Original subtitles

-Ir kad tavęs nebematyčiau. Aišku? -Mamajau.

Aš naujas fizrukas.

-O kas Mamajevas? -Mamajeva, kurią ką tik suvartėt.

Jei nebijai stiprios asmenybės, sėsk.

-Tavo problema išsprendžiama. -Labai ačiū, bet kaip nors pati.

Rinkitės. Arba einat plaut mašinos,

arba sakom Taniai, kad buvom pasiruošę.

Buka avis.

-Juk turi vaikų. Kaip nors bandai su jais kontaktuot. -O ką?

Pliaukšteliu kartelį, ir viskas. Bet su vyriausia daug prasčiau.

Užsitempia šortus, pusė bamperio matosi - siutina.

Man su Sania ta pati bėda. Bandau, bet ji visai nekontaktuoja.

Bėda ta, kad jautiesi aukščiau už ją.

-Ką? -Su paaugliais reikia bendraut kaip su lygiais.

Labas, Polia. Nauji metai. Persidirbai?

Be reikalo tu taip. Polia tikrai išmano tas nesąmones.

Šiaip aš pagal išsilavinimą psichologė.

-Ką daryt, psichologe? -Pirma, ką apie ją žinai?

Ji Mamajaus dukra. Mokėsi kažkur Šveicarijoj ar Švedijoj.

-Grįžo. Klasėj kaip ir naujokė. -Ir viskas? To maža.

Gerai padėjai. Dumk ant karties, psichologe.

Palauk. Merginos jautrios. Dėl visko jaudinasi. Supranti?

Esmė ta, kad kuo labiau spaudi, tuo labiau ji...

Priešinasi. Tikrai. Maniškė, jei tik kas, iškart psichuoja.

-Visai kaip motina. -Man tai dzin. Motina...

-Ką man dabar daryt? -Tiesiog stebėk ją.

Ją reikia ganyt. Tikrai. Pas saviškę radau kontraceptikų.

O dabar "žvejoju" su jauku.

Aš ne kiauliaganys, kad ją ganyčiau?

Matau, protingas pokalbis nesimezga. Varau.

Po valandos pamokos. Vaikysiu tuos triušiukus. O ką? Aš mokytojas.

FIZRUKAS 3 serija

Aš mokytojas.

-Moteriške, ko nors atsigert turit? -Kisielius, kakava.

-O ko nors alkoholinio? -Yra parūgusio kompoto.

Gerai. Įliek per 2 pirštus.

Teoriškai keršto galima tikėtis iš bet kur.

Dėl viso pikto neik į klasę pirma ir vilkis drabužius, kurių negaila.

-Tiesiog nėra laisvų vietų. -Sveiki, Olegai Jevgenyčiau.

Sveiki. Kalbėkitės. Tiesiog paklausysiu.

-Ko nors norėjot? -Aš dėl vakarykščio.

Supsichavau. Kam nepasitaiko? Skudurai, visa kita. Nervai nelaiko.

Nors anksčiau metodas veikė.

-Olegai Jevgenyčiau, viskas gerai. Ačiū. Iki susitikimo. -Iki.

-Patiekalas, kurį patiekia šaltą. Kerštas. -Atsuk į mane.

Nebijok, Sania. Padėsiu kuo galėsiu. Išsiaiškinsim padėtį.

-Ačiū, pati susitvarkysiu. -Pati?

Tiesiog padėsiu surast tą juokdarį.

Paskui daryk su juo ką nori. Jei nori, paimk jį ir į stalą...

Jei nori, nešios tavo portfelį arba tave kartu su tuo... Kuo vardu?

Nereikia. Čia tiesiog pokštai. Man tas pats.

Žiūrėk. Jei kas, švilpk. Aš visada šalia, Sania.

Kažko skauda galvą.

Merginos, ar yra šansų, kad kas pasirūpins vienišu vyriškiu?

