Original subtitles

Downloaded from YTS.MX

Official YIFY movies site: YTS.MX

Baik. Eik šalin.

- Nori, kad tave sušildyčiau? - Ne. Man tereikia saulės.

Aš - saulė.

- "Aš - saulė... " - Aš saulė.

2013 METAI, KAŽKUR

BRANDENBURGE

Medžiotojas!

Kur? Štai jis. Aš tave sučiupau.

Baik.

Susituokus. Niekas, supranti?

Ar suprantu, ką darau? Ar suprantu?

Ar jis tinkamas vyras?

Ar tu, Alicija, gimusi 1976 m. Lenkijoje,

imi Sebastianą, gimusį 1966 m. Berlyne,

į teisėtus vyrus?

Jei imi, ištark "imu".

- Neabejotinai imu! - Aš tave irgi imu į žmonas.

Jie susipažino tango pamokose. Juk taip?

Man regis, prieš dešimt metų.

Ala išvažiavo į Berlyną mokytis šokti tango.

Ir namo nebegrįžo.

Tad dabar esame čia.

2019 METAI, BERLYNAS

Mano gyvenimo moterie, kadangi mėgaujiesi

- vartotojiškumu... - Taip?

Ar galiu tau užduot du klausimus apie gyvenimą?

- Apie mano gyvenimą? - Taip.

- Tu rimtai? - Mano pirmas klausimas toks.

Kokiu žmogumi noriu būti?

- Gerai. - O antras klausimas toks.

Ko noriu iš savo gyvenimo?

Numesti 7 kilogramus.

Kam? Atrodai puikiai. Kerinčiai.

Kokiu žmogumi noriu būti?

Norėčiau būti iškrypusi senė su daugybe...

Labai materialistiška. Pirkčiau visus geriausius daiktus.

O ko noriu iš savo gyvenimo? Dar daugiau pinigų.

Koks jausmas atsakyti į šiuos klausimus?

Noriu būti laiminga ir...

patenkinta, linksma.

- O ką atsakė kiti? - Dar nieko.

- Dar niekas neatsakė. - Man tiesiog įdomu.

Tai nesvarbu, Ala. Svarbu, kaip tu atsakai į tuos klausimus.

- O tu? - Sakiau, kad noriu būti klestintis.

- Su 2000 mane garbinančių merginų. - Su dviem tūkstančiais?

Norėčiau būti sultonas.

Sultonas?

- Šie klausimai visai nepadeda. - Taip.

Trys, du, vienas.

Žaidimų laikas baigėsi.

Visos mergaitės ir berniukai

susitvarko žaidimus ir žaislus.

Mano močiutė įspėjo mano mamą,

kad pagimdžiusi vaiką moteris gali pamiršti apie savo gyvenimą.

Tu atsiduodi šeimai ir vaikams,

tu nebesvarbi.

Ir tai priimi automatiškai.

Jei daugiau nieko nežinai, tau atrodo, kad kitaip būti ir negali.

Užaugau Rytų Vokietijoj.

Buvau komunistas.

Maniau, kad socializmas išgelbės mus ir pasaulį.

Tačiau pasikeitus režimui supratau,

kad laisvė yra didelė vertybė.

2019 METAI, KAŽKUR

BRANDENBURGE

Baik!

Ne!

Taip! Vieną sučiupau...

Prakeikimas.

Dar du metai, ir aš nebeturėsiu vilties.

Baik, tai ilgai netruks.

Jei plaukai nesusivėlę, šukavimas turėtų trukti kokią minutę.

- Tau niežti galvą? - Truputį.

Utėlės.

Vienas.

Du.

Trys.

Keturi.

Sapnavau, kad judu su tėčiu išsiskyrėt.

- Ir kaip viskas buvo? - Blogai.

- Penki. - Ateik, apkabink mane.

- Man reikia į tualetą! - Ne.

- Sapne tėtis mane paliko ar aš jį? - Tu jį palikai.

Šeši.

Taip, bet...

Tu mums nepasakojai, nes supratai...

