Original subtitles

Turiu vaikiną. Mes 6 metus kartu ir labai viens kitą mylim.

Galiu pamokyt tave anglų, jei nori.

-Ji ir taip užkibo. -Kas?

Aliona užkibo ant tavo žinučių. Varau.

Duosiu jūsų berniukui pinigų ledam.

Nusipirks, palaižys, pasivažinės paspirtuku.

Jums po 5 metus? Abiem.

-Kas čia? -Kola, Olegai Jevgenyčiau.

-Ko tokia šviesi? -Na...

-Duok. -Geriau nupirksiu kitą.

-Kai pasakysiu, nupirksi. Duok. -Ji ne mano, Olegai Jevgenyčiau.

Bėk šokt.

Tai šunytis.

Jei atvirai, nesitikėjau, kad norėsit budėt diskotekoj.

-Ir man šokas. -Jūs gėrėt?

Negalima? Juk aš ne moksleivis.

-Gersi? -Mūsų santykiai ir šiaip ne kokie.

Pasistenkit galutinai jų nesugadint.

FIZRUKAS 6 serija

Asmeniškai aš mėgstu rusišką muziką. Osinas, Leontjevas.

Ji seksualesnė. Galima paklausyt ir užsienio. Kikabidzės.

Jei tau patinka, aš ne prieš. Galim net pašokt.

Ne, ačiū. Nelabai mėgstu tokius šokius.

Sakau, kad šiuolaikiniai šokiai kažkokie primityvūs.

Klausyk, plikas kokteiliuką pasičiupo.

Mamajeva užkniso spoksodama. Greitai many skylę pradegins.

Atrodo, ji tave nusižiūrėjo.

Dink iš miesto. Jos tėvas rimtas tipas.

Visur valkiojasi su apsauga. Gali tave ir už kiaušiukų pakabint.

-Banane, bijai Mamajevos? -Aš ne.

O komplimentą pasakyt, manau, verta.

Geriausia diskoteka buvo 2011 m. Ten net direktorius breiką šoko.

Mamajeva, tavo papai užskaityti.

Mocarte, uždėk ką nors normalaus.

-Ką nors lėto. -Lėto? Kuriam amžiuj gyvenat?

Paskui paplepėsim. Sakau, uždėk lėtą.

Gal parodom gnomam, kaip pavaro suaugę dėdės ir tetos.

Gerai jau, Tania. Eime...

"Čmošnikai", kaip be lėtų gyvenat?

Ačiū už pusryčius. Po naktinės pamainos toks apetitas.

-Kaip su Saša? -Prastai. Įsikalė į galvą Greitą.

-Neprisiartinsi. -Foma, atrodai protingas vyrukas.

-Čia atsakymas į visus klausimus. -Ką?

-Ji riebi, ar ne? -Tokia apkūnoka.

Vadinasi, turi kompleksų. Jei geriau atrodys, labiau pasitikės.

-Vaikinai žiūrės. -Neįkertu. Kas man iš to?

Dabar ji deda ant tavo žodžių?

Bet jei padėsi tapt geresne, viskas - tapsi jai autoritetu.

Gali išsitraukt kotletą, kai sakai protingas mintis?

-Tu fizrukas? Padėk jai sublogt. -Polia, vėl ryji?

-Jau antrą. -Greit virtuvė tik jums dirbs.

-Foma, brolyti, galima pasinaudot tavo sporto sale? -Kaip?

Noriu savo mergas pavaikyt.

Rimtai. Žiūrėk, jau šonai nuo stringų nukarę.

-Nusipenėjo. Klientai šiurpsta. -Visai nenusipenėjo.

-O kas čia? -Pasinaudok sporto sale.

-Bet po pamokų. -Aišku.

"Nori gražaus kūno? Fizrukas padės."

-Kūrybingai ir suprantamai. -Geras.

-Bet bijau, kad pas jus niekas neateis. -Kodėl?

Nusprendžiau padėt mylimai mokyklai iš širdies,

o tu atmuši sparnus. Tavim dėtas irgi pavaikščiočiau.

Matei. Jis tarsi linksta.

Dar galiu sulaikyt kvėpavimą 7 min. Lažinamės?