-Išvirsit kavos? -Tuoj. Labai skani. Arabika.

Pasikuisk rankinėj. Gal turi ko nuo makaulės. Kažko skauda.

Gal spaudimas.

Liova, kas iš 11a tave labiausiai terorizuoja, užknisa?

Šiaip mano klasėj disciplina griežta.

Bodiaginas kartą man ant kelnių išpylė rūgštį.

-Bodiaginas? -Borisovas užrakino laboratorijoj.

Ir dar kažkas lašiniais lentą ištepliojo. Šiaip menkniekiai.

Liova, ar žemėj yra žmogus, kuris tavęs dar nespaudė, neengė?

-Yra toks Valentinas su ūsiukais. -Su ūsiukais? Kvepia braškėm?

Olegai Jevgenyčiau, kelkitės. Jūs pamoka po 5 min. Čia jums.

Kas per grafikas? Juk čia košmaras.

Koncentracijos stovykla. Osvencimas.

Žinot, jei atvirai, čia tikrai skaudi tema.

Per tą grafiką visiškai nespėju į bačatą.

-Kur nespėji? -Į bačatą.

O mano pamokos visada po fizinio.

Vaikai staugia, triukšmauja, rėkia ir dvokia.

Šeštadienį negaliu nuvest katino pas katę.

Reikia kaip nors tą spręst. Ko kankinamės? Garbės žodis.

-Bijau, kad Elvyra tam nepritars. -Kur ji dėsis, kai nusirengs?

Juk mūsų daugiau. Mes kolektyvas. Gauja.

Labas rytas. Štai žiūrėkit. Sesuo davė naujus katalogus.

Žiūrėkit pavyzdžius. Atkreipkit dėmesį. Kanadietiška kosmetika.

Nuolaida 7 proc. Pagal pažintis. Puiki.

Klausyk, Elia, galėtum patvarkyt grafiką?

Bėda, o ne grafikas. Padaryk gražiai. Čiki puki.

-Pakeisk. -Žinoma.

Bet pirma turiu išdalint premijas ir išleist atostogų.

O paskui imsiuos grafiko.

-Gal dar kas nors? -Ko spyriojies? Žmonės kankinasi.

Olia nespėja į mačetą. Svetai vaikai dvokia.

Liova su katinu nespėja užsiimt asmeniniu gyvenimu. Kas dedasi?

Vadinasi, sukilimas.

Kas iš opozicijos sudarys naują grafiką?

Gal jūs, Olegai Jevgenyčiau?

O ką? Nesunku. Pamanyk.

-Čia rusų kalba bus gerai? -Rusų galiu įkišt bet kur.

-Taip. Ji gali įkišt. -Palauk, Psiche.

Bet bus jau naktinė pamaina.

Pirmadienį dėk ne anksčiau kaip antrą pamoką.

O fizinį - ne anksčiau ketvirtos.

-Kokią dieną? -Visom.

Visa kita likutiniu principu.

Klausyk, Psiche. Pameni... Palauk. Juk noriu pašnekėt.

Pameni, tavo bosui kažkoks siuntinėjo grasinimus.

Na, anonimas. Gąsdino ir visa kita.

-Kaip jį išsiaiškinot? -Niekaip.

Sužinojom, kokiam rajone gyvena, ir visus nubaudėm.

-Toliau tyla. O ką? -Nieko.

Saniai kažkoks klounas visokius niekus siuntinėja.

-Nesugalvoju, kaip jį išsiaiškint. -Ko čia galvot?

Juk tau reikia skundiko. Ir tu iškart tą savo ananis...

-Anonimą. -Juk supratai.

Beveik viskas, bet 4 visuomenės mokslai netelpa.

-Ką daryt? -Klausyk, Psiche.

Visuomenės mokslai tau gyvenime pravertė?

-Kas pravertė? -Štai tau atsakymas.

-Nesijaudink. Mesk velniop. -OK.

Keista. Visas grafikas blizga.