- Supratau, kad tai tik sapnas. - Kvailutė.

Taip neatsitiks.

Neatsitiks? Kodėl?

Nes judu vienas kitam patinkat.

- Tik patinkam? - Mylit vienas kitą.

Taip, tu teisi.

... septyni, aštuoni, devyni...

... septyni, aštuoni, devyni, dešimt, einu ieškot!

Aš jau nebežaidžiu.

Mano gyvenimo moterie, ar norėtum paklausyt muzikos?

Kokios muzikos norėtum paklausyti?

Kokios nors...

ramios.

Ramios?

Ramios...

Prieš metus nutarėm išbandyt atvirus santykius,

bet niekam apie tai neprasitarėm.

Juos aptarėm tik vienas su kitu.

Aš einu paskui jį toje kelionėje.

Dėl mūsų.

Jei jau su kuo nors, tai su juo.

Žali žirgai

šuoliuoja pro šalį.

Jiems iš po kanopų

išsprogsta gėlės.

Varlės tvenkiny

uždegė ugnį...

danguje.

Žvaigždės spindi mėnesienoj.

Kalbėjai su manim.

Buvai santūrus ir keistas.

Pasakei, kad mūsų vasara

eina į pabaigą.

Vasara...

Kas apskritai nori užsiimti seksu?

Jis pervertintas.

Mėtos kvapo vasaros vėjelis.

Aviečių spalvos.

Vasara

žalių miškų.

Vasara

gegučių ir vieversių.

- Ateik čia. - Ne!

- Ateik... - Ne!

Uždaryk duris.

Ar tau atrodo, kad romantika baigėsi?

Ne, tiesiog...

Ar tau atrodo, kad meilės nebėra?

Ar jos nebėra?

Ar visa tai darom kartu nemylėdami vienas kito?

- Ne. - Ar tau atrodo, kad?..

- Tuomet viskas bus gerai. - Nežinau, kaip tai pasakyti...

Bendras gyvenimas, pastangos, kad viskas pavyktų...

Tai labai asmeniška.

Apie kitą žmogų reikia labai daug žinoti.

- Reikia visiškai atsiverti. - Taip.

Mes tai mėginam jau 2 metus.

Dvejus metus savęs klausi,

ar gali žiūrėti ir ar įstengi matyti,

kaip tavo vyras mylisi su kita moterimi.

Kaip ją bučiuoja, glamonėja, dulkina.

Ką tai pakeistų?

Kaip tai, kad miegu su kitomis, ką nors pakeistų?

Mudu apie tai nė karto nekalbėjom taip, kaip kalbam dabar.

Taip. Žmonės apie tokius dalykus nekalba, ir tai yra kvaila.

Tai yra...

Lengviau nekalbėti. Ir dėl to tavo gyvenimas tapo lengvesnis.

- Tavo irgi. - Taip, mano irgi.

Taip.

Monogamija ar laisvė.

Tu turi nuspręsti.

Užmigau būdama mergaitė, o pabudau būdama moteris.

Tai nutiko per naktį.

Su pirmu vaikinu susipažinau, kai man buvo 14 m.

Jis buvo 8 metais už mane vyresnis.

Kadangi jis buvo vyresnis, o aš atrodžiau vyresnė nei 14 metų,

mudu vienas kitam labai tikom.

Pamenu mūsų "fizinę pradžią".

Rengėm erotines fotosesijas,

atradom tą ypatingą sąveiką,

buvimą kartu, kūnas prie kūno.

Man labai pasisekė visa tai patirti.

Laisvai patirti.

BERLYNAS, VOKIETIJA, 1989 M. LAPKRITIS

Kai pradedi suaugusiojo gyvenimą, tavo požiūris pasikeičia.

Kai griuvo Berlyno siena, man buvo 21 metai.

Nuvažiavau į Romą ir pamačiau Siksto koplyčią.

Aš žavėjausi Mikelandželo freskomis.

Ir pagalvojau: "Jūs, niekšai, manęs nebūtumėt išleidę.

