Original subtitles

Apibraižytas, kaip nusivalei dažus? Jie laikosi ne mažiau kaip savaitę.

Prisiminiau. Čia ne galva, o guminis kamuolys. Su skiedikliu nutrynei.

"Normaliai. Gaivu. Be glaudžių net maloniau."

Girdi mane? Alio. Juk dirbai su Mamajevu.

Taigi. Šis daiktas turi atsirast jo kabinete.

-Motin, nori, kad Mamajui pakiščiau vabaliuką? -Taip.

Ir tau svarbu, kad jis to nepastebėtų.

Paaiškinsiu, motin. Gerai jau.

Turiu principų. Prieš save neisiu.

-Vienas, vienas. Prieš save neisiu, aišku? -Bravo. Vadinasi, principai.

Gyvenam dešimtam dešimtmety?

Kas tie laikai tau? Supuvę. Išlindo tik tokie marginalai kaip tu.

-Ką pameni apie dešimtą dešimtmetį? -Papasakosiu.

Gyveno mergaitė. Tarkim, mano draugė.

Jos tėtė darė verslą su tokiais banditais kaip tu.

Bet su banditais negalima turėt reikalų.

Jie užsimanė perimt verslą.

Dėl preteksto - atseit jis iš jų vogė - ėmė ir jo atsikratė.

Ir žmogaus nėra.

Lenute, juk tu įskaudinta.

-Kažkokie bjaurybės pervažiavo tavo šeimą, ar ne? -Taip, bjaurybės.

Gerai. Bėgu. Jei labai ilgu bus, skambtelėk. Atlėksiu.

Susėsim, arbatėlės išgersim. Paverksim. Iki.

FIZRUKAS 33 serija

Išsiaiškink, ko jis toks laimingas? Manęs tai kategoriškai netenkina.

-Sveikas. -Sveika, soc. darbuotoja.

Taniucha, bėgau laiptais ir mąsčiau, ko tempiam?

Susitikinėjam kažkokiuose bendrikuose, kambarėliuose.

-Kraustykis pas mane. -Praleidi preliudiją. Ankstoka.

Išprotėjai? Žinai, kiek man metų? Ankstoka... Aišku, aš jaunatviškas.

Gražuolis. Mačiau tave nuogą, tu matei mane nuogą iš visų pusių.

-Staigmenos baigėsi. -Juk pas tave yra Lioša. Negi trise gyvensim?

Pamanykit, Lioša. Irgi mat meniškas daiktas.

Su Psichu kaip nors išsiaiškinsiu.

Manau, atėjo laikas turėt savo pilį, karalienę, šlepetes.

Ir tu mane suprask. Čia labai rimtas žingsnis.

-Turiu visiškai pasitikėt žmogum. -Atplaukėm. Nėra pasitikėjimo.

-Viskas buvo, o pasitikėjimo nėra. -Tu slapukas. Nieko nepasakoji.

-Juk nieko apie tave nežinau. -Dieve, ką pasakot?

Olegas Jevgenyčius Fominas.

-Gimęs 19... metais. Nevedęs. Tai svarbiausia. -Apie tai ir kalbu.

-Reikalauji iš manęs žingsnių, o pats juokauji. -Ne. Nejuokauju.

Vakare susėsim. Tu man lempą į veidą, adatas į panages.

-Atsakysiu į bet kokius klausimus. -Toks atvirumo vakaras?

-Nelabai tuo tikiu. Na, gerai. -Kraukis lagaminus. Iki vakaro.

-Sveikas. -Labas. Barščių nori?

Ne, ačiū. Klausyk, Ūsoriau, gali duot telefoną?

Noriu paskambint Sašai. Jūs lyg ir draugaujat. Ji mane ignoruoja.

Nematau priežasčių padėt varžovui. Be to, ji tave pamiršo. Susitaikyk.

Aišku. O kaip tau tokia priežastis?

Jos vaikinas Dima. Juk jis mus abu erzina.