-Puikus grafikas, ar ne? -Nesupratau.

Negi trečiadienį vienu metu man pamoka 6 b ir 10a?

-Vienam kabinete, kad nebėgiotum. -Nesuprantu.

Negi antradienį man biologija 2 klasei?

Logika. Antrai antradienį.

Antradienį antrai. Atsikėlei ir prisimeni.

Biologija prasideda tik 6 klasėj.

Levui Romanyčiui 3 dienas per savaitę po 12 pamokų.

-O man pamokų išvis nėra? -Negi blogai?

Paimk iš Liovos. Jam 3 dienas po 12.

-O sau, Olegai Jevgenyčiau, gerą grafiką pasidarėt. -Liaukitės.

Ko pasišiaušėt? Reikėjo šiauštis, kai jus Elvyra spaudė.

Kas per žmonės? Amsi.

Ji klausė, kas sudarys. Visi sėdėjot ir tylėjot.

Nieko. Ne cukriniai. Neištirpsit. Tada dirbot ir dabar padirbėsit.

Pagalvokit. Dėl jūsų važinėjau, mokėjau pinigus, samdžiau žmones.

-Kas per žmonės? -Jei atvirai, man tas pats.

Ir anksčiau buvo blogai, ir dabar.

Klausykit, vaikinai, yra puikus dalykinis pasiūlymas.

-Plaukų neparduodu. -Gražuoliukas. Pūkutis.

-Šaunuolis. Valingas sprendimas. -Banane, ko žvengi?

-Tu Mamajevai gorilą pakišai? -Ne, Olegai Jevgenyčiau.

Bananėli, lėksi į klasę,

išsiaiškinsi, kas tą padarė, ir papasakosi. Tinka?

Neskųsiu, Olegai Jevgenyčiau.

Niekas neprisipažins. Ir nė velnio jūs nerasit.

-Nuotraukos iš interneto. -Man dzin. Nors iš Marso.

Turiu savo metodų. Vaikinai, po 10 min. juokdario laukiu salėj.

-Profilaktiniam pokalbiui. -O jei juokdarys neateis?

Ko mane siutini?

Jei neateis, kankinsis visa klasė.

Iš pradžių priversiu graužt virvę. Aišku?

Ko dėl vieno turi kentėt visi?

Koks mūsų devizas? Vienas už visus, visi už vieną.

-Ir tau tas pats. Supratai mane? -Supratau, Olegai Jevgenyčiau.

-O jei neateis, visi rysim virvę. -Kuo čia dėti mes?

-Per tą puskvaišę Mamajevą. -Štai ką galvoju.

Tegu Telmanas ima vamzdį. Kviečia brolius. Imsimės fizruko.

-Nes jis visai suįžūlėjo. -Koks vamzdis? Kokie broliai?

-Mano inteligentiška šeima. Aš vienintelis vaikas. -Gana.

-Fizrukas čia niekuo dėtas. Patiem reikia rast pusprotį. -Kaip?

-Nuotraukos iš interneto. -Minuse, ką manai? Turi variantų?

Aišku, galima per IP, bet reikia Mamajevos mobilaus.

-Taip ir padarysim. O paskui patys prispausim trolį. -Teisingai.

-Reikia duot jam į nosį. -Jei reikia, pakviesiu brolius ir paimsiu vamzdį.

Duosim jam į dūdą ir per inkstus.

Pagaliau. Duosiu į snukį.

Nesitikėjau, kad taip džiaugsitės mane matydamas.

-Jau paskundė skundikai. -Ne paskundė, o pranešė.

-Nė lašo pagarbos kolegom. -Kokiem kolegom?

-Ką pliauški, Elia? -Elvyra Petrovna.

-Taigi jūsų nedidelis sukilimas numalšintas. Imkit. -Kas per velnias?

Nieko sau. Ko man po 11 pamokų?

Ir šeštadienį. Ir dar nulinė. Kas čia?