Aš niekad gyvenime nebūčiau viso to pamatęs."

Tai - mano trauma.

Tas nelaisvės jausmas.

Mudviejų su Sebastianu gyvenimo istorijos skirtingos.

Jis su pirmąja mergina susipažino, kai jam buvo 16 metų.

Ją vedė, kai jam buvo 20 m., susilaukė vaiko būdamas 26 metų.

Jis 16 metų praleido santuokoje

ir negalėjo daryto to, ką norėjo.

Monogamija buvo vienintelis variantas.

Jis žinojo, kad praras žmoną, jeigu ką nors padarys.

O aš tą laisvę turėjau. Kaip galėjau jam neduoti tos laisvės?

"Aš ją patyriau, bet tau negalima."

- Pasimatyme nebuvau šimtą metų. - Važiuosi pas ją?

- Ko gero. Kur daugiau? - Aišku.

Gal į parką?

- Juk ten viskas išėjo gerai. - Man regis, šis pasimatymas su seksu.

- Tu tikras? - Nesu tikras, bet panašu į tai.

Tu spėji tiesiog iš pokalbio internetu? Suprantama.

Ji atrodo nusiteikusi.

Nusiteikusi?

- Ką tai reiškia? - Matosi, kad ji to nori.

- Aišku. O ji pasakė, kad nori? - Ne.

- Tarp žodžių. - Tarp eilučių.

Tu skaitai tarp eilučių.

- Tai matosi iš jos atsakymo. - Ką?

- Matosi... - Aišku.

- ... dėl ko ji nori susitikti. - Supratau.

Ši akimirka - istorinė.

Jei tu ją išdulkinsi, tai bus istorinė akimirka.

- Istorinė? - Taip, istorinė.

O tai ne perdėjimas?

- Istorinė? - Ne, bet tai tikrai didelis žingsnis.

Neimk į galvą. Gerai?

Kodėl turėčiau neimti į galvą?

- Nori, kad tai atšvęsčiau? - Būtent. Baigiam.

Visi vadovai atvirus santykius praktikuojančioms poroms pataria

nusistatyti ribas, jas atvirai aptarti

ir tada žiūrėti, ar jūs nieko prieš tas ribas pastumti.

Tuomet tos ribos prasiplės savaime.

Bet pradžioj visiems reikia saugios vietos.

Mano saugi vieta yra Pelitsas.

Ir namai. O kaip dėl automobilio?

- Ko gero, ne. Tu jau... - Tai buvo labai seniai.

- Dar iki mūsų susitarimų. - Taip, bet vis vien taip pasielgei.

Tai ir automobilis buvo saugi vieta?

- Kas dar? Dviračiai? - Tai buvo mano automobilis!

- Netiesa. - Tiesa.

Tai buvo mūsų šeimos automobilis.

Be jo neturėjau kuo pasigirti.

Tu nori pasirodyti?

Geriau parodyk savo didelį ir baisų pimpalą, o ne...

Taip, kurgi ne.

Einu pabėgioti.

- Dabar? - Taip.

Pabėgiot, paplaukiot ir į lovą.

Skamba šauniai.

Malonus vakaras. Daug galvosiu.

Žmona!

- Kuriuos marškinius apsivilkti? - O ne. Manęs į tai nepainiok.

- Žmona, aš išvažiuoju. - Viso.

- Tau viskas gerai? - Taip.

Puiku.

- Ar galiu tave pabučiuot? - Taip.

Dabar?

Nori, kad atsistočiau prie durų ir pamojuočiau nosinaite?

Taip. Labai noriu.

Negailėkit jėgų.

Dar truputį. Liko 30 sekundžių.

Liko 15 sekundžių.

Įdėkit daugiau jėgų, nenusileiskit.

Neatsipalaiduokit.

Smūgiuokit.

Neatsipalaiduojam, vaikinai.

Truputį lėčiau...

Trys, dvi, viena.