Lažinamės, kad tuoj išeisi. Čiuožk. Nagi, Valentinai.

-Tai buvo nemandagu. -Užtat greit.

Organizuoju kursus. Kaip sakoma, žmonių tiuningo.

Prilipinau skelbimų. Turbūt skaitei?

Per 2 savaites galiu tave padaryt princese.

Vaikinai sisios į kelnes.

-Kada tau patogu ateit? -Niekada.

Man patinka, kaip atrodau.

Supranti, žmonės tokie, kad iš pradžių žiūri į kūną.

Tik kvailiai sprendžia iš įpakavimo. Svarbus vidinis grožis, ne išorinis.

Liaukis. Juk mačiau, kaip spoksojai į Greitą.

Ko nesikuiti jo viduj? Užkibai už įpakavimo?

Visą vakarą spoksojot į Tatjaną Sanovną. Net bandėt kviest šokt.

-Suaugusiems viskas šiek tiek kitaip, supranti? -Žinoma.

Pasakysiu paslaptį, kodėl jūs jos nedominat?

Jūs tuščias. Jūsų labai skurdus vidinis pasaulis.

-O moteriai tai labai svarbu. -Taip pasakysiu, Sania.

Jei atrodysi kaip stora celiulitinė dešra, želė,

joks Greitas nė į tą pusę nežiūrės.

-Išvaizda čia niekuo dėta. -Eik tik...

Lažinamės. Kvieti Greitą į kavinę.

Jei jis neateina, tu vaikštai į mano kursus.

-Tinka? -OK.

O jūs kviečiat Tatjaną Sanovną.

-Jei ji jus pavarys, tada... -Greičiau gimdyk. Ką?

Savaitę nesielgsit chamiškai, būsit mandagus ir šypsositės.

Man kaip du pirštus, aišku? Kavinė prie mokyklos. 17:00.

-Nenoriu gadint nuotaikos, bet tavo planas nesuveiks. -Klysti.

Paaiškinsiu su bulvėm. Čia tu, o čia Antonas.

Tu unikali bulvė, o Antonas toks kaip visi.

Tau reikia bulvės tokios kaip tu.

-Ne prieš? -Ne.

Sania, noriu atsiprašyt už aną susitikimą. Elgiausi kaip pusprotis.

Padėjai man, o aš tave mečiau, palikau vieną. Atleisk.

-Liaukis. -Man tikrai labai gėda.

Juk su tavim labai įdomu. Tu protinga, gera, nepykstanti.

-Noriu kaip nors išpirkt kaltę. -Eikim vakare išgert kavos.

-Kavos? Super. Iki vakaro. -Kas dabar suvytus bulvė?

Taniuša, gal turi noro kavytės? Nori?

Nori kavytės prieš miegą, Taniuša?

Nepavyks.

-Sania, ką čia darai? -Nusprendžiau pasportuot.

-Normaliai. -Pamėginau pakviest Antoną ir...

Tai bjaurybė. Šūdžius. Sakiau, kad žmonės tokie.

Iš pradžių žiūri į išvaizdą.

-Ir jis sutiko. -Taip. Kokia prasme?

Antonui svarbiau mano vidus, o ne išvaizda.

Geras. Ačiū Dievui. Šaunu.

-O kaip jums sekasi su Tatjana Sanovna? -Gerai.

Sekasi štai kaip. Dabar sėdi, dažosi.

Tada iki susitikimo kavinėj.

Sausainukai...

Neturiu apetito. Negaliu valgyt nei gert. Mėsa nelenda.

-Tania, norėjau normaliai pašnekėt. -Apie ką?

Ta situacija su Slava tokia nemaloni, kažkokia dvokianti.

-Klausau. -Tiesiog jaudinuosi dėl to.

Čia kažkas... negerai.

Kaip sliekai sieloj... Kirmėlės...

Aišku, pirmąkart girdžiu tokį sielos išgyvenimų apibūdinimą.

-Nesuprantu. Norit atsiprašyt? -Noriu baigt su Slava.

Manykim, kad baigėt.

Tania, kuo mes skiriamės nuo gyvūnų?

Tuo, kad mes žmonės. Galim žmoniškai, ramiai susėst.