Atėjo nepatenkinti jūsų grafiku kolegos. Kolegiškai sudarėm naują.

Netyčia išėjo, kad jūsų grafikas toks.

Beje, dabar pas jus 2 trečios klasės vienu metu.

Geros dienos.

Mamajeva, klausyk, o gorilos kūne tu daug patrauklesnė.

-Užtat kitaip nei kiti smegenų turiu daugiau už beždžionę. -Kokia pikta.

-Klausyk, gal tau pasiutligė. -Gana iš jos juoktis.

Sania, duok telefoną? Sugalvojom, kaip išsiaiškint trolį.

Jai tie juokeliai neįdomūs. Ir ji nieko nesiruošia ieškot.

Bent jau anksčiau nežadėjo.

O kas iš krepšio paėmė telefoną?

-Tai jau nejuokinga. -Gal kur pametei?

Pamenu, kad dėjau į krepšį.

-Jį pavogė. -Kam reikia to tavo telefono?

Visų normalūs mobilieji. Nors ne. Ūsorius paėmė.

-Ką? -Tavo telefonas senesnis už mano bobutę.

Aš ne. Turiu alibi. Atėjau su Saša.

Neprisipažinsit, kviesiu policiją.

Duokit telefoną.

-Valia... -Saša, atleisk. Negaliu.

Čia dėl mano ir tavo gerovės.

Telefoną gali nusipirkt. Reputacija neįkainojama.

Kokia nesėkmė - sporto salėj ožys ant manęs nukrito.

Ką nors šalto pridėčiau. Gal tepalo.

Ką nors šalto. Ignoruojat, ar ne?

Aišku... Kai reikia pagalbos, Foma, padėk. Foma ten, šen.

O kai man reikia pagalbos... Ožys vos kojos nenutraukė. ...Tyla.

Nieko nėra. Supuvęs kolektyvas pasitaikė.

Nieko, nieko...

Nusprendėt pribaigt mane tylėjimu. Tą irgi patyrėm.

Kaip gyvensiu be bendravimo su kolektyvu? Su mokytojom?

Kaip ištempt?

Nieko. Ateis naktis. Degtukai pas mane. Prašysit...

-Laba diena. Galima? -Taip. Užeik.

-Atleiskit. Galiu paskambint? -Žinoma.

Tik ne tarpmiestiniu.

-Alio. Sveiki. Noriu pranešt apie vagystę. -Saša, kas nutiko?

Pavogė telefoną. Norėjau kviest policiją.

Policiją? T. y., miliciją?

Saša, kam iškart policiją? Gal kaip nors išsiaiškinsim?

Kaip? Jūs tiesiog mokytojai. Čia policijos darbas. Ar aš neteisi?

Tu visiškai teisi. Tiesiog dabar pedagogų pasitarimas.

Kai tik jis baigsis, patys iškart iškviesim policiją.

-Sutarėm? -Gerai.

-Viskas. Eik. -Ačiū.

Na, ką darysim?

Saša, ko tu čia? Kas nors atsitiko?

Ne. Tik noriu paskambint, o ten pedagogų pasitarimas.

Neįmanoma taip sėdėt. Spręskim.

Visada sakiau, kad reikia uždraust mobilius.

Susimeskim ir nupirkim jai telefoną.

Levai Romanyčiau, negi mums paskui 3 mėn. badaut?

-Kas dedasi? -Čia jūsų reikia klaust.

-Manęs? -Taip.

Nesiseka vadovaut klasei ir dar mokyklą pakišot.

-Baikit. Ką čia pliauškiat? Irgi mat amžiaus vagystė. -Kokia?

Mamajeva nori kviest policiją.

-Pavogė jos telefoną. -Negi kviest policiją?

Ankstesniam darbe iš mano seifo išnešė 8 milijonus. Įsiveisė žiurkė.

Bet išsiaiškinom. Vakare 8 milijonai buvo vietoj.

