Original subtitles

Ir kad tavęs nebematyčiau. Supratai?

Mamajau!

Mamajus turi sūnų Sanią. Įsidarbinsiu jo mokykloj.

Per jį grįšiu pas Mamajų.

-Aš naujas fizrukas. -Labai malonu, Tatjana.

Tania, tu tokia... ryški.

Šiaip turiu draugą. Mes kartu 6 metus ir labai viens kitą mylim.

-Galiu pas jus atvažiuot? 2 dienom? -Žinoma, Sania. Kiek tik nori.

Turiu dukrą Sašą. Prašau tavęs ją prižiūrėt.

Be jūsų nieko neturiu. Tik jūs manim rūpinatės.

-Čia buvo klaida. -Kokia klaida?

Nemyliu jūsų. Myliu Slavą. Šiaip ruošiuosi už jo tekėt.

Grąžinsiu tau viską. Bet man tokio draugo sąskaitininko nereikia.

Tavo mylimas fizrukas atsiuntė man prostitutę. Manei, užkibsiu?

-Ką? Manai, kad po viso šito būsiu su tavim? -Kodėl ne?

Viešpatie, kaip jūs nusibodot. Nebenoriu jūsų matyt. Niekad.

-Ačiū už darbą, Foma. -Olegai Jevgenyčiau, už kokį darbą?

-Sania, tiesiog neturėjau išeities. -Kaip jūs galėjot?

Tikėjau jumis. Išdavikas.

Praėjo 5 mėnesiai.

Meilės kelias šiandien į šią salę atvedė dvi mylinčias širdis.

Ar sutinkat, Olegai Jevgenyčiau Fominai, kad sutrypėt

Tatjanos Aleksandrovnos Čerdyšovos gyvenimą?

Ką čia kalbi, moteriške?

Ar sutinkat, kad išdavėt Aleksandrą Mamajevą?

Teta, gal kvaila? Taniuša, neklausyk jos. Ji nesveika.

Jai 16-os vestuvės per dieną, todėl jau kukū. Tania... Taniuša...

Sania, Tania...

Tu kvaila? Sugadinai šventę.

Kaltas!

-Psiche, tavo pokštas? Nejuokinga. -Visiškai nejuokinga.

Visiškai nejuokinga, nes tu man skolingas. Supranti?

Kur mano pinigėliai? Kur? Rankas.

-Pykšt pokšt, ir galvytės nėra. Kas tu? -Sūnėnas, dėde Foma.

Dima. Dimasas iš Bataisko. Prie Rostovo.

-Ko norėjai, Dimasai iš Bataisko? -Dėde Foma, aš...

Atvažiavau pas jus. Mokytis. Noriu eit jūsų pėdom.

Bataiske nėra ką gaudyt. Socialinė pelkė. Ten tik vienas kelias - repas.

Ten jau savi susėdo. Nagano kasta. Nieko neįleidžia. Bijo konkurencijos.

Maniau, susivemsiu.

Ir kas lieka?

Kaip tėvui duoną išvežiot? Ne mano variantas, dėde Foma.

Todėl ir išlėkiau į sostinę, kad dėdei padėčiau versle.

Be reikalo važiavai, Dimasai iš Bataisko. Dėdė išsikvėpė.

Baikit, dėde Foma. Juk tokius reikalus sprendėt.

Dėde Foma, juk jūs mūsų šeimoj kiečiausias.

Etalonas. Legenda. Stabas.

Jei atvirai, gerbiu jus labiau už tėvą.

Net nuotrauką su jumis turiu.

Pamenat? 1996-ais važiavom prie upės.

Gyvenime kaip, sūnėne? Arba tu lenki, arba tave lenkia.

Jaunime! Ilsėkimės kultūringiau.

-Čia žmonės irgi ilsisi. -Užsičiaupk, elniau.

Ugnį pakurstyk, sūnėne.

Ne! Tik ne mašiną! Nulipk! Stabdyk!

Tu save gerbi, tave visi gerbia.

Tada užimsiu sofą, dėde Foma. Patalynę turiu. Traukiny išdavė.

Vadinasi, važiuosi ne ant pliko čiužinio.

Linkėjimai Bataiskui. Užtrenk duris.

FIZRUKAS (21 serija)

-Nesupratau. Ko čia tas krokodilas atsivilko? -Užsičiaupk.

Jis gali tave išgirst.

-Ne laiku, Liocha? -Liaukis.

Kai susitaikėm, tarp mūsų tyla ir palaima.

Vaišinkis.

Ir sklindžių nesugalvok liest.

-Jie vaikam į mokyklą. -Labai mums reikia tavo sklindžių!

Matai? Kaip antras medaus mėnuo.

-Kabink uogienės. -Aš tau skolingas.

