Original subtitles

Patvarkei ir patvarkei. Gražuolis.

Kairys posūkis. Nervinuosi, supranti?

-Manyk, kad tai ne neištikimybė. -O kas?

Manyk, kad tai žygdarbis.

Išgelbėjai šeimos židinį. Uždengei kūnu ambrazūrą.

Ir pykšt ją.

Svarbu neišsiduot. Savaitė - rizikos zona. Elkis kaip visada.

Tania... Taniuša...

Čia tau. Ir dar.

-Viskas man vienai? -Taip.

-Kaip miela, Olegai. Labai ačiū. Negi koldūnai? -Taip.

-Juk nežinojau, ką ryte lapnosi. -Kokia proga banketas?

Tiesiog mano mylimosios, vienintelės diena. Prašyk ko nori.

-Eime pasivaikščiot į Gorkio parką. -Tinka. Labai gerai.

Tik dantis išsivalysiu.

Vynas?

FIZRUKAS 35 serija

-Pagaliau tos 11 valandų pragare baigėsi. -Tikrai? 11?

-Šalia tavęs laikas lekia greitai. -Ačiū, kad palydėjai.

-Susiskambinsim. -Palauk, Sania.

Klausyk, tokia situacija. Juk aš benamis. Dėdė neįsileis.

-O kaip tavo butas? Juk sakei, kad nuomoji. -Nuomoju.

Bet juk aš neregistruotas. Viską įforminau ant dėdės Fomos.

Gal pagyvensiu su tavim? Noriu užmigt šalia savo mergytės.

Tiesiog pas mane tėtis. O jis labai konservatyvių pažiūrų.

-Įsivaizduoji? Sutapo. Kaip aš. Kartu ir susipažinsim. -Nežinau.

Supratau. Nieko. Stoty prasitrinsiu. Juk įpratęs.

Kai išėjau iš namų, mėnesį gatvėj gyvenau.

Nušalau pirštą. Bet tapau tvirtesnis.

-Gerai, Sania. Iki. -Nesakau, ne. Tik pirma turiu pasikalbėt su tėčiu.

Gerai.

-Taip. -Sveika. Kas per gėlės?

-Bodiagino tėvai nori išprašyt ketvertą? -Ne.

Olegas man atnešė. Ir švedišką stalą į lovą.

Olegas? Tu tikrai atsibudai? Į jį nepanašu. Ką nors iškrėtė?

Sveta, aišku, tu mano draugė.

Nepyk, bet su manim Olegas visiškai kitaip elgiasi. Netiki?

Nori įsitikint? Šiandien einam pasivaikščiot į Gorkio parką.

Prisijunk. Viskas. Sutarėm.

-Tau kažkokia "voverė" skambina. Jau 2 praleisti. -Reikėjo atsiliept.

Juk čia Psichas. Pervardinau jį.

Juokinga istorija. Paskui papasakosiu.

-Taip. -Sveikas, mano seksualus žiurkėnuk. Pasiilgai?

-Labas. -Vis prisimenu mūsų naktį.

Nes nuolat peržiūriu. Atvažiuok šiandien į biurą.

Šiandien tikrai ne. Ne.

-Lioša, mes einam pasivaikščiot į Gorkio parką. Prisijunk. -Čia ji?

-Perduok linkėjimų. -Pamiršk mano telefoną.

Ryt paskambinsiu. Ir atvažiuosiu. Aišku?

-Valia, sakei, kad tavo močiutė su seneliu gyvena sode. -Visą vasarą.

Galima pas tave pagyvent?

Žinoma. Gali miegot lovoj, o aš ant žemės.

Arba gali miegot močiutės lovoj. Ten 8 čiužiniai.

Arba senelio lovoj. Ten toks malonus įdubimas.

-Visos miegojimo vietos tau. -Ne man. Dimai.

Tiesiog jis neturi kur gyvent. O pas mane kol kas jam ankstoka.

-Juk nenakvos jis gatvėj, Valia. -Gerai.

Tik turiu suderint su seneliu.

-Valentinai, sveikas. Ko? -Dima atvažiavo į Maskvą.

-Konkrečiai. Kur jis? -Nežinau.

Saša čia. O Dima kažkur.

-Jei jis Maskvoj, pats surasiu. O tu užlaikyk Sanią. Supratai? -Kaip?

Kuo nori laikyk. Rankom, ūsais. Vykdyk įsakymą.

Viskas gerai.

-Senelis sutiko. -Super. Ačiū, Valia. Tada einu kviest Dimos.

Palauk. Senelis turėjo prašymą.

Jis prašė padaryt inventorizaciją.

O ko norėjai? Naujas žmogus. Maža kas. Taigi padėk.