Kai pradedi apie tai kalbėti, sutinki kitų žmonių,

kurie eksperimentuoja su savo seksualumu,

kurie domisi įvairiomis galimybėmis.

Atvėrę savo santykius, atvėrėm ir savo namus.

Gražus užpakalis. Ką dar galiu pasakyti?

- Nori vyno? - Ačiū.

Širdies smūgis.

Kaip jautiesi? Viskas gerai?

Trumpam išeisiu.

Lyg gedėtum.

Iš pradžių tave apima isterija,

tu daug verki.

Tu nenori palikti, ar tai būtų žmogus, ar sistema.

Toks jausmas, kad nutrūko viena iš šaknų.

Man nė nereikėjo jos nukirsti.

Jėzus Marija.

Galų gale galiu parodyti savo beprotiškąją pusę.

To laisvės ir meilės jausmo negaliu apibūdinti žodžiais.

Aš tave beprotiškai myliu.

Jausmas nuostabus.

Šis pavasaris mums dvidešimt antras. Kasmet jų turim po kelis.

Aš išsaugojau mūsų meilę.

- Taip, išsaugojai. - Išsaugojau.

Tu laimėjai. Tau pavyko.

Aš ne nusiminusi, o laiminga nugalėtoja.

"Aš karalius." Iš kokio čia filmo?

"Kokia Stounhendžo prasmė?"

Čia atlikėjas Ylvis?

Viešpatie. Artinasi audra.

2021 METAI, KAŽKUR

BRANDENBURGE

Su niekuo kitu taip nesidžiaugiau gyvenimu

kaip su juo.

Tu man ant delno vis rašai užuominas.

Paskui su šepetėliu nuvalai tai, ką užrašei.

Sakai, kad nieko nebijai,

kad jeigu mus sučiups,

tu juos visus suvalgysi gyvus. Toks jau esi.

Kai mane priveikia kvaili kaprizai ir skurdas,

tu imi kvailioti, ir namai atgyja.

Mano akyse vėl blyksi kibirkštys.

Ir tik dėl tavęs aš vėl noriu gyventi.

Tu vaistas nuo viso blogio

ir mano ateinančių metų viltis.

Padėti atsistoti?

Tu tamsoj spindinti žvaigždė.

Laimės pasaulio čempionas.

Toks jau esi.

Šis gyvenimas iš tiesų gražus. Jis niekad nebuvo toks geras.

Man nešovė mintis užbaigt šį skyrių dėl to dalyko.

- Prašau. - Atleisk.

- Prašau. - Tu darai tą patį su?..

Aš jas valgau. O tu?

Nevalgau, bet turiu nusikrapštyt.

Taip, ir aš nusikrapštau, bet pamaniau, kad tai mano koja.

- Buvo keista. - Ne, tai mano koja.

Gerai.

- Išdulkinkim pagalvę. - Taip, išdulkinkim pagalvę.

O kaip?.. Juk ir šitaip darėm.

- Aš taip dariau vakar. - Tikrai?

Ekskursantai.

Mūsų kaimynai iš Rytų.

Sugalvok norą.

Atsargiai.

Štai taip.

Tai, ką čia turim, yra taip nepaprasta,

jog kartais sunku patikėti.

Tai nuotykis. Kas žino, kuo jis baigsis?

Šaunu, kad radot tam vietą.

Tiesiog taip išėjo. Tai buvo tik pasimatymas.

Po visko, kas nutiko per šį laiką?

Visi tavo demonai, tavo baimės...

Visas procesas.

Ar pameni, kaip buvo prieš metus?

Kiek daug musių...

Mama!

Ar suprantu, ką darau? Ar jis tinkamas vyras?

Ar kas nors pasikeitė? Aš pasikeičiau.

Mano kūnas nepasikeitė. Aš sukrėsta, kad ši suknelė man dar puikiai tinka.

- Labas. - Sveika.

- Kaip jautiesi? - Gerai.

- Labai gerai. - Puiku. Aš tave myliu.

- Galima truputį stipriau. - Truputį stipriau? Gerai.