Nesijaudink, bičiuli. Tu man jau neskolingas.

Pardaviau tavo skolą. Gražuolis. Na, vėl bičiuliai.

-Ką reiškia "pardaviau"? -Pardaviau.

Mano sieloj buvo tokia subinė.

Galvojau, kaip tarp tavo ir mano draugystės

įlindo tie smirdintys pinigai?

Bobai iš labdaros fondo tavo skolą ir perleidau.

Labas vakaras, Psiche. Kam tai tetai mano skola?

Iš kur aš žinau? Gal ją kas prigąsdino? Nesupratau.

Taigi jai reikia gero apsaugos viršininko.

Sakau jai, mano bičiulis - apsaugos viršininkų karalius.

-Gerai. Duok kontaktus. -Aha.

Bet iškart paskambink, nes ji jau 2 mėnesius laukia. Lena.

-Luktelkit. Alio. -Alė. Čia Foma nuo Psicho.

-Pasakok, kas ten atsitiko. -Laba diena. Turbūt jūs dėl skolos.

Dabar aš susitikime. Atvažiuokit į biurą 15:00.

Ne, motin. Netinka. Juk tau kažko reikia.

Tad ryt susuksi ir atlėksi, kur man patogu, supratai?

Surinksi savo karius. Pravesiu instruktažą.

Duosiu porą patarimų.

Gyvensi ir sisiosi kaip Kristaus užanty. Sutarėm?

Mes jau kreipiamės "tu"? Gerai. Klausyk, tu, atvažiuosi čia 15:00.

Pažiūrėsiu į tave ir nuspręsiu, kuo ir kur pas mane dirbsi.

-Ką? -Dabar tu - mano nuosavybė. Sutarta?

Kalė.

Jelena Andrejevna, bandžiau jo neįleist.

-Akiniuoti, klaupkis. -Viskas gerai. Pati pasikalbėsiu.

-Kaip kalbi su suaugusiu dėde, mergyt? -Trauk rankas nuo stalo.

Galima ir be rankų. Įsimink pozą. Aš visada viršuj, tu apačioj. Aišku?

Tik iš įdomumo. Jei ne, kas tada?

Visus jus sutraiškysiu.

Mano skola. 35 000 žalių.

Ir ledam užteks. Atsiskaitėm. Tema baigta.

O tavo apsauga - šlamštas. Visiškas šlamštas. Šitą atleisk.

Alio. Dėde Foma, čia Dima.

-Jūsų sūnėnas iš Bataisko. Na, kuris su giria. -Supratau.

-Laukiu, kada imsi kalbėt iš esmės. -Išvaliau jūsų butą. Kaip reikia.

Grindis, dulkes, šiukšles, indus. Manau, dėdė turi gyvent komforte.

-Suprantat, apie ką kalbu? -Užskaitau, sūnėne. Bet ne.

Varyk į Bataiską. Be nuoskaudų.

Atsiprašymas. Gali tiesiog pradėt nuo "atleiskit, dėde".

Atleiskit, dėde. Nusprendžiau jus sulenkt vėžiuku.

Tu man dar skolingas.

-Paaiškink, iš kur? -Nemoki skaičiuot?

Imam milijoną, dauginam iš 9 tavo ignoravimo savaičių.

Bus 9 milijonai priežasčių daryt taip, kaip liepsiu.

-Nusprendei skaitiklį įjungt atgaline data? -Taip.

Žiūriu, zuike, drąsi tik telefonu.

Grįšiu ir įvažiuosiu su "Geliku" tiesiai į kabinetą.

Mirtinai klaksonu papypinsiu į ausį.

Klausyk, pliki. Žinau, kur gyveni, ką valgai, geri.

Žinau net, kad visą savaitę negali pakakot.

Todėl duodu paskutinį šansą atvažiuot ir atsiprašyt.

Nubausiu nesmarkiai, nes šiandien aš gera.

Biure. Atlėksiu po poros valandėlių.

Pietauju "Metropoly", ten tavęs laukiu. Atšliaužk keliais.

Klausyk...

Gudriasnukė voverė.

-Psiche, tu mane pakišai, supratai? -Ko trati? Nieko nesuprantu.

-Žinai, kokia ji įžūli? -Tikrai? O telefonu labai malonus balsas.

Brolyti, aš jos nepažįstu. Man rekomendavo jos telefoną.

Su manim taip tik kartą gyvenime kalbėjo. Vienas žmogus.

Bet tai mama. Jai galima.

Gerai, imk lazdas. Važiuojam. Padarysim minkštas jų kojas.

Klausyk, gal po 2 savaitėlių?

-Kaip tik baigsis bandomasis laikotarpis su Marinka. -Aleksejau...