-Kavinėj prie mokyklos 17:00. -Ir vėl, Olegai Jevgenyčiau?

Ne. Juk aiškinu,

kad viskas čia... iki ašarų.

-Supranti? Iki ašarų. -Na, jei viskas šitaip...

...rimta, susitikim ir pasikalbėkim.

-Aš ne prieš. -Gerai.

Tiesiog palengvėjo.

-Sveikas, fizruke. -Ko atsivilkai, Psiche?

Kaip ko? Mergų pavaikyt.

-Paskambint, įspėt negalėjai? -Tu ką?

Klausiau, ar galiu naudotis sale? Juk leidai.

Palauk. Sakei: "Kada nors."

"Kada nors" reiškia "kada nors". Ne konkrečiai dabar, o kada nors.

-Sakei: "Kada nors." -Dabar. Foma, jau mergas atvežiau.

-Paėmiau iš pamainos. -Gerai. Jei atvažiavo, tegu persirengia.

-O tu kur? Plikę išblizginai. -Eisiu su Taniucha į kavinę.

-Tai einu. -Eik.

Nesupratau. Ko sėdit, kiaušiukus šildot?

Pamokos baigėsi. Greit namo.

-Atėjom pagal skelbimą. -Kokį skelbimą?

Skelbimas... Vaikinai, šiandien įvadinė pamoka.

-Pasėdėjot, ir namo, alaus gert. -Geras.

-Reikia pasakyt Adolfui, kad fizrukas išleido. -Eikš.

-Kam pasakyt? -Na, Elvyrai Petrovnai.

-Ji prašė ateit. -Adolfui?

Gražuoliai. Viskas. Nuspręsta. Pamoka bus. Stokit. Pritupiat.

Ir kaip antytės einat aplink salę. Apšilimas.

-Adolfui... -Juokauji? Juk man žadėjai sporto salę.

Palauk, Psiche. Aš tau, tu man. Tegu vaikinai su mergom palaksto.

-Su kokiom mergom? Baik. Jie maži. -Kartu pasitreniruos.

Ką čia tau aiškint? Iki, brolau. Varau.

Kas čia bandeles šlamščia?

-Na, kur Greitas? -O kur jūsų Tatjana Aleksandrovna?

Labas. Atvažiavom. Aš vyras. O vyras ateina šiek tiek anksčiau.

Jūsų supratimas apie santykius pasenęs.

Aišku. Tu baik ryt, nes išsipūsi. Užpakalis bus toks...

Neliūdėk, senute. Aš laimėjau.

Tau tik į naudą. Pradėsim nuo bėgimo. Paskui jėgos pratimai.

-Antonas tuoj ateis. -Žinoma...

Arba paskambins. Sakys, kad močiutė serga, katė gimdo.

Olegai Jevgenyčiau, ko tiek prisikvėpinot?

Baikit. Čia mano natūralus kvapas.

-Sveika. Atleisk, kad pavėlavau. -Labas.

Olegai Jevgenyčiau, sustojom prie to, kad jus tiesiog iš vidaus...

Gal iš pradžių išgerkim kavos, suvalgykim sumuštinių. Gerai?

-Padavėjau! -Čia jų nėra.

-Reikia užsisakyt prie baro. -Nejaugi?

Vaikine, nubėk atnešt kavos. Man ir palydovei. Ko nors saldaus.

-Olegai Jevgenyčiau... -Ar tau sunku?

-Šokuok kaip žiogelis. -Kuo jūs vardu?

-Koks skirtumas? -Reikia užsakymui.

Romos popiežius. Imk. Atnešk grąžą.

Romos popiežiau, norėjot pasikalbėt? Kalbėkit.

Pastaruoju metu galvoju apie mudu.

-Namo grįžtu... -Neįmanoma pastatyt mašinos.

-Sveikas, senuk. -Kokie vėjai?

-Aš jį pakviečiau? -Kam?

Kad galutinai išsispręstų konfliktas.

Kaip supratau, nori atsiprašyt. Varyk.

-Mokytojai. Gal persėdam? -Na ir kas? Tegu žiūri.

Nemėgstu gert kavos, kai žiūri.

-O ten nuošalus kampelis. Romantika. -Gerai. Žinoma.