-Net kramtyt nustojai. -Ką siūlai? Sudaryt sąjungos paktą?

-Tarkim. -O ką? Gera mintis. Susivienyt prieš bendrą priešą.

-Sunaikint Dimą, o paskui pagal planą "Kaštonė". -Aha.

-Kurį Saša pasirinks, tam ji ir atiteks. -Laisvai.

Susirenkam po mokyklos. Štabas bus literatūros kabinete.

-Aleksejau Aleksejyčiau. -Sveikas.

-Kas per velnias? -Striptizo klube nuėmiau.

Nusprendžiau papuošt tavo irštvą. Beje, štai ką pagalvojau apie Dimasą.

Piteris netoli. Šoksim į mašiną ir vakare jau jį nubausim.

Per daug garbės.

Grįš, išsiųsiu jį į Bataiską trim skirtingais garvežiais. Normaliai?

-Kol kas yra svarbesnių reikalų. -Fomulia, kokie reikalai?

Noriu apsigyvent su Taniucha. O ji pareiškė: "Netikiu tavim."

Sakau: Taniuša, kas per pareiškimas?

Taigi šiandien atvirumo vakaras.

Jei praeisiu testą, viskas - apsigyvensim.

-Patvarkė ji tave. O ką? Protinga boba. -Kodėl?

Išsipasakosi, o ji paskui:

"Foma, koks tu blogas. Kartu gyvent negalim."

-Juk čia gelžbetoninis maustymas. -Nepažįsti manęs?

Juk ne auksaplaukis berniukas.

Išpasakosiu kokius nereikšmingus dalykus. Viskas.

Atseit "Taniuša, daugiau nėra ką prisimint. Nieko ir nebuvo."

Dydis joms nesvarbu. Jos bet ką iš musės pavers drambliu, Foma.

Kai pirmąkart piršausi Marinai...

-Žinai, dėl ko ji atsisakė? -Žinau.

Nes pasipiršau jai su treningais. Visiški niekai.

Paskui metus aplink ją vaikščiojau.

Toks biatlonas netinka. Neturiu laiko baudos ratui.

Aišku, turiu vieną schemą. Mano "know-how".

Bet nenoriu sakyt. Taniuša atvažiuos, o kur Psichas?

-O Psichas - į jos butą. Šokoladas. Ilsėkis, Psiche. -Gerai.

Viskas. Gaudyk schemą. Ji istoriją, tu istoriją. Supratai?

Kokios Taniušos istorijos? Ji švari kaip... angelo užpakalis.

Koks užpakalis, Foma?

Pats sakei, kad kiekvienas yra ką nors padaręs. Išklausk.

Jei atvirai, bijau to atvirumo vakaro. Dabar mąstau, gal nereikia.

Aišku, nereikia. Tau jau beveik 30 m.

Susirink daiktus ir kaip kulka pas jį, kol dar kiaušialąstės gaminasi.

Sakau tau kaip biologė.

Sveta, čia tau ne Levas, kurio paslaptis - bučinys su sese.

-Nemanau, kad noriu žinot apie Olego praeitį. -Labas.

-O tu nežinojai, kas jis? -Bet kartu gyvent - tai rimta.

-Supranti? Noriu žinot, kiek jis blogas. -Trejetukui.

Gerai. Noriu žinot, ar jis yra pažeidęs įstatymą.

Nuolat pažeidžia kokį nors įstatymą.

-Pagalvok, ko pati nori. -Noriu žinot, ar jis žudė.

-Apie tai ir paklausk. -Lengva pasakyt.

Ar kada matei vyrą, kuris ėmė ir papasakojo?

Įsivaizduok, kad čia Olegas.

Valentinai, nusipirkau šitą. Pamiršau slaptažodį. Gali atrakint?

-Įsilaužt? -Taip. Nagi.

-Jūsų paštas "TatjanaČ85"? -Tai bent. Mano dėmesingas.

Gali būt geras bendradarbiavimas.

Tu man padedi, o aš tau mergų, gėrimų.