Aliošenka, sūneli, tu visa tai užvirei, o aš vienu snukiu srėbsiu?

Nuvažiuok pas Chramulią. Jo darbingiausia brigada.

Visi vaikinai buvo Maidane.

Klausyk, Chramulia, tokie laikai. Man subinė. Visiškas užpakalis.

Dukra, išgert pieno kokteilį.

Karališkas pasiūlymas.

Reikia iš vienos tetos išplėšt pinigų. Sulig dviem švilptelėjimais.

Karaliau, kvėpuok į save, nes čia visi vaikai padvės.

Taigi viena avis nusprendė įjungt skaitiklį atgaline data.

Važiuoju su ja paplepėt. Ir nuo slenksčio imu juos žemint.

O ji šalta, gal apsimeta lėle.

Ir staiga įvirsti tu, Chramulia, su vaikinais.

-"Ką darot?" -Tyliau.

"Ką darot? Norėjot palenkt mano žmogų? Štai atsakymas."

-Ir su pelnu išsiskirstom. -O garantijos?

Kokios garantijos? Nepažįsti manęs?

Mano žodis - įstatymas. Mano žodis - ne šuns krienas.

Zuikeli, aš apie augalus. Šuns krienas blogiau už ridiką.

-Išgert pieno kokteilį. -Išgerk.

Chramulia, biurą galima Maskvos centre užimt.

300-400 kvadratų. Baldai, kilimai, paveikslai. Yra aušintuvas.

-Ne tai ne. -Palauk. Gerai.

Pamėginsim tave išlaisvint, Džango, kol kas neištrūkęs.

Na, karve, kemši karvę?

-Ką? -Vadinasi, nieko nesupratai?

Turbūt prastai aiškini.

Foma, atėjai čia taškytis testosteronu ar atsiprašyt?

Zuike, atėjau paaiškint,

kas aš ir kas tu. Aš Foma.

Manai, nusipirkai mano skolą, pasisamdei ožių ir gali mane palenkt?

Niekas niekada Fomos nepalenks, aišku?

Žiūriu, vaikinai prisikrovė į kelnes.

-Ko? -Tiesiog unikalus

drąsos ir bukumo derinys.

Kieno?

-Tuoj iš abiejų rankų pašaudysim. -Aš tau pašaudysiu.

Įeinam kultūringai, visus guldom marmūzėm į grindis be rankų.

-Kaip be rankų? -Taip.

Ir atmink, sūneli, aukso žodžius.

Duona - svarbiausia.

Gaila. Tavo draugas mane apgavo.

Pirkau buvusį Mamajevo apsaugos viršininką, o gavau šitą baidyklę.

Foma, eik namo. Išsimiegok.

-Ir pasiimk laikrodį. -Pasilik sau, mažyli.

Tai bent. Laiko turiu sočiai.

Galima spėt išsiaiškint, kas iš mūsų baidyklė. Ko?

Nesakė, kad merginų į apsaugą negalima imt.

-Nes bet kada prapliups. -Tiesiog bravo.

Bet jau 10 minučių nebeieškau šio tavo spektaklio esmės.

-Atomazga greit? -Įdomu...

Jei tave tiesiog čia, ant stalo patiesiu, merginos verks iš laimės?

-Ar dalyvaus procese? -O gal pajusiu malonumą.

Bjaurybė! Avis! Tu man šakutę...

Niekas niekada nedrįs gadint mano drabužių.

O kad pasimokytum, dabar bučiuosi savo kiaušiukus,

kuriuos čia pusvalandį kratei.

Eik sau, avie. Viskas, vaikinai, atplaukėt.

-Duok telefoną. -Kai kalbu, reikia manęs klausytis, aišku?

-Supratau. Toks stiprus, ar ne? -Vadinasi, mėgsti būt žeminamas.

Tada sugalvojau tau tinkamas pareigas.

-Pažas, asmeninis tarnas. Kaip tau? -Normaliai. Tu karalienė, aš šūdas.

-Duok telefoną. -Tai sutarėm. Aš viršuj, tu apačioj. Juk žinai.

-OK. Duok telefoną. Turiu skambtelėt mamai. -Paleiskit.

Paduot telefoniuką? Prašom. Man negaila.

Sukišk jam telefoną... į burną.

Vaikinai, štai ką pamaniau.

-Gal velniop tą Fomą? Kiek galima sėdėt? -Žinoma.

Niekad tiek nelaukiau, kiek to Fomos laukiam.

-Kas čia? Signalas ar ne signalas? -Lyg ir signalas.

-Vaikinai, dirbam. -Tikrai signalas.

-Laikas. -Na, varom.

Stokit!

Laukėm to bjaurybės. Tegu ir jis mūsų palaukia.

