Original subtitles

Per tavo suknelę Marina mane išvijo. Sakiau, man bandomasis laikotarpis.

Susimovei. Gyvensiu pas tave.

-Priminsiu, kad tu man skolingas 9 milijonus. -Pamenu.

Skolingas, grąžinsiu. Normalesnį reikalą pasiūlyk.

Nuo šiol tu - saugojimo kamera. Pinigai ateina, paguli ir išeina.

Trūksta 10 000 dolerių. Pirmadienį ateik į mano biurą.

Visiškai pasiruošęs dirbt bet kokį žeminantį darbą.

Foma, greičiau, nes į batą prisisiosiu.

-Pasisiok į virtuvės kriauklę. -Visai kvailas? Ten indai.

Nagi. Mano Marina mažiau vonioj tupi.

-Maudeisi odekolone? -Ne.

-Išsipustei. Pas Tanią? -Ne.

Taniuchai kol kas paspaudžiau pauzę. Turiu reikalų.

-Nerandu kojinių. -Dėde Foma, nuvaliau batus.

Gražuolis. Atnešk kojines.

Stok. Aleksejau Aleksejyčiau, atsiprašau,

ar čia ne mano kojinės?

-Taip. O ką? Mano purvinos. Aš ir su tavo glaudėm. -O šiaip?

-Namų nesiilgi? -Ne.

-Gal laikas susitaikyt su žmona? -Eina ji...

Pinigai baigsis, pati atbėgs.

Jei dar maišą kojinių iš namų išsineščiau, išvis būtų gerai.

Dėde Psichai, pamaniau, gal galiu atidirbt jūsų kojines?

Įsilaužiu į namus. Atsargiai, niekas nepastebės.

Aišku, gražuolis. Tik kam laužyt spynas?

-Kišenėj yra raktai. -Gražuoli, tu kvailas?

Bataiske tau iškelta byla. Indus išplauk, grindis. Varau. Reikalai.

Lenai turiu puikų komercinį pasiūlymą.

FIZRUKAS 25 serija

-Iš kur ištraukei, kad sutiksiu? -Nėra išeities.

Nerasi man darbo pagal specialybę, parduosiu butą ir grąžinsiu skolą.

-Liksiu nuogas, bet laisvas. -Tikrai nėra išeities. Gerai.

-Yra "negyvas" reikalas. Galėsi atgaivint? -Normaliai.

Yra pastatas. Senas, bet perspektyvus.

Noriu perdaryt į biurus.

Bet yra problema. Gyventojai nenori išsikraustyt.

Žiūriu, jūs tokie įsitempę. Matau, kad jums užduotėlė su žvaigždute.

Padirbėsiu. Reikalų už 3 kapeikas. Užėjau, paplepėjau ir dingau.

Dėde Psiche, baigiau. Trumpam išeisiu.

Viską kraukit atgal. Aš nuo Lenos.

-Kas? -Savi. Reikia pasikalbėt. Paplepėt.

-Nė velnio negausit kultūros namų. Štai ir paplepėjom. -Man jų nereikia.

Aš pats iš kultūros namų. Kito rajono.

Noriu pasidalint patirtim. Sielvartu. Aš nukentėjusysis, tėvai.

Į kultūros darbuotoją nepanašus.

Dėsčiau patriotinio auklėjimo būrely.

-Užeik. -Rodyk, tėvai, kas vyriausias.

-Sveiki. -Rinkis. Čia visi vyriausi.

-Ne. Timofejevnai tik 71 metai. -Laba diena.

Man tikrai reikia vyriausio. To, kuris atlaiko smūgius. Komisaro.

Mes ir atlaikom. Mūsų veteranų choras.

-O makrame ir ornitologai pasiplovė. -Maniau, turit daugybę būrelių.

-Jei vieni likot, gal skirstykitės namo. Neverta spyriotis. -Verta.

Verta.

-Sėdėsim čia, kol tie bjaurybės neduos mums ramybės. -Suprantu.

Suprantu. Tik jaudinuosi dėl jūsų.

Mano kultūros namuose visus, kurie priešinosi, iškart

iš garbės lentos perkabino į atminimo.

-Juk kariavot. -Taip.

-Žinot, kad prieš kulkas plikom rankom neįmanoma. -Teisingai.

-Matau, kad išminčiai. -Karą perėjom.

Negi išsigąsim kažkokių šiknių? Moterytės, nagi, imkit ginklus.

Imk.

Maniau, gal taikiai išspręsim.

Ką spręst? Dabar kaip 1941 m. Nėr kur trauktis.