-Kaktą išlygink. -Dimasas grįžo. Reikia jį išgąsdint.

Išvežt kur nors, prigąsdint.

Atitempiau jo skudurus. Priviliok. Paskambink jam.

-Kodėl jis turėtų sutikt? -O ką? Juk jūs lyg ir normaliai.

Sakyk: "Gyvulys Foma krantų nebemato.

Mane iš buto išgrūdo."

-Beje, panašu į tiesą. -Aleksejau Aleksejyčiau...

-Panašu. -Prisikviesi, skambtelėk man.

Būsiu su Taniucha. Pažadėjau. Negaliu dabar trauktis. Pats sakei.

Na, mergaičiukės... Kaip sakoma, minkštąją ant minkšto.

-Ačiū. -Sėskit.

Gražumėlis, ar ne? Buvo. Anksčiau.

Būdavo pasiimi pilstomo į vieną ranką, šašlykėlio į kitą.

Užlipi į apžvalgos ratą. Čia stovėjo. Ir viskas.

Pasaulio viršūnėj. Karalius.

-O dabar? Tokį parką išvogė. Šlykštynės. -Užkąskim.

-Vaišinkitės, Olegai Jevgenyčiau. -Ne. Pasiėmiau riešutėlių automate.

-Juk čia maistas voverėm. -Aha, voverėm.

30 g už 100 rublių voverėm? Tegu jos padvesia.

Per paradą jis iššoka į vidurį aikštės ant arklio.

-Ir staiga arklys didžiulę krūvą... -Olegai!

-Koks netikėtas susitikimas. -Laba diena.

Koks susitikimas. Šitiek metų. Iki.

Galima tave trumpam. Pasikalbėt. Atleiskit.

Eikit. Pirkit bilietus. Greičiau. Tuoj pasivysiu.

Malonu buvo susipažint.

-Ko reikia? -Kaip ko reikia? Tavo mergina mane pakvietė.

-Negalėjau atsakyt. Nori vatos? -Sotus nuo tavo vatos, aišku? Ko?

Noriu, kad suvoktum,

jog dirbant pas mane negali būt nei laisvadienių, nei švenčių.

-Tu mano. Supratai? -Tarkim. Toliau.

Čia tau dovana už supratingumą.

Valdyk liežuvėlį. Jis įjungtas.

Gerai. Šią savaitę užbėgsiu pas Mamajų.

O aš šią savaitę nusiųsiu įdomų įrašą tavo damutei.

Po valandos tu užrašytas pas Mamajų.

Gero pasivaikščiojimo, mažyli.

-Kur jis? -Tuoj ateis.

-Olegai. -Čia Psicho žmona.

Marina? Keista. Kitokią ją įsivaizdavau.

-Ji vaikšto su apsauginiu? -Čia ne apsauginis.

-O kas? -Jos naujas kavalierius. Įsivaizduoji?

-Nejaugi? -Kol Psichas rauda, pagalvę snargliais teplioja,

ji čia vaikštinėja, vatą ryja.

-Ko ji norėjo iš tavęs? -Prašė, kad nepasakočiau Psichui.

Merginos, ko čia stovim, ant svetimos nelaimės šokam?

-Lipam į laivą. Tuoj išplauks. -Eime.

-Oi. -Kas yra?

Susuko pilvą. Turbūt tie burundukų riešutai netiko.

-Ajajai. Turbūt čia liksiu. O jūs pasiplaukiokit. -Kam?

-Laive yra tualetas. -Taip.

Baikit. Laive tualetas. Žinau tuos jūros klozetus.

Taip supa, kad už apykaklės prisikrausi. Čia greit nubėgsiu.

Pavysiu jus po 5 minučių kitoj stotelėj. Nagi... Nors čia tūpk...

Ką?

-Alio. -Alio. Sveika. Na, kaip tėtis?

Skambinau. Jis griežtai prieš. Bet jau išsprendžiau problemą.

Tave priglaus mano geriausias draugas Valia.

Adresą atsiųsiu. Bučiuoju. Iki.

Foma, pakvaišai? Užsirašai pas mane į priėmimą?

Manai, negaliu tavęs priimt kaip seno pažįstamo?

Ko?

-Nesupratau. -Atėjau pasitart.

-Pasitart? -Noriu pinigus investuot.

Atėjo laikas. Nežinau kur.

-Nori investuot pinigus? Gerai. Kur? -Bet kur.

Manau, galima į internetą, bluetooth.

-Investuok. -Iškart neatsisakyk. Laisvalaikiu sukurpiau verslo planą.

Paskaityk, gal jis tau patiks.

"Mūsų klausosi."

Tenka puvėsiais užsiimt. Prispaudė mane. Šunys. Bet tavęs neparduosiu.