Be manęs tau vis tiek niekas nesišviečia. Nagi.

-Gerai. Tiesiog pasitikslinau. -Greičiau.

Reikia atsakyt į klausimą. Koks jūsų mėgstamiausias patiekalas?

Rašyk "lamian".

-Netinka. Liko 2 bandymai. -Tai bent. 2 bandymai.

Paskui sudegs. Tuoj.

Užsikimšk ausis.

Taniuša, sveika. Pamaniau, šiandien vakare turbūt man ką nors gaminsi.

Nereikia. Pagamink ką nors savo mėgstamiausio. Ką?

Daugiaryžį? Normaliai. Tada man mėsos. Iki.

-Atsikimšk. Daugiaryžis. Rašyk. Kas? -Viskas. Jau.

Tai bent.

Olegai Jevgenyčiau, nesmerkiu jūsų. Suprantu, kur gali pastūmėt meilė.

Valentinai, eik šiknon.

Kas per velnias? Kas per išrinktoji?

Tiesiog pasaka "Raudonoji gėlelė".

Pabaisa įsimylėjo. Apmaudu. Tokia banali silpnoji vieta.

Žinai, žiūriu į ją. Manau, ji jam visiškai netinka.

Ne ta, kurios jam reikia. Ji neturi būt su juo.

Gerai. Tada operacija "Merginos".

Nueini pas Dimą ir Sašai girdint sakai:

"Laimėjai lažybas. Štai tavo kepurė."

Ir duoti jam Pyžiko kepurę.

Kodėl "Merginos"? Ir kas ta Pyžiko kepurė?

Nematei filmo? Nesvarbu.

Svarbu, kad Saša supranta, jog tai buvo lažybos, ir meta jį.

-Vadinasi, aš iš jos lažinausi. Šaunuolis. Gerai sugalvojai. -Gerai.

Operacija "Jeralaš". Mudu skrendam į Piterį.

Tu apsimeti chuliganu, užpuoli Dimą ir muši.

Saša supranta, kad Dima negali jos apgint, ir jį meta.

Pirma, pamėgink primušt Dimą. Antra, ką tose operacijose darai tu?

Aš... nuveju chuliganą.

Nes chuliganą nuvys milicija, ir Saša įsimylės milicininką.

Kodėl tose operacijose tu - herojus, o aš - bjaurybė?

-Kažką reikia aukot. Tai gambitas. -Gambite, gal paaukokim tave?

Ne. Aš operacijos smegenys. Renkuosi, ką aukot, o ko ne.

Klausyk, eik tu su savo operacijom... Pats susidorosiu.

-Klausau nekaltybės nepraradusio? -Tai lyg Molotovo-Ribentropo paktas.

Ir jis klastingai buvo pažeistas.

-Bet atmink, kas laimėjo karą. -Tu kvailas?

Nė žodžio nesupratau. Viskas. Iki.

-Kaip sakoma, greičiau sėsim, greičiau apsigyvensim. -Kas pradės?

Kaip sakoma, kavalieriai damas praleidžia. Na, varyk.

Neturiu tau konkretaus klausimo.

-Gal tu? -Ir aš nieko konkretaus neturiu.

Taniuša, aš atversta knyga prieš tave, todėl klausk.

-Tavo tokia įdomi praeitis. -Švelniai sakant.

Gal yra koks blogas poelgis?

Taip iškart neprisiminsiu.

Dešimto dešimtmečio pradžioj.

Gal 1992 metais. Su Psichu. Neteisėtai.

Prekiavom spalvotaisiais metalais.

Priduosim, grįšim kojų.

Liocha, gal kojas palikim. Nes aikštė bus visai plika.

Baik, Foma, juk čia Dzeržinskis - mentas.

Irgi teisybė. Kelkitės!

Turbūt čia blogiausias poelgis.

Nelabai gerai su Feliksu Edmundovičium pasielgėt.

Norėčiau atsakymo į Feliksą.

