labai džiaugiuosi, kad susidraugavot. Bet jau baikim su tom girtuoklystėm.

-Arba mane pasiimkit, kad žinočiau, kur jūs. -Teisingai.

Tarkim, aš po vakar nebegeriu.

-Tikrai? -Taip.

Taniuša, atiduosiu jiems mašiną.

Aišku, mašiną palikom čia. Kažkodėl.

Kur valkiojaisi? Visą miestą išmaišėm.

-6 kartus tave palaidojom. -Kaip kur? Paryžiuj.

-Kokiam Paryžiuj? -Senuk, negi nepameni?

Pats ten mane pasiuntei.

Supranti, kaip tau pasisekė? Nes Tania - neįtikėtina. Neįtikėtina.

-O tu jos nelaikai. -Laikau ją.

Nelaikai. Liksi 45 metų be žmonos, be vaikų, be darbo - prisiminsi mane.

Senuk, tu teisus. Nerealiai teisus. Vesiu ją.

Kaip tai? Ne. Palauk. Aš ne apie tai. Taip greit nereikia.

Kam taip greit? Nereikia.

-Reikia pagalvot, viską pasvert. -Ką čia galvot? Mes 6 metus kartu.

Dabar nueisiu ir ją pradžiuginsiu. Tania!

Slava, nerėk. Kaip toks eisi? Juk reikia nusipirkt kostiumą.

Reikia nupirkt žiedą ir su juo eit.

-Atidarys krautuvę. Kokį nors nupirksim. -Neteisingai.

Tania - prašmatni moteris.

-Žiedas turi būt prašmatnus. -Tu teisus. Nerealiai teisus.

Šią vasarą buvom Paryžiuj. Vaikštinėjom. Užėjom į krautuvę.

-Žiūrim, žiedelis. Toks vintažinis. -Taip. Koks?

Tėtis mano mamai tokį per vestuves padovanojo.

Aišku. Jį ir reikia imt.

Kai turėsi laiko metų bėgy, nulėk į Paryžių. Paimk vizą, užsiimk eilę.

Kam? Turiu Šengeno vizą. Bilietai - ne problema. Varau.

-Teisingai. -Varau.

Šaunuolis. Pavaikščiok po krautuves.

-Mėnesį, du, metus. -Ką pasakysim Taniai?

Ką? Tavo bičiuliai sūpynėse supasi.

-Mano bičiuliai. -Pridengs.

-Viskas. Varau. -Varyk.

Foma, brolyti, tuoj išsijungsiu. Imam mašiną. "Gelene" neįmanoma.

-Paimkit mano mašiną. Važiuoju. -Kur?

-Į Paryžių! -Sveikinu.

Skava, jei nerasi Paryžiuj, skrisk į Ameriką.

-Prisiminiau. -Įvertink. Per 2 mėn. niekas nenupirko.

-Vadinasi, likimas. -Sveikinu.

Ko taip dvokia? Negi ten ponis padvėsė?

-Ne. Tiesiog truputį pakakojo. -O paskui padvėsė.

-Štai kodėl su ja nevažiavom. -Gerai, senuk, ačiū tau.

-Nėr už ką. -Jei ne tu, dar šimtą metų būčiau galvojęs.

-Jei kas, kreipkis. -Būtinai. Iki.

-Gal prisigerkim, Aleksejau? -Žinoma, brolyti.

-Atsiprašau. O kur padėjom ponį? -Tikrai. Kur ponis?

Toli pastačiau. Normaliai.

Klausyk, Psiche, kaip eisim pas Mamajų? Palauk.

Juk ten apsauga ir signalizacija.

Kaip armijoj. Pameni kiaulę?

-Už užpakalinių ir priekinių kojų, ir... -Gerai.

Imk už užpakalinių.

Subtitravo Gitana Kazlauskaitė www.sdimedia.com