Irgi teisingai.

Na, ožiai, tuoj jus vėžiuku sulenks.

Ko, mažyli, žiūri į duris? Viskas. Nepavyks pabėgt.

Ko sėdit? Varom!

Trauk rankas.

Keisk stringus, melskis.

-Labas vakaras, Jelena Andrejevna. -Sveikas, Chramulia. Paklydai?

Su vaikinais pagalvojom, jau vėlu. Pavalgysim kitur, ar ne?

Supratau. Jūs keršytojai. Zoro.

Jis jus pakvietė, kad apsigintų nuo manęs.

-Koks nuostabiai bukas planas. -Chramulia, ką čia paistai?

-Juk sutarėm. Muškit juos, vaikinai. -Chramulia, mušk mane.

-Mes eisim. Iki. -Chramulia...

Stok, Chramulia. Sumodeliuosim tokią situaciją.

Tu sakai, kad esi kietas apsaugos viršininkas. Teisingai?

Tuoj patikrinsim. Įsivaizduok, kad pas mane atėjo piktas Chramulia

ir nori mane patiest ant to stalo.

-Tavo veiksmai. -Kažką supainiojot.

Baikit, Jelena Andrejevna, vaikinai žino, kad turiu šeimą, uošvę, vaikų.

-Tiesiog modeliuojam. Taigi. -Ką? Eik šiknon. Pati modeliuok.

-Peršauk jam kelį. -Nereikia.

Modeliuojam situaciją.

-Na... -Reikia su juo pasikalbėt.

Chramulia nenori tavęs klausytis.

-Jis piktas ir nori sekso. -Liaukitės.

-Na? -Pridengsiu kūnu.

Pridenk.

Gal verta panaudot šiurkščią fizinę jėgą? Na...

-Atleisk, Chramulia. -Kažkaip neįtikinama.

-Jis tave iškirto, Chramulia? -Ne. Na, truputį.

Viskas. Šansą praleidai. Tavo ėjimas, Chramulia.

Ką tokioj situacijoj darysi?

Na, paaiškinsiu Fomai, kad gėda taip daryt. Jis neteisus.

-Chramulia, kažkaip... -Ramiai. Jelena Andrejevna,

jei taip nutiktų, vadinasi, reikia ožį pridaužyt.

-Teisingai, Chramulia. Daužom ožį. -Chramulia...

Atleisk, brolau.

Vaikinai...

Roni, duok meniu Chramuliai.

-Ačiū. -Ko sustojot? Tęskit.

Imčiau rožinių krevečių su aromatiniu artišoku ir "okrošką" su gira.

Klausyk, gyvuly, ar įsikerti, ką pridirbai?

Chramulia, savo sutarties dalį įvykdžiau.

Tai jūs užpuolėt kaip šakalai.

Jei būčiau žinojęs, nebūčiau jūsų laukęs.

Pats būčiau juos ištaškęs, aišku?

Debiloide, iš kokios planetos čia atskridai?

-Čia Jelena Andrejevna. -Ir ką?

Tą, kad ji išgrynina pinigus garsiausių Maskvos žmonių! Ir man!

Prieš ją šokinėt tas pats, kaip sisiot prie centrinio banko!

-Ji man to nepasakojo. -Klausyk, Foma. Vadinasi, taip.

Susimovei, tad imu tavo "Geliką". Manau, viskas sąžininga. Sutinki?

-Ne. -Niekas neklausia? Sėsk į "Geliką".

-Dėde Foma, viskas gerai? -Dėdei Fomai metė iššūkį.

-Dėdė Foma piktas. Dėdė Foma grįžo. -Jus prirėmė?

-Truputį. -Varom. Atkeršysim. Kartu juos nubausim.

-Mažyli, neužaugo baudžiamoji. -Už jus bet kam gerklę perplėšiu.

-Tik duokit adresą. Už mūsų giminę. -Įsidėmėk. Išeini iš laiptinės.

-Iškart į dešinę. -Supratau.

-Eini prospektu, prieini geltoną namą. -Pamenu.

Galvą pasuki į kairę. Matai laiptinę. Ten parašyta "Vaistinė". 24 valandas.

Įeini, sakai: "Man vaistų mėlynėms ir įdrėskimams. Tepalo sąnariams.

Ir ko nors inkstams. Dėdei Fomai sutrenkė inkstus."

-Sau ko nors pasiimk. Hematogeno. -Gerai, nueisiu.

Stok. Lieki čia, Pelene, kuriam laikui.

-Ryt nuspręsim, ką su tavim daryt. -Nupirkau produktų. Užteks savaitei.

-Iškvėpk, bebre. Jau pasilieki. -Vaistų.

Subtitravo Gitana Kazlauskaitė www.sdimedia.com