Nagi, Taniuša, šliūkštelėk puvėsių į vakarinę taurių tamsą.

Pirmam kurse bendrike lošėm kortom iš norų. Aišku, pralošiau.

Noras buvo... Labai nemalonu prisimint.

-Turėjau iš "ArbatPrestiž" pavogt brangiausią tušą. Pavogiau. -Tušą?

-Čia blogas poelgis? -Suprantu, kad tavęs niekuo nenustebinsiu.

Bet ar galima tai vadint geru poelgiu?

Tiesiog straipsnis gresia, Taniuša.

-Gal keliam statymus? -Gerai.

-Jei atvirai, žinau, kad buvai susijęs su kriminalu. -Tai bent.

Norėčiau žinot, kaip toli buvai nuėjęs.

-Kur? -Ten.

Žiaurūs klausimai. Gerai, Taniuša. Gaudyk.

Ko jūs? Juk normaliai, geruoju norėjau pribaigt.

-O jūs patys į ugnį šokinėjat. -Foma, ne mes jūsų ratus nušvilpėm.

Aišku. Nenorit atiduot, ar ne? Gerai. Teks skambint Pašai Klizmai.

-Už pinigus žmones tvarko. -Pašos man negalima.

-Mano silpna sveikata. -Užsičiaupk. Sveikas, Pašenka.

Čia aš, Foma. Kaip žmona, kaip vaikai?

Paša, gal atlėksi į tą pačią vietą? Atsirado klientų.

-Kažkaip taip. -Ir kuo viskas baigėsi?

Grąžino ratus. Dar dovanų prinešė.

-Net Paška nespėjo atvažiuot. Susikrimto. -Na ir juokeliai tavo.

Mano eilė? Asmeniškai.

Ar be manęs ir Slavos turėjai kokį vyrą, kuris krito į širdį?

-Turi išrinktąjį? -Klausyk, kam tau tai?

-Mes suaugę. Geriau kitą klausimą. -Man tai dzin. Tiesiog iš įdomumo.

-Jei jau prisišnekėjom. -Gerai. 9 klasėj.

-9? -Važiavom vasarą į stovyklą.

Buvo suaugęs pionierių vadovas. Visos merginos dėl jo ėjo iš proto.

Aukštas, gražus. Igoris. Aišku, man jis irgi labai patiko.

Į mane jis nekreipė jokio dėmesio. Buvo apmaudu.

Merginom pasakiau, kad atseit su juo permiegojom.

Kalbos pasiekė valdžią, ir jį išvarė. Visiškai tuo nesididžiuoju.

-Ir paskui judu... -Niekad nebesusitikom.

-Aišku. Taniuša, tavo eilė. -Tikrai? Pasiruošęs atsivert?

-O ką? Gerai. -Ar tavo kriminalinėj praeity

buvo momentas, kai tikrai peržengei ribą?

Na, padarei kažką tokio,

dėl ko gailiesi, o jau nieko nesugrąžinsi.

Rimtai?

Gerai. Buvo atvejis.

Apie tai net Psichas nežino.

Kadaise mano bosas turėjo moterį. Jaunystėj buvau geresnis nei dabar.

Taigi ji iškart mane nusižiūrėjo.

Įsimylėjo mane. O Mamajui jos reikėjo daugiausiai mėnesiui.

Paskui nuveši dokumentus į gamyklą ir Mariją į krautuves.

Mamajus ėmė įtarinėt, kad ji jam neištikima.

Ir liepė man surast tą, su kuriuo ji miega. Buvau jaunas.

Pasipainiojo vienas. Jis buvo Mamajaus partneris.

Paaiškėjo, kad vogė iš savų. Taigi ant jo viską ir suverčiau.

Daugiau jo niekas nematė.

Šaunuolis.

-Štai. -Ir jūs jį?

-Ką? -Nužudėt?

Ne. Paskui jis... kažkur išskrido.

Išvažiavo prie jūros į Goa. Net kažkas iš mūsiškių jį matė.

