Original subtitles

Išsilyginsiu sportines kelnes ir ką nors nukabinsiu.

-Na... Gal vakare susitinkam? -Kodėl ne?

Čia gyveni? Aš suaugęs. Man rūpi rimti santykiai.

Noriu netoliese išnuomot Taniuchai butą.

Tu mane siutini! Nieko nesupranti, Olegai?!

Galiu pasiūlyt bendravimą. Bendrausim tik kaip bičiuliai.

Bičiulis Foma.

-Negi tiesiog čia sakyt? -Sakyk. Jis kurčias.

-Kurčias? -Nuo vaikystės.

Nežinau, nuo ko pradėt. Manau, kad Tania tau neabejinga.

-Ji jus užkniso, ar ne? -Ne. Tai yra, taip.

Ji nusprendė pasiimt daiktus iš Slavos. Paskambino.

Valandą jie kalbėjosi. Paskui valandą barėsi.

Paskui valandą ji bliovė. O tada 2 valandas ją raminau.

Ryte atvažiavo mašina su daiktais.

-Iškrovė juos prie laiptinės. -Reikia krovikų?

Tokia piramidė. Pas mus netilps. Supranti, Tania pagalbos atsisakė.

Sakė, kad ji pati. Dabar sėdi prie laiptinės viena su daiktais.

-O po valandos jai pamokos. -Aišku.

Svetikai, kuo čia dėtas aš? Juk žinai, kad mes tik bičiuliai.

Sveika. Sveikas. Iki. Iki. Viskas. Išsiskyrėm.

Vis dėlto koks tu kvailas, Olegai.

-Ką? -Buskis, paukšti sekretoriau. Viską girdėjai. Skambink Psichui.

Paruošiat "gazelę". Aš į dušą.

FIZRUKAS 28 serija

Kokia pora. Fiodorai Michalyčiau, pasivaikščiok.

Balandžius šiukšlyne sugaudyk. Sriubos išvirk su paukštiena.

Man patinka. Gera, švaru, jauku.

Virtuvę statyčiau čia. Praustis galima už transformatorinės.

-O sisiot ant sofos. Normaliai. -Levas papasakojo?

-Ne. Jo vyras. -Sveta?

-Iš tikro gali važiuot. Susidorosiu. -Tikrai. Pakvieskim barzdylą.

Barzdyla! Grįžk.

Nereikia. Beveik suradau, kas viską galėtų nuvežt.

-Bet nežinau, kur. -Gazele, kregždute, atsirask. Prašom, madam.

Fomos servisas. Tik saviem.

Nieko sau. Puiku.

-Tačiau kur viską vežt? -Taniuša, į sporto salę.

Kam dar reikalinga sporto salė?

-Dėde Foma, padėkit. -Išprotėjai? Juk kasdien tau padedu.

Galiu viską mest, ir pernešt stalą. Kelk. Prašom, madam.

Prašom.

-Valia, galim pasikalbėt? -Žinoma.

Draugystės nenutraukiau. Visada jaučiau mentalinį ryšį.

Turiu su kuo nors pakalbėt. Savaitę susirašinėju su vaikinu.

-Santykiai kažkokie keisti. Jis vyresnis už mane. -Aišku.

Turi žmoną, suaugusius vaikus. Buitis, rutina. Ir sutinka Lolitą.

-Valia, nebepasakosiu. -Gerai.

Buvo vienas pasimatymas.

Bet nė nesibučiavom. Dabar tik žinutėm susirašinėjam. Bet nuolat.

-Jam patinka tas pats kaip ir man. Romantiškos žinutės. -Viskas aišku.

-Diagnozė paprasta. "Friend Zone". -Ką? Kas per nesąmonė?

Jis viešai sakė, kad susitikinėjat?

-Vadino tave savo mergina? -Šiaip jis mane vadina mergyte.

Juk čia beveik kaip "mano mergina".

Čia beveik kaip "nepamenu tavo vardo". Atleisk, Aleksandra,

bet turiu ištraukt tave iš iliuzijų pasaulio.

Jis tipinis "whatsuperis". Mudu labiau pora nei tu su juo.

Suaugęs vaikinas be fizinio kontakto negali.

Ką dabar daryt? Man jis patinka. Labai. Nenoriu jam būt tik drauge.

Nurimk ir nieko nedaryk.

Iš "Friend Zone" dar niekas niekada nepasitraukė. Patikėk.

Klausyk, yra idėja. Mano "gazelė" visai pribaigta.

40 gabalų turgaus dieną už ją neduos.

O šitos tetos bagažas siekia 300 000.

Viską parduodam, porą daiktų įmetam į "gazelę" ir sudeginam.

-Tu rimtai? -Maniau, nieko iš to striptizo baro neišpešiu.

-O čia tas plikas avinas. -Plikas avinas - mano dėdė.