Dabar gražiai atrodo.

Gerai.

Po šios šventės man iškris plaukai.

Liko paskutinis vakaras.

- Tai atostogos. - Jos baigiasi.

Neliks plaukų.

Mylėsiu tave ir tokį.

Ar norėtum su manim susituokti? O tu norėtum su manim susituokt?

- Žinoma. - Tikrai?

- Žinoma. - O tu?

- Aš sakau "taip". - Taip! Jos pasakė "taip".

Vadinasi, tai reiškia...

Pradėkim vakarėlį!

Ačiū.

- Kur aplodismentai? - Štai jie.

Dieve. Čia buvo paukštis. Nes jis klykė...

- Ne, ne taip. - Žinoma, kad taip.

Ne, jis ulbėjo taip.

Minutėlę.

Laikas pasibučiuoti.

Tai miela.

Gerai.

Taip. Panašiau į tavo variantą. Bet tu vis vien miela.

Įdomu, kuriuos Alicijos marškinius rytoj vilkės Sebastianas.

Blizgiuosius.

Ir vieną Alicijos skrybėlių.

Vajetau.

Mano dukra rado čigoną ir su juo šoka.

Ar klystu? Neklystu.

Kur jinai jį rado?

Tiesiog jis taip evoliucionavo. Mano vyras pasikeitė.

Aš tokia laisva.

Esu visai viena.

Kai tu šalia,

man nelabai skauda.

Tokia laisva. Tai beveik baigėsi.

Aš laisva.

Tu tik būk laisvas.

Aš tau padėsiu.

Žinau, kad iš pradžių skaudės.

Bet, ei, neverk.

Tiesiog būk laisvas.

- Kaip jautiesi? - Jaučiuosi velniškai laisva.

Sveiki. Mano vardas Kamila. Aš iš "Out of Context".

Šiandien būsiu jūsų šeimininkė.

Taip. Taigi... namai. Aš tik...

Raginu jus elgtis taip, lyg būtumėt savo namuose.

Kas čia? Oi. Taip. Gerai.

- Aš jau eisiu. - Eik.

- Kas nutiko? - Kada valgysim?

Kai baigsiu čia.

- Gal galėtum sutaisyt ir mūsų langą? - Taip, sutaisysiu.

- Saulė pasislėpė. - Ateik čia.

- Atsigulsiu ant tavęs. - Ateik pas mus.

Atsigulsiu tau ant pilvo.

- Pas jus nėra vietos. - Jos tikrai yra.

Šiandien čia labai šalta.

Vaje. Taip greit atšąla. Atleisk.

Šalta...

- Gal galėtum man padaryt vietos? - Taip, žinoma.

Padėk savo...

Rašau psichologijos bakalauro darbą

ir tyrinėju pavydą

poliamoriniuose ir nemonogaminiuose santykiuose.

Ką tau reiškia pavydas?

Kokį pirmą dalyką sieji su šiuo terminu?

Aš jį labai stipriai sieju su baime.

Labai stipriai.

Su netekties baime, su pokyčių baime,

su baime, kad tave pakeis kita.

Su labai stipria baime, kurią vadinu demonais.

Tu kaip šuo.

Elgiesi kaip šuo. Ateik.

- Labas. - Sveika. Katinėlis!

Jie elgiasi kaip šunys.

- Sveiki, namai. - Viskas gerai.

Įtempta diena.

Kodėl tu nesi dėl to tikras?

Man atrodo, ar tai padarysim dabar, ar po dviejų mėnesių,

bus tas pat.

- Baimę kelia ne laikas. - Taip.

Laikas čia niekuo dėtas.

Tu turi labai gražų norą... Tiksliau, plauką, ne norą.

- Atleisk, ne norą. - Aš noro negalvosiu.

- Jokios vilties sugalvoti norą. - Jokios vilties.

- Taip, suprantu... - Ne laikas galvot norą.

Taip. Aš nenoriu elgtis skubotai.

Jei persikelsiu čia,

aš turiu jaustis gerai

ir man reikia, kad visi dėl to jaustųsi gerai.