-Tu su mumis, Olegai? -Aišku, su jumis.

-Tik trumpam turiu išlėkt. -Kur?

Kur? Į meriją. Noriu jūsų klausimą pakelt į kitą lygį.

-Ten ir atgal. -Nepamiršk slaptažodžio. Slavų spinta.

Nes nušausim. Velniop...

Kur? Iš kur galiu žinot? Nieko. Pinigai baigsis, atšliauš.

Manikiūrininkę į namus kviečiu, kad jo neįleisčiau.

Susitvarkysiu nagus ir sudraskysiu jam marmūzę.

Svarbiausia, viskas jau susitvarkė. Nežinau, ką daryt.

Kokios skyrybos? Pusmetį jis laikėsi.

Paskambinsiu.

Kas ten?

Lioša, čia tu?

Lioša, atėjai daiktų? Kol manęs nėra. Kaip žiurkė.

Išlįsk.

Ką? Išlįsk!

Greičiau išlįsk, ožy. Nieko. Išlįsi. Niekur nesidėsi.

-Nesupratau. Kur rytinis linksmas Foma? -Nesišaipyk.

Juk padėtį nupasakojau. Senukas kare buvo. O čia...

Čia toks žvalus dėdė pas Polią ateina.

-Prieš privatų ji jam į kokteilį įberia migdomųjų. -Kam?

-Užmiega, o ji iš jo ima už 4 val. -Sumauta istorija.

Ne. Baik. Viskas švaru. Migdomieji brangūs, kokybiški.

Miegas dieną dar niekam nepakenkė.

Kviesk Polią su paketu. Apginkluok "gazelę". Įmesk maisto.

Valgykit, merginos.

-Čia maistas iš visos buvusios sąjungos. -Ačiū, sūneli.

Nuo Galios laidotuvių taip skaniai nevalgėm.

Moterytės, neįsijauskit. Apgultis dar nesibaigė. Visko reikia su saiku.

Dabar apgultis mažesnė.

Būdavo sėdi apsupty, užsimanai valgyt, paskambini, užsakai maisto.

Štai taip. Dėde, prisijunk prie mūsų.

Ne... Negalima. Man opa.

-Mums reikia pasirūpint užnugariu. -Teisingai.

Lik čia už vyrą, o aš einu prie galinių durų.

-Palauk ten. Pakeisiu tave. -Aha.

Gerai. Nenori, neik. Pasikalbėkim.

Lioša, kiek galima? Juk visada tau padėjau.

Vadovauji striptizo klubui. OK, užsimerkiu.

Namo po 2 dienas negrįžti, irgi tikiu, kad dirbi. Pavargau, Lioša.

Sakyk, ko tau reikia. Gal viskas dėl manęs?

Gal seksas tavęs netenkina?

Ko tyli? Patenkinu ar ne?

Tai ko lakstai į kairę ir dešinę? Lioša, juk myliu tave. O tu mane?

Ką? Myli ar ne?

Taigi. Suprantu, kad man ne 20 metų.

Aplink tave gražios, jaunos sukiojasi. Kas atsilaikys, ar ne?

Ką? Taip ir maniau, kad į darbą dulkintis eini.

Liocha, išlįsk, nes kviečiu mentus.

Sulig trim. Vienas. Du. Liocha, tu mane pažįsti.

Liocha, du su puse.

Du su ketvirčiu. Trys.

Čia tai taiklumas.

Eime pašokt.

-Jaunuoli... -Ko?

-Sutiksit būt pora? -Šoky aš ne Uma Turman.

-Labai prašau. -Gerai.

-Olegai, galiu paklaust? -Taip.

Kažkodėl turiu labai daug jaunų kavalierių.

-Tiesiog negaliu atsimušt. -Sveikinu. Nuoširdžiai.

-O jūs kiek metų man duotumėt? -30. Daugiausiai 32.

Moteriške, atleiskit...

-Na, žilas, kaip spaudimas, pulsas? -Kaip kosmonautų. Jų amžiuj.

-Mes atsiskaitę? -O kaipgi?

Visi "vamzdžiai" darbiniai, be serijinių.

-Už juos visas bobutes į namus išvežiosiu. -Supratau.

-Skiriamės bortais. Iki, Liocha. -Varau.

Toliau pats.

-Tai bent. -Tu ką?

-Ko palikai postą? Juk sutarėm. -Nebijok. Pastačiau lokių spąstus.

-O kur bobutės? -Išėjo namo.

-Kaip? -Įsivaizduoji? Išgėrė. Apie anūkus ėmė kalbėt.