-Už jį bet ką pritrėkšiu. Supratai? -Supratau, supratau. Kaip pasakysi.

-Aš tik pasiūliau. -Nešk.

-Jei atvirai, tai buvo labai laiku. -Normalus žingsnelis, ar ne?

-Taniuša turi bėdų, ir Foma jau čia. -Nežinau, kaip tau atsidėkot.

-Kaip atrodo, taip ir atsidėkot. -Ačiū tau.

-Geras. "Ačiū." -Didžiulis ačiū.

Na, kokio dėkingumo tau reikia?

-Pinigus grąžinsiu vėliau. -Tania, neapsimesk kvaišele.

Aš žengiau pas tave. O tu nors mažytį žingsnelį ženk pas mane.

Gerai. Manau, galėtume būt draugai.

-Šaunu. Foma paaukštintas. Normaliai. Reikia atšvęst. -Gerai.

Ko nori?

-Pradėkim nuo noro. -Kuklu. Atspėsiu. Kokio?

Nesijaudink. Be erotikos.

"Sveikas. Kur prapuolei? Kasryt laukiu tavo SMS."

Kur prapuoliau? Negaliu rašyt,

nes mano rankos kaip beždžionės, iki grindų.

"Atleisk, verslas. Gelbsti tik mintys apie tave."

"Ir aš apie tave galvoju. Beje, aš su tavo treningu. Tau jo nereikia?"

Man pinigų iš tavęs reikia. Na ir...

Tegu jis tave šildo, kol manęs nėra šalia.

"Gal vakare atvažiuosi? Sušalau."

Pagaliau. Jau maniau, viskas. Laukiau savaitę.

"Aišku."

"Tada laukiu 9."

-Psiche, įsivaizduoji, Taniuchą su noru pakabinau. -Gražuolis.

Nežinau, ko prašyt, kad peršokčiau.

Draugas, bičiulis, ir iškart "ilgai ir laimingai".

-Prašyk masažo su laiminga pabaiga. -Anksti. Anksti...

Kodėl pakuoji spalvotus, senamadiškus marškinius?

Pats tu senamadiškas.

-Suradau tuos, kurie tave su butu išdūrė. -Nejaugi?

Pasirašyk sutartį, nes suksies aplink stulpą iki ryto.

-Na. -Gerai jau.

Kaip suprantu, dabar turi laisvą butą. Tu man draugas?

-Na, taip. -Drauge, atiduok butą. Prašau.

-Foma, krantų visai nematai. -Nuvešiu Taniuchą.

-Mano noras išpildyt jos norą. Ir iškart išsipildys mano noras. -Ką?

-Suradau butą. Ji bus dėkinga. Jauti, kuo kvepia? -Ji nesutiks.

Ten bloga aura. Antra, dukart į tą patį butą neįsikraustysi.

-Man nusibodo su jumis gyvent. -Jei nori, gyvenk mano kambary.

Ten lovoj gali kūlversčiais vartytis. O aš čia tyliai ant kušetės. Prašau.

-Aleksejau Aleksejyčiau... -Na, gerai. Matau, kad tau viską niežti.

-Bet jei gims sūnus, pavadinsi Aleksejum, supratai? -Gražuolis.

Savo paklodes susiklosiu. Šilkines, normalias. Aišku?

-Liocha, nors ir užuolaidas. -Mano švelni oda.

Sakyčiau, net aksominė.

Ką darai, baldini Kazanova? Pasidaryk kamuoliuke skylutę.

Su juo linksminkis. O Tanios daiktų neliesk.

Dėde Foma, kol iškroviau, sustačiau, vos nepatrūkau. Nugarą mankštinu.

Išmankštinai? Šaunuolis, mažyli. Štai adresas.

Viską sukrauni į "gazelę" ir veži šiuo adresu. Nepaklysi.

-Butą žinai. Supratai? -Dėde Foma, šiandien negaliu.

-Ryt, poryt. Šiandien niekaip. Svarbus susitikimas. -Tarkim...

Tarkim, išgirdau "Taip, dėde Foma, kaip elnias viską kraunu

ir vežu kur pasakysit, nes neturiu kur gyvent.

Todėl atidirbsiu už lovą." Tarkim. Gerai?

Taniuša, viskas. Daiktai kunstkameroj.

-T. y., saugojimo kameroj. -Olegai, labai ačiū.

Per pamokas negaliu susikaupt.

-Vis galvoju apie tuos daiktus. -Nurimk. Viskas normaliai.

Elvyra paklaus: "Kas čia?" Sakysiu, kad nauji prietaisai.

Šuoliai per sofą. Kūlversčiai per šaldytuvą. 20:00 užsuksiu.

Važiuosim. Kai kas atidirbs norus. Ko šnopuoji? Nebijok. Tau patiks.

-Pavargai, brolyti? -Važiuojam.