-Gyvena, neburbuliuoja. -Sakyk atvirai, tu jo nežudei?

Taniuša, nieko aš nežudžiau.

Mačiau, kaip žudo. Dalyvavau. Pats esu pistoletą į gerklę įstatęs.

Bet nieko nežudžiau. Aš sprendėjas. Sprendžiu klausimus.

Gerai. Išsiaiškinau tai, ką norėjau. Ir pasidariau išvadas.

Taniuša, su išvadom palauk. Išvados dar gali atsisukt prieš.

Palauk. Išklausyk. Žinojau, kad tu ne angelas.

Aš - ne angelas, tu - angelas. Aš blogas, tu gera. Tik tušą pavogei.

-Palauk. Ne tą norėjau pasakyt. -Supratau. Kas neaišku?

Aš pabaisa, tu gražuolė. Kam jiems kartu gyvent, ar ne?

-Aš visai... Ne, Olegai. -Taniuša, taip pasakysiu.

-Tu irgi ne angelas. Visai ne. -Olegai...

-Kas čia, Taniuša? -Knisaisi mano pašte?

Taip. Teko pasikuist.

Kilo abejonių, ar prie žvakių atsiversi.

-Tau apie tai geriau nežinot. -Tikrai? Kas per atvirumo vakaras?

Vienas širdį atlapojo, o kitas ausim klapsi.

Jei būčiau atvėręs širdį, tu į ją būtum prispjovus.

-Neklausiau, su kuo miegojai nes man tas pats. -O man - ne.

Tikrai? Gerai. Jei nori, klausykis.

Buvau neištikima Slavai. Sutikau tą vyrą ir permiegojau tą patį vakarą.

Viskas buvo prieš susipažįstant su tavim.

-Dabar patenkintas? -Ne. Nepatenkintas.

Maniau, kad aš čempionas, paėmiau taurę.

-Pasirodo, taurė pereinama. -Ką?

Tania, ne tu su manim nenori gyvent, o aš su tavim.

-Ir negyvenk. -Negyvensiu.

Gerai, išsilakstom. Bortais. Kaip jūroj laivai.

Puiku. Super. Man patinka.

Man tas pats, su kuo, kaip gyvenai.

Man buvo svarbu, ar nieko nežudei. Nežudei. Viskas. Visa kita - niekai.

Ar sakiau, kad tave myliu?

Ir aš tave myliu.

-Aš šaunuolis. -Niekad nesiknaisiosiu tavo praeity. Pažadu.

Kas prisimins sena, tam peilį į akį, ar ne?

Tyliai.

"Po pusvalandžio biure."

Reikia išlėkt trumpam. Bet jokių paslapčių nėra. Tik ilgai pasakot.

Žinoma. Važiuok.

Ko, Lenute? Nagi. Vėlu. Greit sakyk, ir varau.

Foma, ko visą laiką kažkur bėgi?

Sėsk. Nurimk. Jauskis kaip namie.

Tu kažkoks įsitempęs. Manau, trukdo striukė. Atsipalaiduok.

Su tavim atsipalaiduosi...

-Motin, gal gėrei? -Kaip viskas paprasta.

Negi savo primityviam pasaulėly nepamąstai,

kad tu, belaisvi gladiatoriau, gali patikt savo karalienei?

-Išgerk. Gerk. -Negi ko primaišei?

Mažyli, išsiaiškinkim. Kaip manai, kam tave laikau?

Per tave vien nemalonumai, o aš tau atleidžiu už viską.

Nes mane traukia prie tavęs, mano patine.

Juk nekenti manęs. Nuolat engi.

Negi vaikystėj netampei mergaičių už kasų?

-Noriu atkreipt į save dėmesį. -Nesiderina.

-Mano kasytės seniai iškrito. Schema neveikia. -O aš atkakli.

Toliau žaisim tuos mūsų kvailus žaidimus

ar pereisim prie malonesnės dalies?

Subtitravo Gitana Kazlauskaitė www.sdimedia.com