Žiurkė iki šiol miške kirmėles maitina.

-Atleiskit, čia buvo mokykloj? -Aukštojo mokslo įstaigoj.

-Jūs tokių dalykų specas, ar ne? -Palaukit.

Olegas Jevgenyčius sakė, kad gali padėt. Gal tegu jis pabando.

Ne, ne... Kaip supratau, šitam kolektyve padėt nepriimta.

Nusprendėm vieni kitiem nepadėt.

Olegas Jevgenyčius jau padėjo su grafiku.

Kodėl dėl jūsų principų turi kentėt vaikai? Jums ne gėda?

Pvz., aš ne prieš pagalbą. Olegas Jevgenyčius autoritetingas.

Taip. Ir sprendžiant iš išvaizdos, Olegas Jevgenyčius idealiai tinka

kaip tik tokių klausimų sprendimui.

Gerai.

Olegai Jevgenyčiau, padėkit mokyklai.

Prašau.

Pasisekė, kad toks nuostabus žmogus kaip aš atėjo pas jus.

Iš aš visai nepagiežingas.

Žiurkė. Pas mus įsiveisė didžiulė, riebi, šlykšti žiurkė.

Žiurkė vagia. Žiurkė dvokia.

Žiurkė sisioja. Jaučia, kad ją rasiu ir pakabinsiu už mažučių kiaušiukų.

-Ko inkšti? Tu nugvelbei telefoną? -Ne.

-Tai ko inkšti? -Man baisu.

-Baisu. -Viskas? Įsitikinot? Dabar galima kviest?

Sania, kas tu per žmogus? Pamanyk, nušvilpė telefoną.

Ko iškart antpečius kviest? Surasim. Pradedu skaičiuot iki 3.

Su skaičium 3 noriu pamatyt telefoną. Vienas. Šuva.

-Du. Trys. -Pratimas baigėsi.

Banane, ko mane siutini?

-Kas ten? -Sulaužėt man nosį.

Kaip sulaužiau? Paslydau ant kamuoliuko. Visi matė. Eikš.

-Išvis nieko nėra. -Reikia skubiai kviest greitąją.

Liaukis. Kokią greitąją?

Ugniagesius. "Greenpeace" kvieskim.

-Juk jam neskauda. -Skauda, Olegai Jevgenyčiau.

Liaukis. Nieko neskauda. Kažkoks mažutis įbrėžimas.

-Įbrėžimas? Jis prarado litrą kraujo. Reikia gydytojo. -Gerai.

Nuvešiu pas gydytoją. Puikus daktaras. Auksinės rankos.

Šitą matėt? Jo darbas. Nes makaulė buvo į dvi dalis...

-Tada eisiu su jumis. -Gerai.

-Čia privatus daktaras? -Privatesnio nebūna.

Skeveldros netraukiau. Tiesiog užsiuvau. Atminimui.

Ačiū, gydytojau. Iš širdies.

-Sveikas, Sedojau. -Dieve mano, ką matau.

-Foma, kiek metų... Maniau, tu jau ten. -Nesulauksi.

Žinai, aš siūtas persiūtas. Štai jaunimas. Atvežiau pandą.

-Sakai, pandą? Vesk. -Juk čia eilė.

-Vyriškis tuoj praras sąmonę. -Ne, ne... Vaikai pirmi.

Ačiū. Aš pastovėsiu.

-Foma, kaip akytė? -Mirksi.

Puiku. Gal sužaiskim kaip anksčiau.

-Jei atspėsiu, kas jam nutiko, iš tavęs viskis. -Tinka.

-Padarėt krabą. -Sensti, Sedojau. Ne.

Gerai. Pasiduodu.

Krepšinio kamuolys atskrido į marmūzę. Pats.

Klausyk, kažkas naujo.

Nieko. Nebijok. Pataisysim, bus kaip nauja.

Olegai Jevgenyčiau, o nuskausminamųjų?