-Juk pažįsti mane. -Ačiū, kad įspėjai. Vertinu.

-Kas ta Lena? Ko jai reikia iš tavęs? -Velniai žino, ko jai reikia.

-Vabaliuką palik. -Supratau.

Ji nieko įdomaus neišgirs. Paskui išsiaiškinsiu apie tą Leną.

-Dabar turiu svarbesnių reikalų. -Galiu padėt?

Saša išvažiavo. Nepasakė, kur. Jaudinuosi.

Taip pasakysiu. Ji grįžo. Sužinojau iš savų šaltinių.

Manau, greit viskas kaip nors savaime išsispręs.

Atrodo, tau blogai. Gal nulėkt į vaistinę, Mamajau?

-Nulėkt? -Raminamųjų žolelių. Sau.

-Kam? -Ko tu kažkoks įsiaudrinęs. Man viskas gerai. Iki.

Iki, Mamajau.

-Keista. Pavėlavo. Neįtartina? -O kas čia keisto?

-Negali žmogui susukt pilvo? -Ne tik tai. Viskas kažkaip keista.

Gėlės. Pusryčiai į lovą. Net sutiko pasivaikščiot.

-Ką tuo nori pasakyt? -Su vyrais negalima atsipalaiduot.

Net Liovą reikia kontroliuot.

Olegai Jevgenyčiau, jos čia kalba apie jus. Siūlau nedelsiant grįž...

Ką sakiau? Net dangsto viens kitą.

-Ką dangstom? -Tiesiog jis...

Liaukis, Sveta. Jei nori, paskambinsiu jam.

Nieko aš nenoriu. Jei nori, paskambink. Tau bus ramiau.

-Sveikas. -Taip, Tanečka.

-Kaip sekasi? Juk tu tualete? -Taip. Na, buvau.

Paskui paskambino. Psichas. Po laivo pasėdėkit kokioj kavinėj.

Ir aš atlėksiu. Iki, zuikeli.

Liova, ryji be manęs.

Pavaro Liova. Kur padavėjas? Valgyt norisi, net žarnas suka.

Padavėjau, bėgte.

"Šaunuolis, mažyli. Vabaliukas veikia. Išduot ne taip ir sunku."

-Viskas gerai? -Taip. Normaliai.

Tiesiog nuostabu.

"Mažyli, pasiilgau. Atvažiuok dovanos."

-Kas tau vis rašo? -Niekas. Psichas.

-Niekaip nenurimsta. -Susirašinėjat kaip draugės.

Kokios draugės? Normalūs vaikinai.

-Duok telefoną. Parašysiu, kad mes užsiėmę. -Pats parašysiu.

Pats atsakysiu. Negi rankų neturiu?

Psiche, atsiknisk. Aš su artimaisiais.

-Duok telefoną. -Kam?

Duok. Jis ramiai pagulės, o tu ramiai pasėdėsi. Pailsėsi, pavalgysi.

Pavarai, Taniuša.

-Ką nors nuo mūsų slepi? -Neturiu ko slėpt.

-Prašom. -Na, štai.

-Kur vaikštai? -Nesinervinkit.

Tuoj sulaužysiu tau nosį. Aš nesinervinu. Supratai?

-Beje, šašlykų yra? -Yra.

Nešk šašlykus. 8 iešmus. Mums užteks? Valgysi šašlykų?

Dar pusę iešmo Liovai. Kad girdėčiau, kaip kruti.

Olegai, kas tau šiandien? Ko puldinėji ant žmonių?

Nepuldinėju. Tik valgyt noriu, jau duria po mentim.

Pakvėpuosiu grynu oru.

-Olegai Jevgenyčiau, viskas gerai? -Normaliai. Tokia diena.

Figaro šen, Figaro ten. Viskas normaliai, Liova.

Jei atvirai, labai išsiduodat. Noriu jums padėt. Čia raminamieji.

Labai geri. Nuolat geriu, todėl mano būsena visada vienoda.

Liova, dabar man labai praverstų tavo vienoda būsena.

-Kiek reikia? -Vienos.

Man trijų. Aš didesnis. Ir mano problemos gilesnės.

Grįžtam, sėdam, pavalgom.

-Vaikinai, kaip sakoma, pakvėpavo. -Čia vėl Lioša.

Tiesa, dabar jis Psichas, o ne "voverė".

"Su Dimasu sutariau. Atlėk."

Psichas kvailioja. Atsipeikėjo ir pakvietė susitikt Marinos kavalierių.

Turbūt reikia nuvažiuot.

Pataisyt situaciją, kad jie ten viens kito neužmuštų.

Gerai, varau. Kaip sakoma, ne mes tokie, o gyvenimas toks.