Mus tris dabar yra truputį apėmusios emocijos.

- Taip. - Ir...

- Truputį. - Manęs jos neapėmusios.

- Neapėmusios? - Ne.

Apėmusios. Tu atsidūrei tarp mudviejų ir turi spręst daug dalykų.

- Sakyti, kad neapėmusios, yra melas. - Taip.

Mes, visi trys, esam kupini baimės ir stiprių emocijų.

- Aš gyvenu. - Taip.

Kalbam, kad atsivešiu daiktus, ir žiūrėsim, koks bus jausmas.

Taip, bet galėtume tai padaryti pamažėle.

- Atsivežti daiktus - rimta. - Rimtas reikalas.

- Apibrėžk žodį "pamažėle". - Ne, tiesiog...

Tu atsivežtum šiek tiek daiktų.

Pvz., atsivežtum savo televizorių.

- Valdymo pultą? - Taip.

Ne, aš supratau.

Kada nors pasijuoksim iš šio sumauto paveikslo.

Kito būdo nėra.

Kai jis bus sudegintas.

Ne kai bus sudegintas. Mes jį...

Sakysim: "O žinai, kadaise buvo kai kas... "

Mes jį pasikabinsim miegamajam ir juoksimės.

- Viešpatie. - Taip.

- Ištrink ją. Tai nereiškia, kad... - Tu nori ištrint mano praeitį?

Ne. Tu savo praeitį turi galvoj ir širdy.

- Tik kam ją demonstruoti? - Mano praeitis...

Todėl tu turi ją ištrinti.

Tai primena...

sėdėjimą laukiamajame.

Ir aš nežinau, kiek dar išsėdėsiu tame laukiamajame.

Sveiki. Paskambinot Sebastianui Rostui.

Man toks jausmas, kad tu mane išdavei.

Galiu mazgą pastumti link alkūnės, jį užveržti ir taip ją kontroliuoti.

Man nereikia į jį žiūrėti. Galiu pažvelgti į tave,

bet savo ranka vis vien jaučiu, ką ji daro.

Galiu kontroliuoti jos judesius į ją nė nežiūrėdamas.

Visą informaciją gaunu iš to, ką jaučiu.

Jei noriu ją pasodinti, tą padaryti galiu savo laisva ranka.

Besivystančio dialogo, kaip tango, idėja,

kai tu lauki arba gali suprasti, ko nori kitas žmogus...

Nė už ką. Aš dar mokausi rišti mazgus.

Dabar suprantu, kaip ji bendrauja,

ar bent jau truputį geriau suprantu.

Šis pratimas to moko.

Tai tu keli skausmą.

Tu nori tą daryti, tai visiškai naujas dalykas.

Kiek skausmo nori sukelti?

Koks blogas tu gali būti mylimam žmogui?

- Ačiū. - Nėra už ką.

Ką gi. Nauja konsteliacija.

Sebastianai, ką manai? Nori toliau rišti?

- Ne. Dabar aš galiu būti surištas. - Tu vėl gali būti surištas?

- Tu vėl gali būt surištas? - Taip, prašau mane surišt.

Gerai.

Myliu tave.

Tai geriausia dalis. Aš tave matau namie.

Kurį laiką nešokom. Sakau, kurį laiką nešokom.

- Tau viskas gerai? - Taip.

Gerai. Toliau šokim tango.

- Gerai. - Mano užtrauktukas atsisegęs.

Nesvarbu.

Tad sukamės.

Į kitą pusę.

Paskui, jeigu jis elgsis kaip pridera, galėsim...

Pabandyti trečią kartą.

Baigsim čia. Plačiai apsisuksim du ar net tris kartus.

Pradėkit nuo apsisukimo.

Kas dabar?

Atsipalaiduokit.

Truputį arčiau antrai sakadai.

Bendrą poziciją perpratot gerai.

Jūs netyčia galit vienam palikti per mažai erdvės.