-Duok vaikinui, nes grius. -Imk.

-Čia geras, Olegai Jevgenyčiau. Tikrai privati klinika. -Nagi, kalk.

Nesijaudink. Gydytojas darbą išmano.

-Padarys tavo kavalieriui nosį. -Ne kavalierius. Nesvarbu.

-Tiesiog jaudinuosi. -Buvo toks atvejis.

-Liochą Betoną sukapojo. -Visai be variantų.

Vainikus artimiesiem ir giminaičiam užsakėm.

Ką manai? Gydytojas surinko jį iš gabalų.

-Tiesa, paskui jį į asfaltą įmynė. -Žinai tą išvažiavimą iš MKAD'o?

Imk karį. Kaip naujas.

Olegai Jevgenyčiau, galima dar nuskausminamųjų?

Galiu dar kartą sulaužyt tau nosį? Gana, Banane. Varom.

-Norit, kai ką pasakysiu, Olegai Jevgenyčiau. -Mėgink.

Žinot, kas nušvilpė telefoną? Niekas neįtarė. Net ir jūs.

Banane, iškart supratau, kad tu.

-Už tai ir nubaudžiau. -Kaip supratot?

Kai stovėjot, tavo nosis prakaitavo kaip dramblio.

Ko iškart manęs neįdavėt?

Saviškių neįduodu, brolau. Principas.

-Už tai man pasakosi apie klasę. -Gerai. O ką pasakosiu?

Kas, su kuo, kada. Pokalbiai. Judėjimas.

-Tinka? -Na, gerai.

-Dabar tu ne žiurkė, o genys. -Panda. Genys. Žiurkė.

-Ar kada žmogus būsiu, Olegai Jevgenyčiau? -Vystykis, auk.

Dar kartą Sanią nuskriausi, panda, genys ir žiurkė ims viens kitą ėst.

-Supratai? -Supratau, Olegai Jevgenyčiau.

Gražuoliukas. Na, varom.

-Viskas. Panda išgelbėtas. -Tau viskas gerai?

-Gal reikia į normalią ligoninę? -Baik, Mamajeva.

Čia geriausias gydytojas. Ateisiu pas jį dantų gydytis.

Sakiau, viskas bus gerai. Važiuosim surast tavo telefono.

Iki, Sedojau. Tikiuosi, nebesusitiksim. Varom. Aplink.

Sania, žiūrėk. Guli po krūmu, žemėm užbertas. Gražuoliukas.

-Imk. Daugiau nemėtyk. -Aš ten žiūrėjau.

Blogai žiūrėjai. Priėjau, o jis guli, mirksi.

-Netikiu jumis. -Ko taip?

Jūs dangstot nusikaltėlį. Aš ne kvailė. Telefonas už vazono.

Privatus gydytojas "chruščiovkoj".

Supratau. Jūs man keršijat už pirmą dieną.

Ką čia pliauški? Sakau, guli po krūmu.

Daugiau prie manęs nesiartinkit.

Čia tai grafikas. Super.

Nei langų, nei pertraukų. Ryte galima nulėkt į sporto salę.

-Matot? Padėjot kolektyvui, o šis padėjo jums. -Schema aiški.

Labai jums ačiū asmeniškai nuo manęs.

Tiesiog čia mano pirma klasė kaip vadovės. Juos labai sunku suvaldyt.

Liaukis. Aš iš širdies. Jei ko reikia, kreipkis.

Gerai. Tada ir jūs galit manęs ko nors paprašyt.

Masažą padaryk? Juokauju. Pasėdėkim kur nors civilizuotai.

Vynelio, degtinėlės, kebabo. Gerai. O į namus parvežt galiu?

Į namus galima, bet be kebabų, gerai?

O pakeliui masažą. Aš tau, tu man. Gerai, kiekvienas pats sau.

Subtitravo Gitana Kazlauskaitė www.sdimedia.com