Pats dėl to jaudinuosi.

Aš... Šiaip tai man nesunku.

O Tania vaikšto mokykloj pasipūtus.

Ir aš jaučiuosi įsitempęs. Situacija mane veikia. Aš...

Jau atsiprašot ar čia tokia preliudija?

Galiu atsiprašyt. Tiesiog gal čia...

Nurimk. Tikrai gali neatsiprašyt.

Juk iš akių matosi, kad jam gėda.

Važiuojam, Taniuša.

Kava Romos popiežiui ir jo palydovei.

Antonai, atnešiu mums kavos. Gerai?

"Sveikas. Tėvai išvarė visai nakčiai. Ateisi?"

"Jau dabar?"

"Kviest ką nors kitą?" "Tuoj būsiu."

Šypsotis nereikia, nes dar platesnė atrodai.

Gerai, kad priminėt.

Atrodo, prasideda jūsų mandagumo ir šypsenos savaitė.

-Imk kavą. -Prašau imt kavą.

-Prašom imk kavą. -Ir šypsomės.

Paėmiau americano ir macchiato.

-Galiu paimt kitokios. -Nenoriu apsunkint savo problemom.

-Kas nutiko? -Skambino mama.

Močiutei iškvietė greitąją.

Ji sena. Dažnai serga. Bet vis tiek kaskart sunku.

Bet nesijaudink. Viskas bus gerai. Nepyksti?

Ne. Viskas gerai.

-Būtinai dar kur nors nueisim. -Iki.

Dar eisi į ratą, pakabinsiu ant šokdynės, aišku? Pyragėlis.

Ką? Manau, gerai.

-Tikrai penketą parašysit? -Parašysiu.

Jei kam leptelėsi, dėdė užsiūs tau burną segikliu. Na, judinkis.

-Kas čia tokio, Foma? -Nieko.

Vaikinai nebėgiojo, spoksojo.

Paskui vienas parašė į kažkokį titerį. Suėjo minia.

-Ne titeris, o twitteris. -Na, tu mane supratai.

Įsivaizduoji, tiesiog leptelėjau, kad po 100 iš kiekvieno. Ėmė ir sumetė.

Toliau išvis... Bet viskas sąžiningai.

Kas atvedė 3 žmones - 50. Premija. O kas 5 - "money back".

Palikau tave valandai. Iškart padarei striptizo klubą.

Talentas, brolyti. Foma, baik. Juk dviguba nauda.

Ir merginos labiau stengiasi, kai į jas spokso, ir pinigai kišenėj.

Jūsų niekas nematė?

-Manyk, kad ne. -Gerai.

-Ką reiškia "manyk"? -Čia buvo tokia įdomi moteris.

Su kuodeliu.

Man tas pats, kad jums leido fizrukas. Čia viršiausia aš.

Taigi susirenkat tą klajojantį cirką

ir dingstat į kloaką, iš kurios išlindot. Debilas.

Gerai, karaliene. Po akimirkos išnyksim. Viskas.

-Nusipirk šampaniuko. -Kaip drįstat?

Lauk mokytojų kambary. Tuoj ateisiu.

-Kad tave, Psiche. -Ko raukai antakius?

Juk tu dalininkas. 60 ir 40. Viskas sąžiningai.

Merginos mano? Mano? Mintis mano? Mano.

Gerai.

-Olegai Jevgenyčiau. -Dulkes išmušu.

-Aišku. Kaip jūs? -Moku garbingai pralaimėt.

Ko atėjai? Pažvengt? Pasišaipyt?

-Ko? -Močiutė...

Na, kolege, persirenk.

Jei nori, padarysiu rakto dublikatą.

-Užsimanysi treniruotis, o manęs nėra, atsirakinsi. -Ačiū.

-Judink užpakalį. -Man pasigirdo?

Ką? Na, prašom judint užpakalį. Ir kvėpuok šnervėm. Pristatomaisiais.

-Po 2. 1, 2... -Prašom kvėpuot šnervėm.

Prašom kvėpuot šnervėm. Ir prašom nepliurpt per treniruotę.

-Ir prašom judint užpakalį. -Stengiuosi.

Subtitravo Gitana Kazlauskaitė www.sdimedia.com