Tiesiog atsipalaiduokit ir repetuokit.

Atleisk. Pasimečiau.

Tu turi grynųjų sumokėti už pamoką?

Jūs juk dar nebaigėt?

- Tu jautrus? - Taip.

- Aišku. - Aš tik pradedantysis.

- Aš galiu išlaikyti. - Gerai.

Bet bus labai malonu.

Atversi savo širdį, būsi...

Aš jų nebijau. Tik nedrąsu viską išpasakoti.

- Tuomet duosiu mažą dozę. - Gerai.

- Tau bus 150. - Gerai.

O paskui, priklausomai nuo savijautos po pusės valandos,

- nuspręsi, ar norėsi daugiau... - Atrodo daug.

Viskas gerai.

Čia pilna dozė, o čia - truputį daugiau.

Gražu. Meile. Patirkim malonumą.

- Linkiu geros kelionės. - Taip. Ačiū.

Po velnių.

Tu pyksti? Aišku.

- Einu paplaukiot. - Pasismagink.

Ačiū.

Vienas...

Du. Gerai.

Trys, keturi...

Penki.

2022 METAI, KAŽKUR

LENKIJOJ

Šeši.

Septyni.

Aštuoni, devyni, dešimt.

Pasiduodu.

Jaučiuosi visiškai pasimetusi.

Traukitės iš kelio! Praleiskit!

Antraip pervažiuosiu.

Taip, prašau paimti.

- Ar galiu pasimatuoti? - Taip.

Mirk!

- Aš tavęs dabar nekenčiu. - Žinau. Aš tai jaučiu.

- Žinau, kad ir tu manęs nekenti. - Jau nebe.

Būna akimirkų, kai nekenčiu, bet ne dabar.

Aš tavęs nekenčiu. Negaliu tavęs pakęsti.

Aš pykstu ir pavydžiu.

Noriu, kad tavęs čia nebūtų.

Ir nežinau, kaip tai padaryti.

Kaip rasti bendrą pagrindą ir vėl viena kitą pamilti,

nes dabar mudvi negalim viena kitos pakęsti.

Būčiau dėkinga, jei kalbėtum už save.

Ne "mudvi negalim pakęsti ir nekenčiam". Sakyk, ką jauti tu.

Gerai. Nebegaliu tavęs pakęsti. Šią akimirką.

Norėčiau rast bendrą pagrindą, kuris man padėtų atšilt tavo atžvilgiu.

Bet aš nesugalvoju, kaip tą pagrindą rasti.

Šią akimirką tau neapykantos nejaučiu.

Užjaučiu, kad taip jautiesi. Ir pamenu, kad pati taip jaučiausi.

Žinau šį jausmą. Man dabar svarbiausia mylėti save.

Ne leisti laiką su tavim, ne būti su tavim,

o tiesiog rūpintis savim.

Man toks jausmas, kad turiu nuo tavęs saugotis.

Aš tave suprantu.

Atleisk, bet aš tavęs nemyliu taip, kaip tave myli Sebastianas.

Tad jei Sebastianas kenčia, o tau atrodo, kad neįstengi jam padėt,

nes svarbiausia esi tu?

- Šis klausimas absurdiškas. - Kodėl?

- Nes mūsų santykiai ne tokie pat. - Gerai. Bet atsakyk.

- Ar įstengsi jam padėt? - Nežinau.

- Bus matyti. - Net jei turėsi rūpintis savim?

O Sebastianas atrodo kaip senas vienuolis.

- Visiškai palūžęs. - Taip.

2023 METAI, BERLYNAS

Aš taip nebegaliu. Kokioj mes padėty?

Mudvi su Kamila nesikalbam.

- Tai sunku. - Nesu toks, kokiu save laikiau...

- Nepertrauk. - Gerai.

Tik noriu pasakyti, kad mano elgesys namuose,

mano naujas elgesys, naujas savęs ir savo ribų suvokimas...

Aš elgiuosi lyg vaikas, kuris mokosi vaikščioti. Aš tai pripažįstu.