-Jaučia, kad čia nėra ko gaudyt. Ir ištrepsėjo namo. -Tai bailės.

Tiek metų kartu chore dainavom.

-Ir tu eik namo. Turbūt žmona laukia nesulaukia. -Nelaukia. Mirė.

Svarbiausia, kad jų vardai vienodi. Nadežda. Ji čia visą gyvenimą dirbo.

Jei tik žinotum, kaip ji grojo armonika...

Dabar ir be šitos "Nadeždos" liksiu.

Gerai, sūneli. Nieko. Prasiveršim.

Ačiū tau, Olegai. Už viską. Pasiimsiu armoniką.

Ir namo.

Šeimininkėle, užduotį atlikau. Bet po šito mudu degsim pragare.

Klausyk, sąžiningas, apseisim be išpažinčių.

Skirsi senukam kokį kambarėlį. Jie liesi. Daug vietos neužims.

Toks mano reikalavimas.

Šaunuolis, Foma. Aišku, čia lygis. Gerbiu.

Jelena Andrejevna, ten senukas su šautuvu tupi.

Nesijaudink. Su mumis ponas derybininkas. Na, mažyli...

Gal kvaila? Ar aš nemirtingas?

Nešaudykit! Tuoj pas jus ateis derybininkas! Na, profesionale...

-Visus iššaudysiu! -Slavų spinta.

-Slavų spinta, senuk. -Olegai, čia tu?

Taip. Trauk pirštelį nuo gaiduko. Tuoj ateisiu, viską paaiškinsiu.

-Gavau jūsų kojines. -Sakai tai trečiąkart, debile.

Manot, aš - "atnešk, paduok"? Sugebu daugiau.

Gražuolis. Atvežei mano kojines.

-Galiu sužinot, kaip su šiuo krepšiu važiavai?- Metro. O ką?

Tą, kad tavo krepšy buvo 4 milijonai.

O jei kas būtų nušvilpęs? Bėgiok, ieškok jo stepėse?

-Dėde Psiche, juk nežinojau. -Nežinojo jis mat.

Lioša, man trūko kantrybė. Sąžiningai bandžiau išsaugot šeimą.

Bet šiandien peržengei visas ribas.

-Aš skiriuosi. -Kokios skyrybos? Ką padariau?

Nežinai, ką padarei?

Trenkei man, Lioša. Ir pabėgai kaip bailys.

-Viskas. Čia buvo paskutinis lašas. -Ką padariau? Tai buvau ne aš!

-Teisme teisinsies. -Marina, palauk! Grįžk!

-Tu ką, kalės drauge? -Dėde Psiche, aš netyčia.

-Na, atėjai? -Liaukis, senuk. Nekvailiok.

-Aš su jumis. -Supratau.

Gyvenimas taip susiklostė, kad ir su jais.

Su jumis aš siela, o su jais per nenoriu.

Ne, sūneli. Kare taip nebūna.

Arba tu su baltaisiais, arba su raudonaisiais. Rinkis.

-Senuk, ko neišėjai namo? -Dink iš čia.

-Ir pasakyk, kad derybos žlugo. -Nekvailiok.

-Stok. Šausiu. -Ne apie save galvoju, o apie tave.

Jie tavo gyvybės neverti. Kultūros namų jau neišgelbėsi.

Jei mane nušausi, geriausiu atveju tave pasodins.

Pagalvok apie save, tėvai.

Atleisk. Gali man neatleist. Tiesiog padėk šautuvą. Prašau.

Kultūros namai tavo. Skolą grąžinau.

Apsaugok Dieve, jei dar bent kartą su manim susitiksi, Lena...

Matai, Foma? Tikrai maniau, kad beviltišką reikalą sutvarkei.

-Dabar tavo skola neišmatuojama. -Tai kvailė. Ko gviešiesi?

Pinigai, tik popierius. Grąžinsiu. Sviesiu į marmūzę.

Senis tave padarė. Imk kultūros namelį!

-30 milijonų. Supratai? -Dėl Dievo... Grąžinsiu!

Grąžinsiu! Dinkit!

Priešui mūsų išdidus variagas nepasiduoda.

Supranti, kad viskas užrašyta jai, debile? Ji mane paliks be kapeikos.

Dėde Psiche, ką galiu pasakyt?

-Dar kartą atleiskit. -Atleisiu. Žinai, kaip atleisiu?

Iki pat tonzilių atleisiu.

Dėdė Foma grįžo.

Ponai riteriai, kaip suprantu, mes subinėj.

Subtitravo Gitana Kazlauskaitė www.sdimedia.com