Original subtitles

Nuo kada Mamajeva tapo nepageidaujama?

-Noriu ją išmest. -Nejaugi?

Jei ne jūsų debiliški poelgiai, ji nebūtų dingus.

-Ne tik mane išdavėt. -Ką dar?

Dar Tatjaną Sanovną.

-Jei grąžinsit ją į mokyklą, tada ir aš grįšiu. -Gerai. Ryt nuvažiuosiu.

Olegai Jevgenyčiau, geniali mintis buvo nešt šiukšles.

Pas mus šiukšlių vamzdis. Teko daryt negabaritines.

Liova, man reikia Tanios adreso.

-Kur jos urvas? -Pas tėvus Balabanove. Užrašysiu adresą.

-Neveltui sąsiuvinius plėšiau. -Kaip ji?

Nebuvau matęs, kad kam būtų taip blogai.

Iš pradžių buvo drąsi. Verkdavo tik naktimis.

Paskui pasiėmė nemokamas atostogas ir verkė ištisas paras.

-O kai iš miegamojo išėjo Mikis Rurkas raudonu veidu... -Kas?

Ji išėjo raudonu, išburkusiu veidu.

-Paskambinom tėvam. -Labai blogai, Liova.

Bet dabar viskas gerai. Jos dažnai su Sveta skambinasi.

-Sako, kad jaučiasi laiminga. -Gera naujiena.

-Olegai Jevgenyčiau, ko jums pas ją? -Noriu pakviest metodininke.

Fizkultūrine, literatūrine.

Ko tokie liūdni?

Foma suka galvą, kaip jam susigrąžint Taniuchą.

Nesusigrąžint. Tiesiog parsivežt.

-Dar nesugalvojau, ką jai pasakyt. -Turi prisipažint, kad tu kaltas.

Kvaila? Prisipažint. Šitiek laiko praėjo.

Gal ją kas jau patvarkė porąkart. Gal ir ne porą.

Gal ir nepatvarkė. Aš vaizdžiai. Foma, klausyk tik manęs. Supratai?

Į tas problemas niekad nelendu.

Iškart čiumpu. Pabučiuoju. Jei atsileidžia, tai atsileidžia.

-Jei ne, čiumpu dar kartą. Pradedu nuo kozirio. -Kokio?

-Kailiniai. -Kokie kailiniai, Psiche? Karštis.

Tada per vaikus. Jiems reikia tėvo.

Tau ne variantas. Juk Fomiukų nepridarei.

Aleksejau Aleksejyčiau, dalykiškus patarimus dalini.

Nusprendei kailinius? Patarimas. Imk bebro.

FIZRUKAS 24 serija

Mamajeva, dabar tu - kapitonas Džekas Žvirblis?

Čia tu? Po Helovino dar nepersirengei?

Saša, labai džiaugiuosi, kad grįžai.

Gerbiu tavo pasirinkimą, bet tau bus labai sunku.

Būtų kvaila, jei reaguočiau į žmogaus iš minios nuomonę.

Merginos, atsilikom nuo gyvenimo. Ko mes kasdien trenkam galvas?

Juk galima su veltiniu ant makaulės vaikščiot.

Tu asmenybė, o jie daržovių banda.

Tu "a priori" aukščiau už juos. Jie nesugeba gamint minčių.

Jie tik vartoja išmatas, kurias jiems pila į ausis.

-Aiškint reikia? -Ne. Diagnozė aiški. Galėjai nerodyt.

Vaniline, eik tu... Aš asmenybė, o tu niekas.

Taip reiškiu individualumą. Jūs - daržovių banda. Aš gaminu mintis.

Jūs tik vartojat išmatas, kurias jums pila į ausis.

-Nieko sau Mamajevos pasirodymas. -Tai bent. Klasėj turim asmenybę.

Kokia individualybė. Kur dėtis?

Ko su tavim vaikinai tik už pinigus susitikinėja, nežinai?

Gamink mintis, asmenybe.

-Čia rūgštis? -Ne. Atrodo, nešnypščia.

Čia silpnas šarminis tirpalas.

Per 10 minučių nusiplauk, nes pažeis rageną.

Mamajeva, negyvensi! Supratai?

-Taip, Dimanai. -Alio. Dėde Foma, šaldytuvą, čiužinį išploviau.

Galiu eit į sporto salę treniruotis?

Treniruokis į kumštelį. Sporto salėj tik sportas. Supratai?

Mamajeva išvis.