Taip, aš vėl noriu turėti savo lizdelį, kuriame galėčiau atsigauti.

Tai tavo riba. Bet tai ir mano miegamasis, namai ir gyvenimas.

Tu įpratęs, kad aš nusileidžiu. Aš visą laiką... Leisk pabaigti.

Aš turiu būti kilniaširdė ir visą laiką taktiška.

Bet dabar būti taktiška negaliu.

Gerai. Trumpam sustokim.

Nes iš tokio pokalbio kažin ar bus naudos.

Kaip apibrėžiat laisvę ir ko jums reikia, kad jaustumėtės laisva?

Sebastianas sakė, kad gali mylėti dvi moteris vienu metu,

kad jis geba tai daryti.

Manau, kad jis tikrai tą gali. Ir jis įrodė, jog gali.

Bet mano manymu, mūsų gebėjimai yra riboti.

Šios dvi moterys, šios dvi didžiosios meilės...

Aš - jo gyvenimo meilė, Kamila - jo gyvenimo meilė.

Aš - jo gyvenimo moteris, Kamila - jo gyvenimo moteris.

Jis nori iki gyvenimo galo būti su ja. Ir su manim.

Jis mudviem tai sako, jis to nori.

Jis beprotiškai sunkiai stengiasi, kad viskas būtų gerai.

Bet tai stebint ir pačiai patiriant,

man atrodo, kad tai neįmanoma.

Man regis, beveik nežmoniška

tai daryti taip, kad visi būtų iš tiesų laimingi ir patenkinti.

Kiekvienas mūsų turim daryt kompromisų. Bent jau aš turiu.

Ir ši kaina labai didelė.

Mudu pradėjom santykių atvėrimo procesą

ir padarėm neįtikėtiną darbą.

Abu nusprendėm taip gyventi.

Nesiruošiam grįžti prie monogamijos.

Visai ne. Mudu siekėm laisvės ir...

Bet aš dabar laisva nesijaučiu.

Sebastianai, koks arogantiškas ir kvailas esi?

Po šimts, mane apėmė pavydas.

Kvaila neįstengti pripažinti, kad tave apėmęs pavydas.

Be to, sakydavau, kad nebijau. Kokie niekai.

Mumyse yra visas jausmų spektras,

ir visiškai kvaila stengtis juos užgniaužti.

Klausimas - kaip su tuo tvarkomės?

Vaikščiojau tamsoje visiškai nepažįstamoje vietovėje,

visai nemačiau, kur eiti ar su kuo kalbėti.

Aš ja pasiklioviau...

pasitikėjau...

Ir tuo pačiu metu

pasąmoningai žinojau, kad galiausiai

tai mano turima laisvė,

o ne laisvė, kurią suteikiu jam.

Būtų malonu praleisti jaukų vakarą prie židinio.

Taip.

Tavo tėvai galėtų mus išmokyti dėlioti pasjansą.

Kurį pasjansą?

Tą, kurį dėlioja du žmonės.

Žinoma. Tėvai žaidžia šį žaidimą.

Sėdi vienas priešais kitą ir dėlioji kortas, kol jos baigiasi.

- Aišku. - Jaučiu trauką. Noriu jaustis senas.

- Šūdas. - Pamiršti viską.

Išėjo poetiškai.

Ateinu pas tave

vidury nakties.

Buvau labai nusiminusi.

Tu ginkluojiesi,

ginkluojiesi...

ir stosi į kovą su manim.

Kodėl tu

stoji į kovą su manim?

Gal saulė vėl pakils.

Kodėl tu...

Pažiūrėk ten.

... stoji į kovą su manim?

Gražu.

"Kodėl tu tokia išblyškusi?"

Tu klausi.

"Kodėl žmogus sušlampa per lietų?"

Atsakau.

Kodėl tu

nieko apie tai nežinai,

bet viską matai?

Kodėl tu

stoji į kovą su manim?

Kodėl tu

stoji į kovą su manim?

Vertė: Rolandas Škarubskis Iyuno