-Tania, galima tavo telefoną? -Imk.

-Nori sužinot, kur jis išvažiavo? -Nenoriu.

-Gerai. Tik ryt atnešk man telefoną. -Kokį telefoną?

-Mano. Kurį į striukės kišenę įkišau. -Sveta.

Pamaniau, jei norėsi jį pasekt. Įjungiau funkciją "Surast iPhone".

-Matai? Jis eina. Na, jei nenori... -Ar aš isterikė, paranojikė? Ne.

Sveiki. Galit važiuot paskui šį tašką? Nagi...

89. 90.

-Kas per mėtymai? -Tiesiog tavo daiktai. Kojinės.

Eime, Dmitrijau. Kaip giminės papliurpsim.

Nagi, ruoškis. Važiuojam. Pasivaikščiosim miškely. Gamtoj.

-Pakvėpuosim grynu oru. -Ko iškart grasint?

-Gal mes su Sania mylim viens kitą. -Kvailas?

Pamiršai, elniau, kad papasakojai savo planą?

Kaip filmuose. Iš pradžių apsimetinėjau. Paskui pamilau.

Čia tai išsisukinėjimas. Ant tavo kapelio parašysim.

"Apsimetinėjo. Pamilo. Padvėsė. Šuva."

-Rimtai kalbu, dėde Foma. -Gali atsakyt kaip vaikinas?

O jūs galit? Dviese prieš vieną?

Ta prasme?

Pašokim. Tik aš ir tu. Mudu.

Sūneli, kai tik tave ištaškysiu,

nusivalysi snarglius ir dumsi į Bataisko stepes visam laikui.

-O jei aš jus ištaškysiu? -Žiūriu, tu pasakininkas. Olė-Lukojė. Ko nori?

-Daugiau prie manęs nebelįsit. -Šit kaip.

Lengva sutikt su tuo, iki ko neprieisim.

Psichas liudininkas. Viską girdėjo.

-Taip. Viską girdėjau. -Tada varom.

Ko senas pirdžius lindo į ringą? Jaunas per 40 sekundžių patvarkys.

Lažinamės iš 5000,

kad senas pirdžius vaikeliui per 2 minutes lemputes užgesins.

-Iš 5000? Neblogai. Gerai. -Lengvi pinigai.

Kartą Roma Fortūna irgi statė prieš Fomą.

Viskas. Dabar Foma gyvena jo bute.

Labas rytas, mažyli.

-Labanakt, dėde Foma. -Kas čia?

Kas per nesąmonė?

Čia raminamieji.

-Kiek? -Vieną.

Man tris.

-Nagi, Foma. Susikaupk. -Kas per velnias?

Supranti, mažyli, kartais vien fizinių duomenų neužtenka.

Kad nugalėtum...

-Atrodo, išplaukia tavo senis kartu su 5000. -Normaliai.

-Foma, susikaupk. Supyk! -Pykstu, pykstu. Aš pikčiausias.

Atsisuk. Jis už nugaros, Foma.

Olegai... Olegai, girdi mane?

-Taniuša, ką čia darai? -Olegai, aš viską žinau.

-Kas tau papasakojo? -Alioša.

Aš niekuo dėtas. Patys aiškinkitės.

Mačiau, kad visą dieną kaip nesavas.

Kodėl iškart nepasakei? Suprantu, kad su sūnėnu susipykot.

-Nenustebau, kad šitaip sprendžiat. -Tu apie tai?

Sūnėnas užsispyręs. Visai neklauso dėdės.

Įsivaizduoji, ko prisigalvojau? Net pamaniau, kad kažką turi. Kvailė.

-Taip. -Tikrai?

-Kaip galėjai pagalvot, Taniuša? -Važiuojam į ligoninę. Labai skauda?

-Truputį pasėdėsiu. Nieko... -Ko prie jo lindai?

Pralaimėjau kovą, nes tos Liovos tabletės suveikė.

Kur Dima? Ir telefonas ne ryšio zonoj.

Nuojauta man sako,

kad jūsų gastrolės Leningrade buvo atsisveikinimas.

-Ir Dimos nebepamatysim. -Valia, nekalbėk nesąmonių.

Čia tik nuogi faktai.

-Turbūt čia jis. -Arba Jehovos liudininkai.

Sveika, mergyt. Atleisk. Teko užtrukt, o baterija padvėsė.

Eikš.

Sveikas, kaimyne. Išsilenkiam. Juokauju.

-Na, kur man prisiglaust? -Eime ten, parodysiu.

Ten. Ten tai ten. Kur vaikinui šilta, ten tėvynė.

Nuvylei mane, seneli.

Subtitravo Gitana Kazlauskaitė www.sdimedia.com