Pagaukim ją po pamokų ir surenkim parodomąją bausmę.

Ji tikrai neadekvati. Apstumdykim ją.

Bobų muštynės. Geras. Galit stumdytis su maudymukais?

O mes nufilmuosim.

Aliona, negi tikrai susiruošėt ją primušt?

Borisovai, ko ją gini? Šiaip turi gint mane.

-Aliona, išjunk keršto režimą. -Sugalvosiu, kaip ją pažemint.

Ateik su maudymuku ir pažeminsi. Kontrastu.

-Na ir žiemos šiemet, ar ne? -Sveiki. Kokie vėjai?

-Su reikalu. -Nejaugi?

Vaikai be tavęs ritasi žemyn. Minusas ėmė rūkyt. Bananas rauda.

Sania Mamajeva išvis metė mokyklą.

Ant makaulės makaronus nešioja. Taps prostitutėm visos be tavęs.

-Narkomanais. -Jaudinanti kalba.

-Tave vaikai atsiuntė? -Aha. Žiūri į mane kaip katinas iš filmuko.

Sako: "Dėde Foma, atvežk mūsų pedagogę. Ritamės."

-O tu neturi man ko pasakyt? -Ne.

-Ne? -Turiu. Susipainiojau.

-Laimingo kelio. Narkomanam, prostitutėm, linkėjimai. -Tania...

-Juk pusmetis praėjo, Tania. -Ir ką?

-Ką darai? -Tania, turiu ką...

Sania... Tikrai perlenkei lazdą. Atsiprašyk, nes Aliona renka mergas.

Ir ką? Kas tau? Nusprendei mane išgelbėt? Atseit toks geras.

Normaliai. Dėl tavęs rizikuoju.

-Einu prieš savo merginą. -Susitikinėji su Aliona? Super.

Dingai. Neatsiliepei. Turėjau eit į vienuolyną?

Eik pas savo Alioną. Nebijau jos. Tegu ji manęs bijo.

Aš jau ne tokia kvailė. Mačiau gyvenimo. Galiu už save pakovot.

-Tikrai pasikeitei, Saša. -O tu ne.

Koks liurbis buvai, toks ir likai. Eik tu...

Saša, prieš tave ruošiamas sąmokslas.

Štai saugus pabėgimo planas.

-Tyliau. Alio. -Sveikas. Klausyk, galit pasitikt mane prie mokyklos?

-15:00. -Kas atsitiko?

Bandžiau pakovot už savo teises. Dabar tos kvailės nori mane primušt.

Ma, suprantu, kad mes "community",

turim vieni kitus palaikyt ir visa kita. Bet mušt mokines...

Nieko nereikia mušt. Tiesiog jos pamatys mane su jumis ir atstos.

Mama prašo atvažiuot

ir intelektualiai nuslopint agresyvias mokines.

-Intelektualiai? -Ačiū.

-Atsibudai, miegančioji gražuole? -Kas per?..

Mente, kvailas? Paskambinsiu tokiem žmonėm.

Antpečius rysi, žvaigždutėm kakosi.

-Kas tu, klone? -Kapitonas Černyšovas. O kas tu?

Kokio velnio lendi prie mano dukros?

Jūs Tanios tėtis. Nesupratau.

-Turbūt ne nuo to pradėjau. Sveiki. -Pradėkim iš pradžių.

Kas tu per vaisius ir su kuo tave valgo?

-Tik nemeluok. -Ne. Aš jos kolega.

Mokyklos abiturientų klasė prašė ją sugrąžint. Aš fizrukas.

Jei tu fizrukas, tai aš Senis Šaltis.

-Normaliai. -Koks tu fizrukas?

-Koks? -Toks. Tokius fizrukus būriais sodinau.

-Ką čia veiki, bandito marmūze? -Su Tania šis tas...

Norėjau pasikalbėt. Ji išvažiavo. Nieko nepasakė.

-Tėti, tu ten? -Tania.

Tylėk.

-Tėti. -Tania...

-Ką čia darai? -Tėti... Tą, kurį išsivežei... Paleisk jį.

-O ką? -Negaliu tau visko papasakot.

-Tiesiog paleisk, ir viskas. -Ne, Taniuša.

Tu mums su mama nieko nepasakoji. Jaudinamės.

Iš manęs skyriuj juokiasi, kad tardytojas neprakalbina dukros.

Įvyko toks dalykas. Su Slava viskas buvo lyg ir gerai.

Paskui atsirado jis. Ėmė paskui mane vaikščiot.