-Ko vėl atėjom į šį butą, Olegai? -Dabar viskas kitaip.

Viskas oficialu. Sutartis, protokolas. Antspaudai, parašas.

-Nauja spyna, nauja šeimininkė. -Nesupratau.

Juk dėl noro sutarėm. Turiu tik vieną. Būk čia šeimininkė.

Nebūsiu šeimininkė, Olegai.

-Ir čia negyvensiu. Viskas. -Kaip tai, Tania?

Turi problemų. Aš padedu kaip draugas, o tu iškart "ne". Ne, ne...

Norėjai pradėt naują gyvenimą? Tai pradėk.

Bent kartą pasakyk "taip".

Taip. Ko, Dimasai? Kas su daiktais?

-Važiuoju. -Taip pasitiki, kad vežei čia mano daiktus?

-Taip. -O kas mano daiktams?

Sakė, viskas normaliai. Gal toršerą apibraižė.

Jo nėra jau 2 val. Į skambučius, žinutes neatsiliepia.

Saša, nesakau, kad buvau teisus.

Tiesiog pamėgink šią mintį perkelt į visą mūsų bendravimą.

-Manai, jis neateis? -Žinoma.

Nes jam iš tavęs reikia tik vieno - žinučių. Jei nori, atvažiuok.

Iškepiau bulvinių blynų su cukinija.

-Ačiū už kvietimą, bet neturiu nuotaikos. Iki. -Iki.

Juk ten mano daiktai.

-Ką darei, suski iš Bataisko? -Kokios pretenzijos man?

Jūs paėmėt tą sukriošusią "gazelę". Vos nepalaidojot sūnėno.

-Nerusiškas čiurka, tuoj tau trenksiu per juosmenį! -Ko rėki?

Sudegė maitintoja "gazelė". Kaip gyvent?

-Toj maitintojoj Tanios daiktai. -Per juos ir sudegė. Perkrovėm.

-Dėde Foma, viskas, ką išgelbėjom. -Taniuša, viskas gerai.

Sudegė tik kelnaičių gumytės. Toršeras sveikas. Daiktų dar sočiai.

-Palauk, Olegai. Nebeik ten. Tegu dega. Neik. -Kaip tai?

Juk dėl jų bareisi su Slava. Saugojai juos kaip bulterjeras.

Tie daiktai mane tarsi tempė žemyn, supranti? Nepaleido.

Dabar taip lengva. Džiaugsmo ašaros. Supranti? Tegu dega.

Pasiūlymas dėl buto dar galioja?

-Žinoma. Varom? -Varom.

Sėsk, Taniuša.

-Sakiau, kad apgausiu kaip 2 pirštus. -Duok mano dalį.

Jei kas... Tarkim, nepatinka aura, galima pakviest popą. Pašventint.

Bet jau be manęs.

-Nelabai mėgstu. -Aš irgi. Gal užeisi?

Ne. Aš protingas. Pamoką išmokau. Draugas, svotas, brolis. Neperšoksiu.

Labai džiaugiuosi, kad tie daiktai sudegė.

-Iki. -Palauk.

-Tuoj... Tuoj viskas bus. Tuoj. Gal tu viršuj? -Gerai.

Nieko.

-Prisinervinau. -Klausyk, gal tikrai skubam?

-Ne, Taniuša. Jei kas, man taip pirmąkart. -Man irgi.

-Nieko. Tiesiog jaudulys. -Supsichavau. Dar tas toršeras.

-Gal tau padarysiu gerai rankiniu būdu... -Nereikia.

Kaipgi taip?

-Atleisk, mergyt. Mečiau verslą, kad spėčiau pas tave. Ne per vėlu? -Ne.

-Mergyt, viskas gerai? -Taip. Man viskas labai patinka. Tęsk.

Palauk... Taip negerai. Jei darai tai dėl manęs, nereikia.

Man seksas ne toks svarbus. Tu mano mergina, ir tai svarbiausia.

-Aš pasiruošęs laukt kiek reikia. -Labai ačiū.

"Užsirašei prostatos masažui?"

Čia man kolegos padovanojo gimtadieniui.

Mirk iš juoko. Na, kaip? Gyvensiu?

Ar gyvensit? Gyvensit.

Erektilinės disfunkcijos nėra, kaip jau pastebėjot.

Viskas veikia puikiai.

Bet be piršto šiknoj aš visai ne alio?

Su fiziologija viskas gerai. Tai dėl psichologijos.

-Greičiausiai stresas, nervai, pervargimas, moterų baimė. -Aišku.

-Atseit vienkartinė akcija? -Greičiausiai.

Vadinasi, atlėkiau čia 5:45,

kad pasakytumėt, jog problema makaulėj?

-Ir norit už tai penketo? -Dar galiu duot aspirino.

Juokinga.

Subtitravo Gitana Kazlauskaitė www.sdimedia.com