Atkakliai mergino. Patikėjau, kad viskas tikra.

Jie aiškinosi, kuris kietesnis. O aš - kaip pereinamasis prizas.

Žaidimai baigėsi, ir viskas. Prizo kaip ir niekam nebereikia.

-Gerai, kad jį paleidau. -Tėti, tyčiojiesi?

-Ne. -Jis išvažiavo?

-Neiškart. Išgėrė arbatos su riestainiais. -Tėti...

-Profilaktiškai pasikalbėjom. -Vadinasi, išvažiavo.

-Taip. Eik. O mamai pasakyk, kad šiandien nepietausiu. -Gerai.

Štai ir išsidavei.

Vadinasi, kaltas tu.

Kam mušt? Ne vienas kaltas? Dar Slava buvo.

Atvažiuos Slava, ir su juo išsiaiškinsiu.

Juk norėjau jį aplenkt. Štai ir aplenksi. Stiklinė ar knyga?

Knyga.

Sveiki. Labai ačiū, kad atvažiavot.

-Kur tavo neišsivysčiusios mokinės? -Mus pamatė ir išsigando.

Gaila. Kartais mėgstu pabendraut su "selfie" karta.

Sveika, Mamajeva. Kas čia? Asmeninis gnomų būrys?

-Na, matricinės, sveikos atvykusios į tikrovę. -Trauk rankas.

-Aštuonkojai, dinkit iš čia. -Netujink.

-Tau iki mūsų evoliucionuot milijardus metų. -Mes vyresni.

O mes už tave stipresni. Atėjom pažiūrėt, kaip mergos mušis.

Dinkit arba mokėkit ir žiūrėkit.

Tegu mergos mušasi su mergom, o vaikinai - su vaikinais. Na, eikš.

Stop. Juk mes nekonfliktuojam.

Šiaip mes prieš smurtą. Savo poziciją rodom muzika.

-Stovėkit ir dainuokit. Mergos... -Mamajeva, eime.

Mes pasivysim.

-Tėvai, atvažiavom kast bulvių? -Matai kalvelę?

Apsigimęs vagis. Iš motinos vogė.

Triskart jį pasodinau. Ketvirtą patiesiau. Viskas. Guli, nevagia.

-Kask. -Manęs į vieną lysvę su tais išsigimėliais nesodink.

Pamanyk, truputį įskaudinau dukrelę.

-Ir ką? -Truputį įskaudinai?

Gyvenimą jai sugriovei. Jau beveik šeima buvo.

Maniau, eisiu į pensiją, žaisiu su anūkais.

Atvažiavai varžytis, o paskui dingai.

-Turiu alibi. Aš gėriau. -Nieko sau. Ji vaikšto tuščiom akim, o jis geria.

-Kask. -Leisk paskambint Taniai.

-Atsisveikinsiu. Atsiprašysiu. -Žiūrėk man.

Jei kas nepatiks, mano ranka gali sudrebėt. Į galvą.

-Na. -Alio. Tania, sveika. Čia aš.

Tik nemesk telefono. Reikia pasikalbėt, Tania.

-Mums nėra apie ką kalbėtis. -Tania, nesu meistras aiškintis.

Siūlyt ką nors sunku. Pavaldiniai...

Neturėjau užduoties Slavianą kaip nors paveikt. Aišku, buvo.

Šiaip apie tave galvojau, Tania.

-Man reikėjo tik tavęs. -Ko neatvažiavai pusmetį?

Darbe užsisukau. Maniau, apsidirbsiu ir iškart atvažiuosiu.

Taniuša, aš gėriau. Juk žinai, kaip išgėrusiam sėst prie vairo.

Girtam negalima. Įstatymas toks, Taniuša. Jei m...

Turėjau iškart pas tave atvažiuot. Apsisisiojau. Sėdėjau kaip kvailys.

Gailėjau savęs. Kvailys ir yra kvailys.

Tania, atleisk man, ir sudie.

Gera vieta mirt. Turbūt čia vienas laukas. Gal net netoli jūsų kaimo.

Medis išvirtęs. Senas. Ir daug beržų pamiškėj.

-Kask, kraštotyrininke. -Pradedu kast.

Imk. Na, Mamajeva, bučiuok man kojas.

Nuskusim plikai, ir būsi gražuolė.

-Eik sau. Pati man kojas bučiuosi. -Kaip baisu. Duok žirkles.

-Tuoj nukirpsim tuos kakučius. -Kas dedasi? Kur teisybė?

Vienas prieš visus - šlovė. Visi prieš vieną - gėda. Paleisk ją.

-Klausyk, žiūrėk ramiai. Nekomentuok. -Kas tu toks?

Tas, kuris vykdo teisingumą. Mano repas - mano ginklas.

Aš sensėjus paprastiem žmonėm. Kvaišk nuo mano minčių.

Prasigraužiu kelią į viršų dantimis.

Žodžių neužtenka. Gėris turi būt su kumščiais.

-Gufas mirė. -Kas per repas? Kokia prasmė?

Prasmė ta, kad dabar darysim taip, kaip liepsiu.

Atsargiau su rankom. Čia minia.

Minia nesipraususių savim nepasitikinčių mokinių. Stokit ratu!

Dabar aiškinkimės sąžiningai.

Alio, Maskva. Gyvenimo išvis neuostėt?

Kokia pirma gatvės taisyklė?

Aišku. Pirma taisyklė - išėjai į rato vidurį, muškis.

Nagi. Akis draskyk. Tampyk plaukus.

-Aš ne mulkė. Nesimušiu. -Ir aš nesimušiu.

-Gerai. Tada būsiu jūsų teisėjas. Dėl ko konfliktas? -Ji mane apipylė.

-Už ką? -Ji mane pravardžiavo.

Gerai. Vadinasi, taip.

Akiniuoti... Tu pilk, o tu ją pravardžiuok.

-Greičiau! -Tu negera. Bloga. Kvailė.

-Negera. -Jau buvo.

-Buka. -O tu pilk. Pilk...

Nagi... Gerai.

Pilk. Viskas. Konfliktas baigtas. Skirstomės. Skirstomės...

Klausyk, tu lyg ir graži merga, o vaikštai kaip liurbė.

Apsirenk, nusiprausk. Mergos vaikinus turi įkvėpt.

Antraip jie tavęs tiesiog neužstos. Motyvacijos. Iki.

-Na, žemkasy, baik. Ilgai kasi. -Kur skubėt? Darbas - ne vilkas...

Kaip nori? Tam lygy ir gulsi.

-Tėti, ką darai? Išprotėjai? -Tania...

Tania, ko atbėgai? Patys išsiaiškinsim.

-Taip? -Ne.

Nejuokinga, tėti. Tuoj pat jį paleisk.

Taip. Tuoj pat paleiskit. Nejuokinga.

-Patylėk. -Tyliu.

-Tanečka, tik norėjau jį pamokyt už tai, ką tau padarė. -Ką padarė?

Juk pusmetį dėl jo kankinaisi.

Aš? Kankinausi dėl jo? Ne. Tiesiog man buvo toks periodas.

Perkainavau vertybes. Turėjau pabūt viena.

Kas per vertybė, jei pusmetį kankiniesi?

Tu nesuprasi. Ir su tavim tai nesusiję.

-Pati ruošiausi važiuot į Maskvą. -Labas. Ruošėsi.

Ko nepasiėmei lagaminų, nepasidažei?

-Ir ką? -Tyliau, jaunime. Patylėkit.

-Gana tau čia pelėt. -Tėti...

-Pasiimk ją į miestą. Kad vakare jūsų abiejų čia nebematyčiau. -Ką?

Klausyk tėvo. Tėvas išminčius. Blogo nepasakys.

Ką reiškia "pasiimk"? Aš pati važiuoju. Dėl vaikų.

-Žinoma, dėl vaikų. Taip ir supratom. -Nesišypsok. Tau niekas nešviečia.

-Tu tiesiog vairuotojas. -Taip, taip...

Tėti, duok pistoletą. Tuoj pati jį nušausiu.

Važiuok neskubėdamas. Duobių neskaičiuok. Už Tanią atsakai galva.

Supratau. Dar jei ji leistų už ją atsakyt...

Dar kartą įskaudinsi, duobė tavęs jau laukia.

-Iki, tėti. Aš tave myliu. -Ir aš tave.

Iki, tėti.

-Na, kaip senais gerais laikais? -Sudėkim taškus ant "i".

Mes tiesiog pažįstami. Viens prie kito nelendam.

Gyvenam paralelinius, nesikertančius gyvenimus. Aišku?

Aišku, kapitono dukra.

Tu lyg ir graži merga, o vaikštai kaip liurbė.

Graži merga. Graži.

Subtitravo Gitana Kazlauskaitė www.sdimedia.com